- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-10
- Bylos Nr.
- A-143-1616-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- T. K., D. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ledai Žilinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. K. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K. ir D. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos T. K. ir D. P. (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) nedelsiant nutraukti vilkinimą ir atkurti joms nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 910,40 kv. m ploto ir (duomenys neskelbtini) 32775 kv. m.
Pareiškėjos nurodė, kad žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Z. P. iki nacionalizacijos turėtus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 9,104 aro ploto ir (duomenys neskelbtini) 3,2775 ha ploto natūra. Teigė, jog dėl nuosavybės atkūrimo ne kartą kreipėsi į atsakovą, o po raštiško skundo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 31/05/22-1848 pranešė, kad vadovaujantis įstatymais prie pastato (duomenys neskelbtini) bus formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra, bet sprendimų priėmimas buvo vilkinamas. Nacionalinė žemės tarnyba, į kurią buvo kreiptasi vadovaujantis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, konstatavo, jog atkurti nuosavybės teises į žemę nėra jokių kliūčių, tačiau ši institucija negali daryti įtakos savivaldos ar valstybinio administravimo institucijų sprendimams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 131 – 132) su skundu nesutiko.
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad kartu su Vilniaus apskrities viršininko administracija vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą į Z. P. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime nustatė turėtos žemėvaldos ribas bei 2003 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 31/03/17-1274 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus meras 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 01-34-1972-(3.6) informavo, kad buvusio savininko Z. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės (duomenys neskelbtini) teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka, prie pastato (duomenys neskelbtini) bus formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra. Pažymėjo, jog buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime atliko įstatymų nustatytus veiksmus: nustatė buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas ir 2004 m. sausio 13 d. raštu Nr. 31/04/17-77 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo, bet įstatymų nustatyta tvarka atsakymo negavo. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 punktu laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, grąžinama natūra proporcingai turėtajam žemės plotui. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais savivaldos institucijos ir apskrities viršininko administracija bendradarbiauja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, tačiau nėra viena kitai pavaldžios. Pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko veiksmus, numatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, todėl Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinus grąžinamos natūra žemės sklypų planus ir kitą dokumentaciją, bus rengiami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 133 – 135) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo administracijos direktorių, jog bus atkuriamos nuosavybės teisės į 0,0910 ha savininko Z. P. turėtos žemės, todėl paprašė nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą bei atlikti kitus veiksmus. Pradėjus žemės sklypo formavimo procedūras, paaiškėjo, kad savininko Z. P. turėtoje žemėje (duomenys neskelbtini) yra namų valda su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais. Nors daiktinės teisės į statinius nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, tačiau šioje valdoje esantis namas yra apgyvendintas, namų valda yra aptverta ir faktiškai naudojama. Atsižvelgiant į tai, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl duomenų pateikimo apie minėtą namų valdą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsakė, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai nėra pateikę prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir namų valdos žemės sklypo pirkimo, bei jokios dokumentacijos nepateikė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu informavo pareiškėjas apie priežastis, dėl kurių žemės sklypas nėra suformuotas. Pažymėjo, jog grąžintino žemės sklypo dalyje yra valstybinės reikšmės miškas, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnį yra išperkamas valstybės ir už kurį valstybė atlygina pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. Pabrėžė, kad neatsisako atlikti teisės aktuose nustatytų funkcijų, todėl negavus duomenų, kad aukščiau paminėta namų valda naudojama teisėtai, planuoja kuo skubiau kreiptis dėl kadastrinių matavimų atlikimo namų valdos (duomenys neskelbtini) dalyje. Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime šiuo metu dalies sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti, o dalies yra atliekami arba tikslinami. Todėl artimiausiu metu planuojama rengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo būtų patvirtinti parengti žemės sklypų planai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 17 d. sprendimu (b. l. 158 – 161) pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar pagrįstas pareiškėjų reikalavimas atsakovui nutraukti vilkinimą ir atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), būtina nustatyti, ar yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus, t. y. ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gali pradėti rengti Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę atkūrimo projektą tik gavęs iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamus dokumentus, parengtus atlikus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus darbus. Atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atlikusi paminėtų darbų ir nepateikusi Vilniaus apskrities viršininko administracijai atitinkamų dokumentų, Vilniaus apskrities viršininkas negali priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 13 d. rašto Nr. 31/04/17-77 ir šios institucijos 2003 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 31/03/17-1274 matyti, kad atsakovas atliko visus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, jog neatsisako atlikti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytų ir jos kompetencijai priskirtinų veiksmų, susijusių su pareiškėjoms grąžintinais žemės sklypais, tačiau tai atlikti negali per įstatymo nustatytus terminus dėl įvairių priežasčių. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, teismas konstatavo, kad atsakovas atliko visus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus ir jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimti ne dėl atsakovo kaltės, todėl jis negali būti pripažintas vilkinančia atkurti nuosavybės teises institucija ir įpareigojamas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjų reikalavimai įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti vilkinimą ir atkurti nuosavybės teises yra nepagrįsti ir atmestini.
III.
Pareiškėjos apeliaciniu skundu (b. l. 165 – 167) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, miškai išperkami valstybės, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, t. y. šio įstatymo įsigaliojimo dieną žemės sklypas jau yra, o ne bus priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtino Valstybinės reikšmės miškų plotus, t. y. po to, kai buvo priimtas įstatymas, jog išlikusi nuosavybė turi būti grąžinta savininkams natūra. Todėl turto negrąžinimas yra turto atėmimas, o tai draudžia teisės aktai (Konstitucijos 23 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 1 str.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, jog jau suplanavo valstybinį mišką, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija aiškiai nurodė, kad be Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl namų valdos naudojimo teisėtumo negalės suformuoti grąžinamo žemės sklypo. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimą, išdėstytą 2005 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-K-1038-1478.
3. Akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra vilkinamas.
4. Teismas nepagrįstai pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 170 – 171) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos neteisingai nurodė, kad valstybinės reikšmės miškas grąžintiname žemės sklype yra tik planuojamas, nes toje teritorijoje valstybinės reikšmės miškas jau yra. Pirmosios instancijos teisme joms tokių abejonių nekilo.
2. Pareiškėjoms buvo pateikta išsami informacija apie nuosavybės teisių į jų nurodytus žemės sklypus atkūrimą.
3. Neatsisako atlikti teisės aktuose nustatytų funkcijų. Nuosavybės teisių atkūrimas užtruko ne dėl vilkinimo, o dėl susiklosčiusios sudėtingos faktinės situacijos.
4. Nepagrįstai keliamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės klausimas, nes reikalavimas pareikštas tik Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjų pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad abu jame pareikšti reikalavimai (vienas iš jų - dėl įpareigojimo nedelsiant atkurti nuosavybės teisę į žemę teismo 2005-12-12 nutartimi nebuvo priimtas nagrinėti) yra adresuoti tik Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri kartu su jos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybe pareiškėjų buvo nurodyti atsakovais (b. l. 1-4). Teismo priimtas nagrinėti iš esmės skundo reikalavimas (dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nedelsiant nutraukti vilkinimą) tinkamo atsakovo nustatymo aspektu suformuluotas pakankamai aiškiai. Todėl skundo priėmimo stadijoje teismas (teisėjas 2005-12-30 nutartimi) pagrįstai nurodė, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytina Vilniaus apskrities viršininko administracija, bei pagrįstai pakeitė kitų skunde nurodytų atsakovais institucijų procesinę padėtį (nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius bei Vilniaus miesto savivaldybė pripažinti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis). Kolegija konstatuoja, kad toks procesinės padėties pakeitimas teismo buvo atliktas nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų nuostatų. Iš 2006 m. kovo 7 d. teismo posėdžio protokolo (kai byla buvo teismo pradėta nagrinėti pirmą kartą) matyti, kad teismas posėdžio parengiamojoje dalyje įvykdė ABTĮ 54 straipsnio reikalavimus išsiaiškinti pareiškėjų poziciją dėl proceso dalyvių procesinės padėties pakeitimo ir kad pareiškėjos (bei joms atstovaujantis advokatas) sutiko su tokiu pakeitimu (b. l. 152-155). Todėl konstatuotina, kad šios bylos dalyvių procesinė padėtis teismo nustatyta teisingai ir tinkamai. Atitinkamas apeliančių argumentas negali būti pripažintas pagrįstu.
Iš Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto 14 pastraipos matyti, kad žemėtvarkos skyriaus tolimesnio etapo (po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atliks šio tvarkos 106 p. 11-13 pstr. numatytus darbus) veiksmų atlikimas yra sąlygojamas savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamų darbų atlikimo. Tai reiškia, kad teisine prielaida žemėtvarkos skyriui atlikti šiuos veiksmus, o apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra kito viešojo administravimo subjekto atitinkamų veiksmų atlikimas. Todėl bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 20 d. pateikdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto 10 pastraipoje numatytą prašymą tuo pačiu atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp pareiškėjų ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (Vilniaus apskrities viršininko administracijos) kilo administracinis ginčas ir jog žemėtvarkos skyrius (Vilniaus apskrities viršininko administracija) pažeidė Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nustatytus pareiškėjų teises bei saugomus interesus.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.