Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-1121/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1A-147-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31450-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
G. D.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-1121/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31450-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Šaranovai,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,nuteistojo G. D. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. D.:

nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; 2) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. N. nusikaltimu padarytą 30 Eur turtinę žalą; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš G. D. priteista 89,21 Eur ligonių kasos naudai.

V. N. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš G. D. priteista 30 Eur V. N. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, o būtent: jis 2018 m. birželio 30 d. vakare apie 18.30 val. žvyrkelyje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), užsipuolęs keliu einantį V. N., pastarajam tyčia su savimi turėta medine lazda ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 kartus sudavė į kairįjį šoną nugaros srityje, kliudydamas ir kairės kojos šlaunį, kuris (past. – nukentėjusysis V. N.) nuo suduotų smūgių nugriuvo ant žvyrkelio, o dėl pavartoto fizinio smurto prieš V. N., pastarajam buvo padarytos taškinės kraujosruvos nugaros kairėje, poodinė kraujosruva kairės šlaunies šoniniame paviršiuje ir kairiųjų VIII, IX ir X šonkaulių nugarinių galų lūžimai, kas V. N. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o po to G. D., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su kaire ranka iš ant pilvo gulinčio V. N. marškinėlių priekinės kairės pusės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (30 Eur vertės) ir tokiu būdu šį telefoną pagrobdamas plėšimo būdu, nukentėjusiajam V. N. padarė 30 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir jį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, išteisinti baudžiamąjį procesą nutraukiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, atmesti nukentėjusiojo V. N. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius.

3. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nepašalino visų prieštaravimų, buvusių baudžiamosios bylos medžiagoje, juos aiškino nuteistojo nenaudai. Apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir dėl šių pažeidimų priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Buvo nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo bei bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikaltimo sudėties buvimo ir nuteistojo kaltės klausimą, visiškai nevertino jo parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, nukentėjusiojo prieštaringų parodymų, nukentėjusiojo asmenybės, ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų. Skundžiamas nuosprendis priimtas, remiantis nukentėjusiojo V. N. bei kitų liudytojų, tiesiogiai nemačiusių įvykio, išvestiniais parodymais.

5. Nuteistojo teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl galimo V. N. plėšimo turėjo būti pradėtas 2018 m. birželio 30 d., kai policijos pareigūnai su greitąja medicinos pagalba pagal iškvietimą atvyko (duomenys neskelbtini). Iš karto buvo matyti, kad V. N. atžvilgiu galimai yra padaryti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nebuvo atlikti ir įforminti jokie procesiniai veiksmai. Policijos pareigūnai tik padėjo V. N. ieškoti pamesto telefono (nors nukentėjusysis nurodė, kad telefoną paėmė nuteistasis), nuvyko į nuteistojo namus, kur paklausė, ar pastarasis nemušė V. N.. Policijos pareigūnai neatliko įvykio vietos apžiūros, nors buvo šviesu (vidurvasaris), o galima įvykio vieta – žvyrkelis. Neapklausė nei V. N., nei nuteistojo ar kitų liudytojų. Atvykus pas nuteistąjį į namus, policijos pareigūnai nesiėmė paieškos priemonių, siekiant surasti nusikaltimo įrankį. Krata nuteistojo namuose ir kieme buvo atlikta tik 2019 m. liepos 4 d., kurios metu paimtos dvi lazdos (pagaliai), nors kieme jų mėtėsi ir daugiau. Viena iš tų lazdų (pagalių) buvo panaudota objektų parodymo atpažinti metu. Nuteistajam kategoriškai neigiant dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, buvo būtina atlikti pluoštinių medžiagų ekspertizę. Liko neištirtos aplinkybės, ką V. N. veikė, su kuo bendravo, kur nakvojo, kai 2019 m. birželio 30 d. išvyko policijos pareigūnai, iki 2019 m. liepos 2 d.

6. Pasak nuteistojo, parenkant atpažinti objektus, buvo padaryta klaida, lėmusi atpažinimo rezultatą. Byloje minima, kad V. N. buvo sumuštas medine lazda (pagaliu). Atpažinti pateikti nesusiję su byla objektai, tokie kaip beisbolo lazda, galėjo lemti atsakymo turinį. Nebuvo vertinta ir tai, kad anksčiau V. N. pastoviai lankydavosi pas nuteistąjį namuose, nes su pastarojo broliu girtaudavo. 2019 m. birželio 30 d. vakarą policijos pareigūnų V. N. buvo atvežtas į brolių D. namų kiemą. Nukentėjusiajam buvo žinoma D. kiemo aplinka: malkos, statybinės medžiagos, sandėliukai, tvartas, statiniai. Bylos nagrinėjimo teisme metu V. N. pakeitė parodymus dėl nusikaltimo įrankio – lazdos (pagalio), nurodydamas, kad nuteistasis pagalį išsitraukė iš už nugaros. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog nesimatė, kad nuteistasis neštųsi pagalį. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas nuteistojo kaltę tik akcentavo, kad nukentėjusysis atpažino pagalį. V. N. ikiteisminio tyrimo metu du kartus nurodė, kad nuteistasis pagalį (lazdą) nešėsi dešinėje rankoje, o pagalio (lazdos) apibūdinti ir nurodyti požymių negali. Pateikus atpažinti objektus – pagalį – nukentėjusysis jį atpažino. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip V. N. praktiškai nematęs pagalio (lazdos), kuri neturi išskirtinių požymių, galėjo ją atpažinti.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų P. Č., V. Z., J. M., L. S., S. B. ir A. R. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, o liudytojų P. Č., V. Z. ir S. B. parodymai yra išvestiniai nuo V. N. pasakojimų, kitų asmenų kalbų kaime. Liudytoja J. M. yra greitosios medicinos pagalbos darbuotoja ir jos parodymai yra nepalankūs V. N.. Liudijusių policijos pareigūnų L. S. ir A. R. parodymus galima vertinti dvejopai. L. S. patvirtindama J. M. parodymus nurodė, kad ant nukentėjusiojo kūno jokių išorinių smurtinių žymių nematė, o V. N. buvo nustatytas girtumas, t. y. 2,24 promilių. Pastebi, kad apylinkės teismas nevertino V. N. parodymų, atsižvelgiant į jo neblaivumo būklę įvykio vakare, apie pastarojo girtumą nepasisakė. Nukentėjusiojo girtumas turi didelės reikšmės vertinant visas įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė liudytojų G. Ž. ir A. P. parodymus, kurie neigiamai charakterizuoja nukentėjusįjį V. N..

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardinti duomenys (kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas, informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį, CD kompaktinis diskas (laikmena) su įrašytu garso įrašu ir kt.) negali būti laikomi įrodymais. Jie yra tik įrodymų, liudijimų, procesinių veiksmų fiksavimo, procesinio užtvirtinimo priemonės.

9. Pasak nuteistojo, esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybių jų pašalinti, nuteistajam negalėjo būti inkriminuota nusikalstama veika ir jis negalėjo būti teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ne dėl įrodymų visumos įvertinimo, o dėl atskirų įrodymų, jų nekonkretizuojant ir jais remiantis tiktai ta apimtimi, kiek tai buvo reikalinga priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nusikalstamos veikos motyvo. Lieka neaišku, kodėl teismas vertino, jog anksčiau neteistas, neturėjęs jokių reikalų su teisėsauga, ramaus charakterio, ankstesnėje darbovietėje teigiamai charakterizuojamas, nevartojantis alkoholio, vidurvasaryje, dienos metu, kelyje sumuša ir apiplėšia žmogų. Nuteistojo aiškinimas, kad jis nukentėjusiojo apkalbamas iš keršto motyvų, nekaltai apkaltinant dėl plėšimo yra pagrįsti. Nuteistojo duoti parodymai byloje turi būti vertintini kaip nuoseklūs, jis nesiekė suklaidinti teismo, nekūrė išgalvotų versijų, neieškojo netikrų liudytojų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

12. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmestinas

13. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistojo G. D. apeliaciniu skundu, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią ir apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų vertino byloje surinktus įrodymus bei duomenis, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir dėl to pagrįstai padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų G. D. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas G. D. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tinkamai pritaikė tiek baudžiamąjį, tiek baudžiamojo proceso įstatymus, nepadarė procesinių ar materialiosios teisės pažeidimų, kurių pagrindu turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis.

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. D. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir skundžiamu nuosprendžiu padarytą išvadą, jog byloje pakanka įrodymų pagrįsti jo kaltei. G. D. taip pat nurodo, kad 2018 m. birželio 30 d. į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai padarė baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių nebuvo išsamiai surinkti visi duomenys, o apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį.

15. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

16. G. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad 2018 m. birželio 30 d. policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, turėjo būti iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įforminti procesiniai veiksmai, kai nukentėjusysis pareiškė, jog jį galimai sumušė ir apiplėšė nuteistasis. Pasak G. D., dėl policijos pareigūnų veiksmų nebuvo gauti svarbūs duomenys, paneigiantys jo kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal gautą iškvietimą atvykę policijos pareigūnai ir nustatę V. N. neblaivumą (past. – ką patvirtino liudytoja L. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 84) ir kas yra užfiksuota BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (1 t., b. l. 160)), nurodė pastarajam išsiblaivius kreiptis į policiją. Nukentėjusysis, vykdydamas nurodymus, tą ir padarė – 2018 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 6). Neprieštaraujant skundo motyvams, kad ikiteisminio tyrimo pradžia galėjo būti atlikta kokybiškiau, teismo vertinimo nurodomi trūkumai nebuvo esminiai, kaip užkertantys kelią nustatyti tiesą byloje.

17. Įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto (past. – šiuo atveju nuosprendžio) motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Kiekvienas bylą nagrinėjantis teisėjas surinktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Įstatymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

18. Nuteistasis G. D. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę dėl to, kad panaudodamas fizinį smurtą ir nusikaltimo įrankį – lazdą, pagrobė nukentėjusiajam V. N. priklausantį turtą (past. – 30 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“). Nuteistasis taip pat parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. visą laiką buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), niekur iš jų nebuvo išėjęs, ir tą dieną V. N. sutikęs nebuvo (1 t., b. l. 177–178, 2 t., b. l. 21–22, 35). Šias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 142–143). Kita vertus, nukentėjusysis V. N. taip pat nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad jį su medine lazda sumušė ir po to iš jo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ pavogė būtent nuteistasis G. D.. Šias faktines aplinkybes nukentėjusysis nurodė 2018 m. liepos 2 d. protokole–pareiškime (1 t., b. l. 6), 2018 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 13–14), 2018 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 29–30) ir 2018 m. gruodžio 4 d. (1 t., b. l. 33–34) vykusių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. lapkričio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b. l. 35–55), 2018 m. rugsėjo 26 d. akistatos su G. D. metu (1 t., b. l. 177–178). Šias aplinkybes V. N. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 122–123).

19. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos kontekste, kai nėra galimybės gauti reikšmingos informacijos iš kitų betarpiškai įvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų ar kitų šaltinių, o nukentėjusysis ir nuteistasis turi suinteresuotumo duoti jiems palankius parodymus, teismas privalo įvertinti visų byloje esančių ir reikšmingų objektyviai tiesai nustatyti duomenų visumą. Teismas, tik atlikęs nešališką ir objektyvų duomenų įvertinimą, turi nuspręsti, kuriuos duomenis pripažinti įrodymais ir jais vadovautis, o kuriuos duomenis atmesti kaip nepagrįstus.

20. Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. N. duotus paaiškinimus viso proceso metu, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs, ir nėra pagrindo jais netikėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas šiais parodymais vadovavosi kaip patikimais ir pagrindžiančiais G. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Su šia išvada sutinka ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad V. N. kiekvieną kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (past. – taip pat ir teisiamojo posėdžio metu) davė nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius paaiškinimus, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 18.30 val. žvyrkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), G. D. jį sumušė medine lazda, o po to pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Šias esmines faktines aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir atliekant papildomus procesinius veiksmus, t. y. akistatą su nuteistuoju (1 t., b. l. 177–178) ir parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 35–55). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, todėl mažai tikėtina, jog nukentėjusysis būtų neatpažinęs (past. – esant geram matomumui) jį sumušusio ir apvogusio asmens, kai jis nukentėjusiajam yra gerai žinomas ir pažįstamas ne vienerius metus.

21. Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas (1 t., b. l. 84), tai užfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 160). Teisėjų kolegija vertina, kad ši aplinkybė šiuo konkrečiu atveju nesutrukdė nukentėjusiajam duoti patikimus ir nuoseklius parodymus. Apklausiamas nukentėjusysis nenurodė, jog įvykio metu jo girtumas būtų turėjęs įtakos įvykių vertinimui ar būtų lemiamas faktorius, dėl kurio pastarasis nebūtų atsiminęs esminių aplinkybių, t. y. sumušimo ir telefono pagrobimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiajam nustatytas neblaivumo laipsnis negalėjo būti traktuojamas kaip esminė aplinkybė, vertinant jo parodymų patikimumą ir pagrįstumą (past. – ne kartą jį įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą), bet turėjo būti įvertinta kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad nukentėjusysis buvo suinteresuotas apkalbėti G. D. ir išsigalvoti sumušimą lazda bei telefono pagrobimą, dėl ko V. N. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir atmestini. Pastebėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pareiškė tik 30 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 15), t. y. pagrobto telefono vertę atitinkančiai pinigų sumai. V. N. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padaryti kairiųjų VIII, IX, X šonkaulių nugarinių galų lūžimai, taškinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairės šlaunies šoniniame paviršiuje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad V. N. nepareiškė civilinio ieškinio dėl jam padarytų sveikatos sužalojimų, nors tokią procesinę teisę turėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad asmuo iš susidariusios situacijos neturėjo jokios turtinės ir asmeninės naudos, nebuvo suinteresuotas prisiteisti kuo įmanoma didesnę pinigų sumą iš G. D.. Iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad nukentėjusysis gyvena nepasiturinčiai, todėl civilinio ieškinio nepareiškimas dėl neturtinės žalos suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad pastarasis nėra suinteresuotas užsidirbti iš šios situacijos. Be to, pastebėtina, kad V. N. baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teismo prašė G. D. skirti kuo švelnesnę bausmę (2 t., b. l. 144). Svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų (past. – liudytojų paaiškinimų, telefoninių pokalbių išklotinių, garso įrašų ir pan.), patvirtinančių, kad V. N. kam nors būtų sakęs, jog tyčia apkalba G. D. ir būtų išgalvojęs tariamą jo sumušimą ar turto pagrobimą. Nukentėjusįjį neigiamai apibūdinantys kitų proceso dalyvių duoti parodymai nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad asmuo meluoja, kol jo parodymai nėra paneigti, išanalizavus visus svarbius byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmeta nuteistojo parodymus, kad jis 2018 m. birželio 30 d. visą laiką buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs, taip pat, kad V. N. tą dieną nematė. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. D. 2018 m. birželio 30 d. visą dieną būtų buvęs savo namuose.

23. Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetas leidžia vertinti V. N. paaiškinimus, kaip patikimus ir jais vadovautis. Liudytojais apklausti ir į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai L. S. (1 t., b. l. 84–85, 2 t., b. l. 108) ir A. R. (2 t., b. l. 121), taip pat medicininę pagalbą nukentėjusiajam suteikusi J. M. (1 t., b. l. 88–89, 2 t., b. l. 107–108) patvirtino, kad V. N. jiems paaiškino, jog pastarąjį sumušė ir iš jo telefoną atėmė G. D.. Policijos pareigūnai aiškintis įvykio aplinkybių vyko pagal gautą iškvietimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pranešime užfiksuota, kad asmenį, t. y. V. N., galimai sumušęs ir iš jo telefoną pagrobęs asmuo – G. D. (1 t., b. l. 160–163). V. N. į bendrąjį pagalbos centrą skambino (past. – pokalbio metu nurodė, kad jį sumušė ir telefoną pagrobė nuteistasis – 1 t., b. l. 167, 168–170), pasinaudojęs ne savo, o liudytojo P. Č. mobiliojo ryšio telefonu. Būtų nelogiška, jeigu asmuo turintis savo mobiliojo ryšio telefoną, prašytų kito asmens telefono tam, kad paskambintų ir praneštų apie padarytą nebūtą nusikaltimą jo atžvilgiu. Liudytojas P. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 80–81), tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 109) nuosekliai patvirtino, kad pas jį atėjęs nukentėjusysis dejavo bei skundėsi, jog jį sumušė G. D., po ko atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojų L. S., A. R. ir P. Č. (past. – asmenys, kurie vieni iš pirmųjų matė V. N. po jo sumušimo) duoti paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis nuo pat įvykio pradžios aiškiai ir konkrečiai nurodė jį sumušusį bei apvogusį asmenį, nurodė nuoseklias jo užpuolimo aplinkybes.

24. Nukentėjusysis neneigia, kad iki įvykio turėjo du mobiliojo ryšio telefonus, kurių vieną pametė dar iki byloje nagrinėjamo įvykio, o kitą pagrobė nuteistasis. Aplinkybę dėl nukentėjusiojo turėtų dviejų mobiliojo ryšio telefonų patvirtino ir liudytoja V. Z. (1 t., b. l. 58–59, 2 t., b. l. 109). Aplinkybę, kad nuteistasis pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, patvirtina ne tik jau aptarti liudytojo P. Č. paaiškinimai, kuriais jis nurodė, jog po nukentėjusiojo sumušimo ir telefono pagrobimo, V. N. su savimi neturėjo jokio mobiliojo ryšio telefono, bet ir objektyvūs bei nekeliantys abejonių byloje esantys duomenys, t. y. tarnybiniai pranešimai (1 t., b. l. 110–111, 120), taip pat duomenys apie elektroninių ryšių srauto įvykius (1 t., b. l. 112–119). Iš juose esančių duomenų matyti, kad V. N. priklausęs pagrobtas telefonas (past. – IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) nustojo veikti 2018 m. birželio 30 d. 18.40 val., t. y. iš karto po to, kai V. N. teigimu, jis buvo nuteistojo sumuštas ir iš jo pagrobtas telefonas. Taip pat iš šių duomenų nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonu nebuvo naudotasi nuo 2018 m. birželio 30 d. 18.40 val. iki 2018 m. lapkričio 22 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo paaiškinimais, juos įvertino susiejant su bylos įrodymų visuma. Duomenys apie mobiliojo ryšio telefoną suteikia pagrindą išvadai, kad po jo pagrobimo telefonas buvo sudaužytas, ką patvirtina jo nustojimo veikti laikas – 2018 m. birželio 30 d. 18.40 val., t. y. praėjus vos 10 minučių po nukentėjusiojo sumušimo.

25. Panaudoto smurto prieš V. N. faktą patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 97–104), kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Iš šių dokumentų matyti, kad V. N. buvo padarytos taškinės kraujosruvos nugaros kairėje, poodinė kraujosruva kairės šlaunies šoniniame paviršiuje ir kairiųjų VIII, IX ir X šonkaulių nugarinių galų lūžimai, t. y. padaryti sužalojimai tose kūno vietose, į kurias nukentėjusysis nurodė, kad jam medine lazda smūgiavo nuteistasis G. D.. Specialistas R. L. patvirtino, jog šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai byloje nagrinėjamo įvykio metu, o šonkaulių lūžimai yra ne seni, bet padaryti naujai, t. y. galimai 2018 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 107–109, 2 t., b. l. 123). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. N. iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio būtų susižeidęs minėtas kūno dalis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų susižeidęs laikotarpyje nuo byloje nagrinėjamo įvykio iki kreipimosi į gydymo įstaigą (past. – iki 2018 m. liepos 2 d.). Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis dar tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 30 d. po panaudoto smurto prieš jį atvejo, atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams nurodė skaudamas tas pačias kūno vietas, kurios nustatytos byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, kad minėti sužalojimai padaryti kitu laiku nei nurodė nukentėjusysis.

26. Nuteistasis nemažą dėmesį savo apeliaciniame skunde skiria nusikalstamos veikos padarymo įrankiui. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. atpažino medinę lazdą, kuria buvo sumuštas, atliekant daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti procedūrą (1 t., b. l. 139–145). Atpažinimui buvo pateiktos dvi lazdos, kratos metu paimtos iš nuteistojo namų valdos (1 t., b. l. 129–133). Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad nukentėjusysis proceso metu keitė parodymus dalyje dėl nusikalstamos veikos įrankio, t. y. medinės lazdos, kuria jis buvo sumuštas, ir jie nėra nuoseklūs. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad išlieka tikimybė, jog V. N. galėjo atpažinti ne tą lazdą, kuria buvo sumuštas. Tačiau tai esminės reikšmės sprendžiant asmens kaltės klausimą neturi, nes V. N. viso proceso metu aiškiai nurodė, jog buvo sumuštas medine lazda, o ne kokiu nors kitu daiktu. Nusikalstamos veikos padarymo įrankio netinkamas (ar iš dalies netinkamas) identifikavimas ar jo neradimas, nereiškia, kad neįmanoma bylą išnagrinėti, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, kai jų užtenka asmens kaltei pagrįsti arba paneigti.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius duomenis įrodymais pripažino ir juos vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai nustatė G. D. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys