Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-299-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
1S-299-626/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
A. I.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-299-626/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. I. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-09 nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. I. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-08-28 nutarimo Nr. 59-159 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. I. netaikymo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirta subendrinta - laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu A. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirta subendrinta laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-25 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendis pakeistas ir A. I.: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekiu) subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kontrabandos) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo kiekiu) subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – hašišo kontrabandos) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. I. šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

3. Bausmės pradžia 2012-04-18, bausmės pabaiga – 2024-04-18, lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 paskirtos bausmės suėjo 2020-04-18. Neatliktos bausmės dalis 2020-08-27 – 3 metai 7 mėnesiai ir 22 dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-08-28 nutarimu Nr. 59-159 nutarė netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-09 nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.

Šalies argumentai

6. Nuteistojo A. I. gynėjas advokatas O. Šibkovas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jo ginamajam lygtinį paleidimą. Skundo argumentai:

6.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas atsižvelgė į teigiamai A. I. charakterizuojančius duomenis, vis dėlto nepagrįstai sureikšmino pavienes aplinkybes, kurios neva neigiamai apibūdiną nuteistąjį bei jo pažangą keisti savo elgesį tinkama linkme. Visiškai neatsižvelgta, kad A. I. atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius pagrindus BVK 157 straipsnio prasme: yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra penkis kartus skatintas už gerą elgesį, neturi galiojančių nuobaudų, praeityje nebuvo teistas.

6.2. Teigiama, kad teismas pernelyg didelį dėmesį skyrė padarytiems nusikaltimams ir jau negaliojančioms drausminėms nuobaudoms, tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. A. I. dalyvauja įvairiose prevencinėse programose ir užsiėmimuose (išvardinta 13 programų bei užsiėmimų), tačiau teismas tai įvertino, kaip nuteistojo dalyvavimą tik privalomosiose resocializacijos priemonėse, visiškai neatsižvelgęs į A. I. aktyvumą, siekiant teigiamų jo elgesio pokyčių. Be to, nurodoma, kad A. I. nusikalstamo elgesio vertinimo rizika nėra aukšta ir nors pakartotinio vertinimo metu taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau dinaminių taškų rodiklis (t. y. rodiklis, kurį gali koreguoti pats nuteistasis savo elgesiu) sumažėjo, pakartotinio vertinimo metu buvo nustatyti ir pozityvūs pokyčiai A. I. elgesio rizikos valdyme - jis pateikė oficialiai patvirtintus galimos bedarbystės ir gyvenamosios vietos pasirinkimo problemų sprendimus, buvo pastebėtas labiau disciplinuotas jo elgesys bei pastangos laikytis nustatytų taisyklių, reikalavimų pataisos įstaigoje. Gynėjo tvirtinimu, A. I. galimybei dar labiau pagerinti savo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus neigiamos įtakos turėjo nuo 2020-03-16 įvestas karantinas, dėl ko jis neteko galimybės dalyvauti intervencinės ir prevencinės socialinės reabilitacijos programose, nes jos nebuvo vykdomos.

6.3. Skunde pažymima, kad A. I. savo elgesiu įrodė daromą pažangą ir jog nėra pavojingas visuomenei tiek, kad būtų pagrindas jį ir toliau laikyti izoliuotu nuo kitų žmonių, gali tinkamai integruotis visuomenėje, nes jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus, priimamus sprendimus ir už savo ateitį, nusikaltimai, už kuriuos A. I. nuteistas, buvo, yra ir liks jam pamoka visam likusiam gyvenimui, tuo tarpu asmens bylos medžiagoje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. I. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui, nėra

6.4. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nesuteikė tinkamo dėmesio ir į tai, kad A. I., ankščiau teistas nebuvo, neturi jokių galiojančių nuobaudų, buvo skatintas už gerą elgesį, anksčiau lygtinis paleidimas jam taikytas nebuvo, dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, todėl visiškai nepagrįstai ypatingą svarbą skyrė A. I. padarytai nusikalstamai veikai ir buvusioms jam paskirtoms nuobaudoms, nors nuo jų paskyrimo yra praėję daug laiko, šiuo metu nuobaudos yra nebegaliojančios, o paskutinė - 2019-07-25 Pravieniškių pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 69-1400 paskirta nuobauda - Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, apskritai buvo panaikinta.

6.5. Pastebima, kad nors nuobaudos paskirtos už tai, kad A. I. atsisakė valytojo darbo, visgi tai neturėjo lemti teismo įsitikinimo, jog jis nemotyvuotas dirbti ir nėra vertas probacijos, nes ir socialinio tyrimo išvadoje minima, kad būdamas laisvėje jis dirbo plataus profilio darbus, kas leidžia teigti, kad reikalavimo dirbti atgrasius (pvz.: valytojo) darbus nevykdymas, negali lemti išvados, kad asmens elgesys nėra esmingai pakitęs ir nerodo jo pozityvaus noro nenusikalsti ateityje.

6.6. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad teismas įvertino retrospektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos skiriant bausmę, todėl toks požiūris leidžia teigti, kad A. I. tarsi baudžiamas antrą kartą. A. I. yra atlikęs daugiau kaip aštuonerius metus laisvės atėmimo bausmės, yra sukūręs ilgalaikius socialinius planus, kurių įgyvendinimui turi puikią progą, nes turi net kelis darbo pasiūlymus (iš UAB „D“, kurioje būtų įdarbintas padangų restauravimo darbininko pareigose ir UAB „E“, kurioje būtų įdarbintas vadybininko pareigose), todėl pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. I. būtų suteikta darbo vieta, savo gyvenimo tikslų jis siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, 2016 m. mirus A. I. motinai, jis paveldėjo nekilnojamąjį turtą, kurį pardavęs turi piniginių santaupų, ketina pradėti individualią veiklą, susijusią su statybomis ir vidaus apdailos darbais. Turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį A. I. gerins ne tik savo ir šeimos finansinę padėtį, bet ir apskritai sumažins valstybei tenkančią naštą išlaikyti jį įkalinimo įstaigoje.

6.7. Itin svarbia aplinkybe, kuri taip pat nebuvo deramai įvertinta, skunde nurodoma tai, kad 2019 m. spalio mėnesį A. I. buvo diagnozuota antro laipsnio pirminė arterinė hipertenzija, medikamentinis gydymas iki šiol nėra atitaikytas, o pataisos įstaigoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos gydytis ir atlikti visus būtinus tyrimus. Tai pakankamai svari priežastis teigti, kad nuteistojo teisės pažeidžiamos, nes negauna tinkamo gydymo, todėl lygtinis paleidimas suteiktų galimybę A. I. stabilizuoti ar pagerinti savo sveikatos būklę.

6.8. Pažymėta ir tai, kad A. I. supranta, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, A. I. sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

10. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

11. Byloje nustatyta, kad Komisija 2020-08-28 nutarimu Nr. 59-159 nutarė nuteistajam A. I. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Apylinkės teismas pritarė šiam Komisijos nutarimui.

12. Priešingai nuteistojo gynėjo advokato O. Šibkovo argumentams pastebėtina, kad sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą buvo tinkamai įvertinti ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai (pastaba – kuriuos gynėjas skunde itin sureikšmina), bet ir materialieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, t. y. nuteistojo A. I. asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent materialieji kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priimant sprendimą dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, negalima apsiriboti vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis ar režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktai nenustato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

13. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. I. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas skunde, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, t. y. tiek neigiamai, tiek ir teigiamai A. I. kaip asmenį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat jo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant kuriai nors iš aplinkybių grupės prioritetinę reikšmę viena kitos atžvilgiu. Todėl skundo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis nepakankamai argumentuota ar joje padarytos prieštaringos išvados, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

14. Jau pirmiau buvo pasisakyta, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės bei ankstesnio elgesio. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina A. I. elgesys bausmės atlikimo metu bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Pabrėžtina, kad A. I. bausmės atlikimo metu baustas penkis kartus (2018-08-24; 2019-01-23; 2019-03-14; 2019-04-30; 2019-06-28), visos nuobaudos susijusios su nuteistojo A. I. atsisakymu dirbti valytojo darbą (beje apmokamą) bei valyti bendrojo naudojimo patalpas. Nors gynėjas skunde tvirtina, kad tokia nuteistojo pozicija yra pateisinama (įvardijamas A. I. tvarkingumas ir teisė laisvai pasirinkti darbą) ir, gynėjo manymu, nerodo, jog asmuo yra nemotyvuotas dirbti ar tinkamai siekti resocializacijos, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus; BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Taigi manytina, kad A. I. akivaizdus ignoravimas pataisos įstaigos administracijos reikalavimų, patvirtina ne tik jo dalinį pritarimą subkultūros principams, bei negebėjimą priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą. A. I. buvo nuteistas už tai, kad subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslas jas platinti, ir organizavo kontrabandą. Taigi jo nusikalstamam elgesiui būdingas turtinės naudos siekimas – materialioji motyvacija. Nuteistojo elgesys siekiant materialinės gerovės buvo kruopščiai planuotas, teismo nuosprendžiu A. I. pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi. Nors nuteistojo gynėjo teigimu jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, turėjo laiko apmąstyti savo elgesį ir dėl to padarė tinkamas išvadas, socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama priešingai, o būtent, kad A. I. nors ir suvokia, jog jo veiklos susijusios su tam tikrų normų, taisyklių ar įstatymų nepaisymu, tačiau ketinimų neatsisakęs, praeityje buvo labiau orientuotas į savo paties poreikius nei į visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų vertybinius principus ir nors šiuo metu geba atpažinti praeities socialinius veiksnius, kurie turėjo įtakos nusikalstamumui, tačiau pastarąją nusikalstamą elgseną linkęs racionalizuoti, bei minimizuoti jos pavojingumo lygmenį, didžiąja dalimi jo nusikalstamam elgesiui yra būdinga panaši veiklos kryptis ir motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis įtraukiant kitus asmenis, o nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taigi, A. I. nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas buvo vienas svarbiausių jo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytu nusikaltimu (nusikaltimais).

15. Pateiktos teismui medžiagos duomenimis, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir buvo nustatyta vidutinė, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, yra sumažėję, visgi pakartotinio įvertinimo 2020-08-18 metu nustatyta vidutinė – 59 taškai nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys), t. y. ji nuo pirminio vertinimo (2020-02-11) padidėjo keliais balais (buvo nustatyti 53 taškai), ir nors dinaminių taškų rodiklis, kurį gali koreguoti pats nuteistasis savo elgesiu, sumažėjo (20 taškų (buvo 7) – statiniai, 39 taškai (buvo 46) – dinaminiai), tačiau vis dar išlieka didesnis nei statinių taškų rodiklis. Nors skunde tvirtinama, kad nusikalstamo elgesio rizikai padidėti turėjo įtakos Lietuvos Respublikoje nuo 2020-03-16 paskelbtas karantinas, dėl ko Vilniaus pataisos namuose taikant tam tikrus apribojimus nebuvo vykdomos intervencinės ir prevencinės socialinės reabilitacijos programos ir kas nuteistojo gynėjo teigimu apribojo A. I. galimybes dalyvauti paminėtose programose bei pagerinti savo nusikalstamo elgesio rizikos balą. Šie skundo argumentai vertintini kritiškai, atsižvelgus į tai, kad atliekant 2020-02-13 (kuomet Lietuvos Respublikoje karantinas dar nebuvo paskelbtas) pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose, buvo atsižvelgta į nuteistojo nusikalstamo elgesio modelį (atskirų teisės pažeidimų skaičių, nuosprendžio informaciją apie neteisėtą latentinę elgseną praeityje), elgesį pataisos įstaigoje (drausmines nuobaudas), aktualius kriminogeninius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius bei motyvacijos dalyvauti intervencinėse bei prevencinėse socialinės reabilitacijos programose stoką. Būtent tai lėmė nuteistojo statinių įverčių, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sričių neigiamą dinamiką bei rizikos taškų įverčių padidėjimą. Socialinio tyrimo išvadoje ir nutarime nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, kad pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti ir tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme (gautos pažymos apie A. I. įdarbinimą bei gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys bei pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų pataisos įstaigoje), kas patvirtina galimos bedarbystės ir gyvenamosios vietos pasirinkimo problemų sprendimą bei teigiamus pokyčius siekiant resocializacijos, visgi A. I. požiūris į tikslines intervencines priemones, darbinį užimtumą pataisos įstaigoje vertintinas kaip skeptiškas, o neigiama nuteistojo elgesio dinamika lemia prielaidą, kad A. I. išlieka labiau orientuotas į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje, nei į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Tad šiuo atveju, kai A. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminiai balai (39), nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo sumažinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

16. Sutiktina su skundo argumentais, kad aplinkybės: jog A. I. bausmės atlikimo metu yra ne vieną kartą skatintas, pastaruoju metu nebaustas, o paskutinė nuobauda panaikinta, ją apskundus teismui, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, sprendžia įsidarbinimo galimybes, jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančios, yra svarbios. Tačiau pabrėžtina, jog režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai nėra lemiama aplinkybė, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo. A. I. stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro didžiąją dalį (net 39 balus iš 59) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiškia, jog jie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Nuteistajam nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – nusikalstamos elgsenos modelis ir keturi dinaminiai – nepakankamas savo veiksmų ir pasekmių įvertinimas; problemų identifikavimo stoka; požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą bei visuomenę; neigiama nuostata į darbą pataiso įstaigoje, kurie skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nėra koreguojami pozityvia linkme. Riziką rekomenduojama mažinti dalyvaujant elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą (mąstymas ir elgesys, nuostatos).

17. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad A. I. sveikata nėra gera ir jam diagnozuota antro laipsnio pirminė arterinė hipertenzija, o medikamentinis gydymas dar nenutaikytas, tai aukštesniojo teismo manymu taip pat nesudaro pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog A. I. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (BVK 174 straipsnis 1, 2, 3 dalys), nuteistajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti nėra galimybių nei laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir to užtikrinti dėl objektyvių priežasčių negali pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą (BVK 174 straipsnio 3, 5 dalys), todėl šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

18. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

19. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. I. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. I. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. I. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-09 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitė