- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2520-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19259-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo A. S. priteisti išlaikymą, kol ji mokysis mokslo įstaigoje, skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. liepos 6 d.
Nurodė, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje, nes šioje šalyje siekia įgyti išsilavinimą. Šiuo metu studijuoja Norvičo miesto koledže AS lygio Psichologijos ir teisės studijas, studijos yra dieninės. Turi nuomotis butą, mokėti komunalinius ir nuomos mokesčius. Studijuodama nuolatinės studijų formos mokamoje vietoje už studijas turi mokėti. Pinigai taip pat reikalingi būtiniausiems poreikiams tenkinti: maistui, rūbams, būstui ir mokesčiams, viešajam transportui, higienos ir kosmetikos priemonėms, studijų reikmėms, namų ūkio priemonės, medicininėms išlaidoms, laisvalaikiui. Studijų grafikas intensyvus, universitete ieškovei užimta visa savaitė. Susirasti darbą, kuris netrukdytų ieškovės studijoms yra sunku, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas – seminarus, ruoštis įvairiems atsiskaitymams, egzaminams, įskaitoms, rašyti rašto darbus. Jai priklausančio turto neturi, pajamų negauna. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-27 nutartimi, ieškovės išlaikymui iš atsakovo buvo priteista mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Sulaukus pilnametystės atsakovas ieškovės materialiai neremia.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (b. l. 4-5).
Teismas rėmėsi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatomis. Pažymėjo, kad pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei. Pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Teismas laikė, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta pagal Lietuvos teisę laikytina Jungtinėje Karalystėje (čia yra ieškovės asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta), todėl sprendė, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikoje veikiančiam apylinkės teismui.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė, atstovaujama advokato E. U., atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 8).
Motyvuose nurodė, kad tiek ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), tiek rėmimasis CK 3.192¹ straipsniui (teisinis ieškinio pagrindas) leidžia aiškiai suprasti, kad atsakovo yra prašoma priteisti periodinėmis išmokomis mokamą materialinį išlaikymą, t. y. ieškinio dalykas yra išlaikymo priteisimas. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Tačiau CPK 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Civilinio proceso įstatymas ieškininiams reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo numato alternatyvųjį teritorinį teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą. Tai reiškia, kad nuspręsti, kurioje jurisdikcinėje institucijoje atsakovo (forum rei) ar paties ieškovo (forum actoris) gyvenamosios vietos teisme bus tokios rūšies ieškininis reikalavimas, paliekama ieškovo dispozicijai. Bylos duomenimis nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, kuri priklauso Kauno apylinkės teismo jurisdikcijai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo esmė – ieškinys dėl išlaikymo priteisimo teismingas Lietuvos Respublikos ar Jungtinės Karalystės teismams.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tačiau ta vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai, laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš atsakovo (tėvo) priteisimo po 500 Lt, kol mokysis mokslo įstaigoje, skaičiuojant nuo 2014-09-02 iki 2014-07-06. Ieškovė yra pilnametė, gyvena Jungtinėje Karalystėje, Norvičo miesto koledže studijuoja AS lygio Psichologijos ir teisės studijas. Ieškovė ne Lietuvos Respublikoje gyvena jau daugiau nei 8 metus, Gyventojų registro duomenimis ieškovė, kaip ir jos motina J. S., nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusios išvykimą į J. K.. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinį šalių gyvenamosios vietos aspektą, teisingai nustatė, kad byla turi tarptautinį elementą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas teismingumo klausimą teismas neteisingai pritaikė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 straipsnio nuostatas (dar vadinamas „Briuselis IIa“).
Nurodyto Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta jo taikymo apimtis t. y. a) su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia; b) tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, kas reiškia, kad ginčas susijęs su tėvų pareigomis. Sąvoka ,,tėvų pareigos“ apibrėžiama plačiai ir apima visas tėvų pareigų turėtojo teises ir pareigas, susijusias su vaiko asmeniu arba turtu. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios konkrečiai bylos gali būti susijusios su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, t. y. aprėpia ne tik globos teises ir bendravimo teises, bet ir tokius klausimus, kaip globėjo skyrimas ir vaiko paskyrimas į šeimą (šeimyną) ar globos instituciją. Tėvų pareigų turėtojas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Sąrašas bylų, laikomų susijusiomis su „tėvų pareigomis“ pagal Reglamento 1 straipsnio 2 dalį, nėra baigtinis, o tik iliustracinio pobūdžio. Pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 straipsnio 3 dalyje išvardijamos tos bylos, kurios nepatenka į Reglamento taikymo sritį, nors jos ir gali būti glaudžiai susijusios su bylomis dėl tėvų pareigų (pvz., įvaikinimo, nepilnamečio emancipacijos, vardo ir pavardės vaikui suteikimo), nurodyto straipsnio e punkte numatyta, kad šis Reglamentas netaikomas išlaikymo pareigoms, kas reiškia, kad Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 numato su tėvų pareigomis susijusią Reglamento taikymo išimtį, nepatenkančią į Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo apimtį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (dar vadinamas ,,Briuselis III”). Reglamento (EB) Nr. 4/2009 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Reglamento preambulėje (11 p.) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame reglamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiškinamas autonomiškai. Tai reiškia, kad ginčo teisiniam santykiui turėjo būti taikomos ne Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (vadinamo ,,Briuselis IIa“), o Reglamento (EB) Nr. 4/2009 (vadinamo ,,Briuselis III“) nuostatos.
Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o ieškovės (kreditorės) – Jungtinėje Karalystėje, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir ieškovė turi teisę reikšti ieškinį Jungtinės Karalystės teismams, kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 bendrąsias jurisdikciją reglamentuojančias nuostatas yra numatyta jurisdikcinė alternatyva ir ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo turėjo teisę reikšti arba Lietuvos Respublikos (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), arba Jungtinės Karalystės (pagal kreditorės gyvenamąją vietą) atitinkamam teismui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatomis, todėl klausimą dėl teismingumo išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. S. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.