- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-1241-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu nuteista pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229.1 str. 4 d. „b“ p., 33 str. 5 d., 30 str. 1 d., 228.1 str. 3 d. „g“ p., 69 str. 3 d. –laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje. Bausmės pradžia – 2012-05-13.
Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės (toliau – Konvencija), taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis), kurią Rusijos pusė ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002-07-24.
Kaliningrado srities teismas 2014-06-10 priėmė nutartį perduoti D. B. toliau atlikti Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje.
Pagal Konvenciją ir Sutartį D. B. buvo perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje ir nuo 2014-12-10 laikoma Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
2015-02-02 Kauno apylinkės teisme buvau gautas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų teikimas, kuriuo prašoma nustatyti nuteistajai D. B. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 str., 365 str., nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų teikimą tenkino ir suderino nuteistajai D. B. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229.1 str. 4 d. „b“ p., 33 str. 5 d., 30 str. 1 d., 228.1 str. 3 d. „g“ p., 69 str. 3 d. paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę su BK 199 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. 260 str. 3 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
Skundu Kauno apygardos teismui nuteistoji D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir skirti jai švelnesnę bausmę. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji pilnai prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyvi ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, ankščiau teista nebuvo, turi du nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistosios skundą negauta.
Nuteistosios D. B. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BPK 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės valstybei, kurioje atliekama bausmė) numato, kad: 1) Valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios instancijos turi: a) arba pačios tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais, pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas; b) arba tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. 2) Kai valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, yra pateiktas prašymas, ši prieš nuteistojo perdavimą turi nurodyti nuteisusiajai valstybei, kuri iš šių dviejų procedūrų bus taikoma. 3) Bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. 4) Kiekviena valstybė, kurios vidaus teisė draudžia vieną iš 1 dalyje numatytų procedūrų, norėdama imtis priemonių, kurių objektas kitos valstybės teritorijoje yra asmenys, dėl savo psichinės būklės pripažinti nepakaltinamais už nusikaltimą, ir kuri yra nusiteikusi pasirūpinti šiais asmenimis, pratęsdama jų gydymą, gali nusiųsti deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui nurodydama, kokia procedūra bus pasirinkta tokiu atveju.
Konvencijos 10 straipsnis (Bausmės atlikimo tęstinumas) numato, kad: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Šios bausmės ar priemonių esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.
Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 25 d. sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Šios sutarties 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės) numato, kad: 1) Asmeniui, kuris perduotas atlikti bausmę Valstybei, vykdančiai nuosprendį, atsiranda tokios pat nuteisimo teisinės pasekmės, kaip ir asmenims, nuteistiems už tokias pat veikas šios valstybės teritorijoje. 2) Asmuo, perduotas nuosprendžio vykdymui, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Valstybės, vykdančios nuosprendį, teritorijoje už tą pačią veiką, dėl kurios buvo priimtas nuosprendis.
Taigi, 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 10 straipsnis numato, kad nuteistajam paskirtą bausmę suderinus su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali būti viršytas valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytas bausmės maksimumas, taip pat šios bausmės esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Bet jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą.
Kauno apylinkės teismas, įvertinęs faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai nustatė, kad nusikaltimai, už kuriuos D. B. buvo nuteista Rusijos Federacijoje, atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamų veikų sudėtis. Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK 199 straipsnio 2 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė viršija sankcijos maksimalią ribą, todėl apylinkės teismas, atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažino, paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą, kuris atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paliko paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos minimumas, kuris yra 10 metų laisvės atėmimo. Paskirtų bausmių bendrinimas (iš dalies sudedant) atitinka BK 63 straipsnio 1, 4 dalių. nuostatas, todėl, suderinus Rusijos Federacijoje paskirtas bausmes su BK 199 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies, 260 straipsnio 3 dalies. nuostatomis, D. B. palikta paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaliningrado srities teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Nenustatyta sąlygų, kurioms esant būtų būtinumas keisti paskirtą bausmę, be to, Lietuvos Respublika sutartimi su Rusijos Federacija yra įsipareigojusi, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, nustatyti tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. Taip pat, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog, pagal Konvencijos 13 straipsnį, tiktai nuteisusioji valstybė (nagrinėjamu atveju – Rusijos Federacija) turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Be to, suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos. Teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos nuostatų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus - bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suderindamas bausmes teismas negali nustatyti naujų, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir tuo pagrindu švelninti užsienio valstybės jam paskirtą bausmę. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas tik patikrina, ar nuteistajam paskirta bausmė neviršija atitinkamame BK straipsnyje numatytos maksimalios bausmės.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors pagal 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 12 straipsnį kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją, tačiau šiuo atveju nėra jokių sąlygų bei išimtinių aplinkybių, kurioms esant nuteistajai D. B. būtų galima sušvelninti paskirtą bausmę. Nors nuteistoji skunde nurodo, jog pilnai prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyvi ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, ankščiau teista nebuvo, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę. Aplinkybes, kad nuteistoji ankščiau neteista, charakterizuojama teigiamai, gailisi, prisipažino, aktyviai padėjo tirti nusikaltimus, turi nepilnamečių vaikų, skirdamas bausmę jau įvertino nuosprendį priėmęs Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismas, tai vertino kaip lengvinančią aplinkybę, todėl nėra jokio pagrindo jas vertinti pakartotinai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistosios D. B. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.