Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-06-06 · Civilinė byla Nr. e2A-309-368/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
e2A-309-368/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00192-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-309-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00192-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R. 6 747,60 Eur negrąžinto kredito dalį, 535,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 98,18 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.), 19 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 747,60 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. lapkričio 25 d., 531,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. lapkričio 25 d.), 41,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 179,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei AB „NEO Finance“ , 6 747,60 Eur negrąžintą kredito dalį, 535,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 85,72 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 19,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo pagal 2020 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K295771812 tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo 2022 m. vasario 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2024 m. lapkričio 25 d.), ir kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 1 812,33 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvylikos eurų 33 centų), 41,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 410,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas šalių sudarytą 2020 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. K295771812 kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).

4. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6 747,60 Eur negrąžinto kredito, 535,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos. Dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies: iš detalizuotos prašomų priteisti sumų apskaičiavimo lentelės nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis iki Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.) sudarė – 230,72 Eur, atsakovas padengė 145,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl iki Sutarties nutraukimo nepadengtas tarpininkavimo mokestis sudaro 85,72 Eur, ši tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo, dalis ieškovei ir priteistina.

5. Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio, kuris kas mėnesį, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju, mažėtų. Todėl ieškovė nuo 2022 m. vasario 2 d., t. y. nuo Sutarties nutraukimo kitos dienos, iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 25 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19,00 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio procentine išraiška prašomas priteisti negautas pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi, o atsakovas turi teisę įsiskolinimą sumokėti anksčiau nei iki Sutartyje numatytos paskutinės grafiko mokėjimo dienos, tokiu atveju sumažindamas Sutartimi sulygtą bendrą vartojimo kredito kainą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susitarė dėl 3 394,56 Eur pelno palūkanų mokėjimo. Ieškovė prašė priteisti 535,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, o iš pateiktos detalizuotos prašomų priteisti sumų apskaičiavimo lentelės, matyti, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 1 046,58 Eur palūkanų, todėl procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 1 812,33 Eur (3 394,56 Eur – 535,65 Eur – 1 046,58 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

6. Dėl 531,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. lapkričio 25 d.) teismas nurodė, kad iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Todėl ieškovės prašymas dėl 531,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, netenkintinas.

7. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punktu šalys susitarė dėl delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą: laiku nesumokėjęs pagal sutartį mokėtinų įmokų, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Šis sutarties punktas neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 41,96 Eur delspinigius tenkinamas.

8. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 41,96 Eur delspinigių, nurodęs, kad reikalavimą dėl delspinigių ieškovė kildina iš sutarties specialiosios dalies 6.1 punkto, kuris numato, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliantė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. R. 531,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė tarpininkavimo mokesčio. Apeliantas yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Apeliantas nurodo, kad jo taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui LR VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.

9.2. Apeliantas atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodamas, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, atsižvelgdamas į vartotojo teises bei interesus, ir siekdamas neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantas nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

9.3. Apeliantas tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantas įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantas gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

Šalies argumentai

9.4. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkas arba kitaip – platformos operatorius (apeliantas) bei paskolos gavėjas (atsakovas). Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apelianto vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliantu susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantas, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantas negauna jokių nuostolių atlyginimo. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apelianto (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

9.5. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog šis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2020 m. lapkričio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K295771812 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 7 800,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 19,00 procentų, paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 3 394,56 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma – 772,42 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 11 966,98 Eur. Iš ieškovės pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. lapkričio 25 d. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2021 m. gruodžio 27 d. siuntė raginimą sumokėti įsiskolinimą, 2022 m. sausio 26 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2022 m. vasario 1 d.

Dėl negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, priteisimo

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, atmestas reikalavimas dėl 531,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašomą priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį.

15. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymas (toliau - VKĮ) nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius. Ieškovė turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovo, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vykdomas funkcijas, tačiau dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį, sprendžia teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas bylos aplinkybes.

16. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

17. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

18. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

19. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.10 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

20. Iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo apmokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs (pradelstus mokėjimus) bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jei tokios yra. Vartojimo kredito gavėjui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, taip pat palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

21. Sutartyje šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – 6,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos mėnesinės įmokos, jo suma –772,42 Eur, t. y. tarpininkavimo mokestis nurodytas konkrečia suma ir procentine išraiška. Tarpininkavimo mokestis išdėstytas ir turėjo būti mokamas kas mėnesį (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas). Aplinkybė, kad tarpininkavimo dydis aptartas kredito sutarties specialiose sąlygose, nereiškia, kad ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjęs atsakovas, tinkamai ir laiku vykdydama sutartinius įsipareigojimus.

22. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad dėl to, jog kredito gavėjas netinkamai vykdė sutartį, ieškovės patirtus nuostolius (taip pat ir, nutraukus kredito sutartį, negautą tarpininkavimo mokestį) ieškovei kompensuoja kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos.

23. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant kredito davėjo teisę reikalauti negautų pajamų vartojimo kredito sutartį nutraukus iki joje nustatyto termino pabaigos – kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant ginčo sutartį ir siekiant atgauti skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, komunikuodama apie teikiamas paslaugas, vertindama atsakovo mokumą ir tikrindama atsakovo duomenis mokamose duomenų bazėse, derindama vartojimo kredito sutarties sąlygas su atsakovu, rengdama atsakovo vartojimo kredito sutartį.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos teismo nutartys, kaip teismo precedentai, nėra taikomos nagrinėjamai bylai, nes neatspindi šiuo klausimu Lietuvos teismų formuojamos praktikos.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo materialiojo reikalavimo, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius