Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimio į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje ir nuo balandžio mėnesio neteikia išlaikymo sūnui, tik liepos mėnesį pervedė 150,00 Eur ir prieš Kalėdas 50,00 Eur. Nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą. Paaiškino, kad jai gyvenant kartu su atsakovu užsienyje, per savaitę atsakovas gaudavo apie 400,00 svarų. Ji šiuo metu gyvena pas tėvus ir tėvai padeda jai išlaikyti sūnų. Sūnui diagnozuotas nutukimas, šiuo metu laukia vietos į sanatoriją reabilitacijai. Kitas jos sūnus yra dvylikos metų. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaizdo ryšio priemonėmis, o grįžęs susitinka, nes ji tam neprieštarauja. Prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, nes kartais atsakovas per dažnai skambina jai, būna, kad skambina net po keturis kartus per dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, tačiau turi nepilnametį sūnų D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (e. b.l. 11). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini) (e. b.l. 12). Atsakovas S. K. taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai yra dukrą G. K., gimusią 2012 m. gruodžio 14 d. (e. b.l. 78). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuri nutraukta 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3360-512/2016, įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai G. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinamų nustatyta, kad jau daugiau nei metus laiko ieškovė su sūnumi D. K. gyvena Lietuvoje, o atsakovas liko gyventi užsienyje. Šalių sūnus šiuo metu gyvena kartu su ieškove, ieškovės tėvams priklausančiame būste. Ieškovė imasi priemonių užtikrinti visus vaiko kasdienius poreikius, tai yra užtikrina kasdieninę vaiko priežiūrą, aprūpina jį gyvenamąja patalpa. Byloje nėra jokių duomenų, kad pas ieškovę sūnui būtų sudarytos netinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šalių sūnaus amžių, tai, kad jau daugiau nei metus laiko atsakovas kartu nebegyvena su sūnumi, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo vertinimu nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina nebus pažeisti nepilnamečio interesai, nes šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovė pažeistų vaiko interesus, todėl D. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis ir 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove yra pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, todėl su sūnumi bendrauja tik vaizdo ryšio priemonių pagalba ir tuo metu kai grįžta į Lietuvą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sutinka ir neprieštarauja, kad atsakovas bendrautu su sūnumi ir tam nedaro jokių kliūčių, tačiau atsakovas kartais per dažnai jai skambina ir ji nori, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti du kartus per savaitę jos poilsio dienomis. Atsakovas žinodamas apie bylą teismui nepateikė prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai ir nepateikė jokio siūlymo dėl jo ir sūnaus bendravimo, todėl įvertinus tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, vaiko amžių, nesant tarp šalių ginčo, darytina išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju auklėjimo pareigų įgyvendinimui ir galimų konfliktų išvengimui vaiko interesus labiau atitiks ieškovės nurodoma konkreti bendravimo tvarka. Konkreti bendravimo tvarka darys teigiamą įtaką vaiko gyvenimo režimui ir pastovumui. Pažymėtina, jog konkreti bendravimo tvarka yra palanki ir šalims, nes tai suteiktų galimybę atitinkamai planuoti kitas savo veiklas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau elektroniniu laišku nurodė, kad nesupranta, kodėl yra prašoma tokio dydžio išlaikymo suma.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių sūnus šiuo metu yra beveik trejų metų amžiaus. Ieškovė nurodė, kad nuo rugsėjo mėnesio sūnus lankys darželį Plikiuose. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad šalių sūnus serga ne tik įprastinėmis tokio amžiaus vaikams būdingomis ligomis, tai yra peršalimais, bet ir turi antsvorį, nes sveria 25 kg, turi trumparegystę, kojos „O“ formos (e. b.l. 5-10). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad šalių sūnus dėl nutukimo buvo gydytas stacionare ir jam būtina reabilitacija.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių turtinė padėtis yra panaši, nes nei ieškovė, nei atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po du išlaikytinius. Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra dirbanti ir šiuo metu jos darbo užmokestis yra apie 807,20 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovei kas mėnesį yra mokama 140,60 Eur išmoka vaikams, o laikotarpiu nuo 2019 m. kovo iki 2019 m. liepos mėnesio buvo išmokėta 1 004,13 Eur socialinių pašalų. Teismui nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo gaunamą darbo užmokestį užsienio valstybėje. Teismo turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra jauno amžiaus, tai yra 32 metų, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų ar yra kitos objektyvios priežastys dėl ko atsakovas negali dirbti. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis ėmėsi aktyvių priemonių, kad gautų tinkamai apmokamą darbą, ar, kad yra objektyvios priežastys dėl kurių jis negali susirasti tinkamai apmokamo darbo, o tai, kad atsakovas turi finansinių sunkumų ar jis šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą. Atsakovas teismui taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gera valia teikia nors kokio dydžio išlaikymą sūnui ar jam perka reikalingus daiktus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Įvertinus ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus amžių, šalių sūnaus turimas sveikatos problemas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma išlaikymo suma 200,00 Eur per mėnesį iš atsakovo nėra neapgrįstai per didelė ir iš esmės atitinka vaiko poreikius, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d., priteistinas sūnui D. K. išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį iki šalių sūnaus pilnametystės. Toks išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką minimaliems poreikiams jei ši suma neviršija puse MMA nėra būtina įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010 ir kt.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė pateikdama ieškinį prašė priteisti išlaikymą nuo 2019 m. balandžio 1 d., nes nuo to laiko atsakovas nebeteikia išlaikymo. Byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas vykdė pareigą teikti išlaikymą sūnui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d., į tai, kad pati ieškovė pripažino, kad atsakovas nuo balandžio neprisideda prie vaiko išlaikymo ir tik liepos mėnesį jai sūnaus išlaikymui pervedė 150,00 Eur, o prieš Šv. Kalėdas 50,00 Eur, darytina išvada, kad yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą priteisti ne nuo 2019 m. balandžio 1 d., o nuo 2019 m. gegužės 1 d., todėl iš atsakovo priteistinas 1 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, paskaičiuotas po 200,00 Eur už penkis mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Už ieškinį dėl vaiko gyvenamosios nustatymo turi būti sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokesti, už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką 75,00 Eur žyminis mokestis ir 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, tai yra viso 204,00 Eur, žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, nes ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba 181,03 Eur sumai, todėl ieškinį tenkinus yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš atsakovo, valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Ieškinį tenkinus, yra pagrindas iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įvertinus tai, kad iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, į tai, kad byla buvo išnagrinėta per du posėdžius, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti tik žyminį mokestį už vieną neturinį reikalavimą 75,00 Eur ir už turtinį ieškinio reikalavimą, tai yra 54,00 Eur žyminį mokestį bei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš viso 129,00 Eur, valstybės naudai (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2019 m. spalio 15 d. iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. K. už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra iki 2019 m. spalio 15 d., 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Nustatyti, kad atsakovas S. K. su nepilnamečiu sūnumi D. K. bendrauja du kartus per savaitę vaizdo ryšio priemonių pagalba ieškovės V. P. nedarbo dienomis, kai tai netrukdo vaiko poilsiui. Ieškovė V. P. apie savo darbo grafiką informuoja atsakovą S. K. per elektroninio ryšio priemones.

Nepilnamečiui D. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. P..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. K. 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. K. 181,03 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir tris centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.