Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. padėjėjui Vaitiekui Novikevičiui, atsakovo atstovėms Renatai Žliobaitei ir Aušrai Krasnickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Litana ir Ko” skundą dėl 2008 01 17 rašto Nr. (18.11-31-1)-R-588 panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) prie Finansų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2007 11 06 pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl teisės aktų, reguliuojančių pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymus, išaiškinimo į Klaipėdos apskrities VMI. 2007 11 14 gavo atsakymą Nr. (15.4)-D2-13387 iš Klaipėdos apskrities VMI, kuris neišsamus ir nepagrįstas. Įmonė savo komercinėje veikloje turėjo problemą dėl Rusijoje sumokėto pelno mokesčio užskaitymo, o pagal gautą atsakymą bendrovė privalėtų mokestį mokėti du kartus.

2007 12 07 pareiškėja kreipėsi į VMI prie FM dėl pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, užskaitymo. 2008 01 21 gavo skundžiamą atsakymą. Atsakyme teigiama, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys įtvirtina galimybę įskaityti užsienio valstybėje sumokėtą mokestį, tačiau konkrečias taisykles kokiu būdu mokestis gali būti įskaitomas, nustato nacionaliniai teisės aktai. Principai nustatyti Pelno mokesčio įstatymo 55 straipsnyje. Pareiškėja mano, kad būtent toks įmonės pelno apmokestinimas prieštarauja Konstitucijai, Europos Bendrijos steigimo sutarčiai bei tarptautinių dvigubo apmokestinimo sutarčių sudarymo principams, tikslams ir uždaviniams. Todėl pareiškėja nesutinka su mokesčių administratorių išaiškinimais.

Paaiškina, kaip supranta Pelno mokesčio įstatymo 55 straipsnį, ir teigia, kad pareiškėja turėjo teisę atskaityti įmonės filialo Kaliningrade sumokėtą pelno mokestį netaikant jokių apribojimų, numatytų Pelno mokesčio įstatymo 55 str. 2 dalyje. Mano, kad pareiškėjos pozicija šiuo klausimu atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje Pavyzdinėje konvencijoje dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo. Mano, kad būtina atsižvelgti į Tarybos Direktyvos „Dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms“ (90/435/EEB) pritaikymą tokiam atvejui.

Nesutinka su gautais išaiškinimais ir teigia, kad būtent toks pelno apmokestinimo mechanizmas prieštarauja tarptautinių dvigubo apmokestinimo sutarčių esmei. Tai numato ir Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnis. Remiasi LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nuostatomis. Teigia, kad Pelno įstatymo 55 str. 2 d. yra įtvirtinta diskriminacinė nuostata. Ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 46 str. 1, 3 ir 4 dalims. Remiasi Konstitucinio Teismo 2002 04 09, 2003 03 17 ir 2004 01 26 nutarimais.

Taip pat teigia, kad skundžiamas VMI prie FM 2008 01 17 raštas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų. Atsakyme nepasisakyta dėl paklausimo esmės, apsiribota tik teisės aktų citavimu. Tokiais veiksmais pažeidė Konsultacijų ir atsakymų į paklausimus teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2007 10 09 įsakymu Nr. VA-66, 41 punktą.

Bylos nagrinėjimo metu atstovas palaikė skundo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad teisę skųsti bet kokius mokesčių administratoriaus veiksmus suteikia Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

Paaiškina, kad vadovaujantis Konsultacijų ir atsakymų į paklausimus teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007 10 09 įsakymu Nr. VA-66, konsultacija yra Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų individualaus pobūdžio žodinis ar rašytinis paaiškinimas konkrečiam paklausėjui jo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo ar kitų mokestinių procedūrų, mokesčių teisės nuostatų paaiškinimo klausimais. Paaiškinimai, konsultacijos ar nuomonės nesukelia mokesčių mokėtojui teisinių pasekmių. Individualaus administracinio akto sąvoka pateikiama Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 4 dalimi, 37 str. 2 dalimi ir paaiškina, kad skundžiami raštai nevertintini kaip individualūs administraciniai sprendimai, nes tai yra tik mokesčių administratoriaus nuomonė, kuri nėra privaloma nei mokesčių administratoriui, nei pareiškėjui, nesukuria pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Dėl to tokiam paaiškinimui netaikytini ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, tokie raštai negali būti skundžiami teismui kaip individualūs administraciniai aktai.

Nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad skundžiamas raštas yra neišsamus ir neaiškus. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos nagrinėjimo metu atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nustatyta, kad pareiškėja skundžia VMI 2008 01 17 raštą Nr. (18.11-31-1)-R-588, kuriuo pareiškėjai suteikiama konsultacija dėl mokesčius reglamentuojančio įstatymo taikymo (b. l. 17-18).

Nei pareiškėja, nei atsakovas neginčija to fakto, kad mokesčiai, dėl kurių mokėjimo ir buvo prašoma suteikti konsultaciją, yra sumokėti, ir dėl to ginčo nėra.

Konsultacijos dėl pelno mokesčio mokėjimo tvarkos ir sąlygų, kai pajamos buvo uždirbtos Rusijoje, kur taip pat buvo mokėtas pelno mokestis, pareiškėja prašė 2007 10 25 pateikdama prašymą Klaipėdos AVMI (b. l. 9-11). Klaipėdos AVMI 2007 11 14 raštu Nr. (15.4)-D2-13387 „Dėl pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, atskaitymo tvarkos“ suteikė pareiškėjai konsultaciją prašomu klausimu (b. l. 12-13). Pareiškėja, nesutikdama su pateiktu paaiškinimu, 2007 12 07 pateikė dėl to skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 14-16), kuri skundžiamu raštu patvirtino Klaipėdos AVMI pateiktą paaiškinimą ir dar kartą paaiškino mokesčio įstatymo taikymo tvarką.

Šiuo atveju teismas nevertina suteiktų konsultacijų turinio, nes konsultacija jokių teisinių pasekmių šiuo atveju pareiškėjai nesukėlė. Pareiškėja apskaičiavo ir sumokėjo mokestį taip, kaip jai nurodė mokesčių administratoriai skundžiamose konsultacijose.

Sprendžiant šį ginčą teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, kuriuo numatyta, kad teismas gina pažeistą ar ginčijamą asmens teisę arba įstatymo saugomą interesą. Taip pat teismas vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei šio įstatymo pagrindu priimtais teisės aktais, reglamentuojančiais konsultacijų teikimo ir atsakymų į paklausimus teikimo klausimus.

Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. MAĮ 12 straipsnyje dėl individualių konsultacijų pasakyta, kad konsultuodamas mokesčių administratorius privalo atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčių įstatymo paaiškinimo turinį (3 dalis). MAĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Centrinis mokesčių administratorius pagal kompetenciją organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą, o 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vietos mokesčių administratorius teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais. MAĮ 36 straipsnio 1 punktas suteikia teisę mokesčių mokėtojui gauti iš mokesčių administratoriaus nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją reikalingą jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, o 2 punktas numato teisę gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais, šio straipsnio 12 punktas suteikia mokesčių mokėtojui teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą.

Iš šių teisės aktų nuostatų seka, kad įstatymu nustatyta tik mokesčių administratorių pareiga teikti konsultacijas mokesčių klausimais, bet nenustatyta, koks turi būti šios konsultacijos turinys. Todėl darytina išvada, kad MAĮ 36 str. 12 punktas leidžia ginti mokesčių mokėtojui tik jo pažeistą teisę gauti konsultaciją, t.y. pareiškėja galėtų ginčyti teisme tik mokesčių administratorių neveikimą tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinami pareiškėjo prašymai paaiškinti atitinkamo mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas. Šiuo atveju netgi nėra pasekmių, kurias numato MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kai neteisinga konsultacija sukelia tam tikras pasekmes.

Pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad pateiktąja konsultacija yra pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2007 10 09 įsakymu Nr. VA-66 patvirtintos Konsultacijų ir atsakymų į paklausimus teikimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės (toliau – Taisyklės).

Jau minėtos MAĮ nuostatos, kas tai yra konsultacija, panašios nuostatos yra ir Taisyklių 3 punkte, kur paaiškinama konsultacijos sąvoka – tai VMI valstybės tarnautojų ir darbuotojų individualaus pobūdžio žodinis ar rašytinis paaiškinimas konkrečiam paklausėjui jo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo ar kitų mokestinių procedūrų, mokesčių teisės nuostatų paaiškinimo klausimais.

Atsižvelgiant į sąvokų išaiškinimą, Mokesčių administratorius neprivalėjo dalyvauti pareiškėjos prašyme keliamoje teorinėje diskusijoje dvigubo apmokestinimo išvengimo klausimais. Inspekcija konkrečiai paaiškino, kaip šiuo individualiu atveju turi būti taikomas Pelno mokesčio įstatymas bei LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, o dėl šių teisės aktų taikymo išaiškinimo pareiškėja ir kreipėsi į VMI.

Dėl nurodyto reglamentavimo, teismas nevertina pareiškėjos argumentų, susijusių su pateiktos jam konsultacijos turiniu (taip pat ir atsiliepimo argumentų šiuo klausimu). Teismas konstatuoja, kad MAĮ reglamentuojama pareiškėjos teisė gauti konsultaciją buvo įgyvendinta tinkamai, pareiškėja gavo pilną ir išsamią konsultaciją prašomu klausimu, vadovaujantis šia konsultacija atitinkamą mokestį sumokėjo, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamą VMI 2008 01 17 raštą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85str.- 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litana ir Ko“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.