- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-729-175/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu R. Z. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 3000 Lt baudą už tai, kad jis, kaip nustatyta 2014-03-27, 8.00 val., būdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2013-09-02 priėmė į darbą vairuotojo pareigoms K. L., su juo susitarė dėl darbo pobūdžio (vairuotojo darbo), atlygio už darbą – 1500 Lt per mėnesį, tačiau su priimamu į darbą darbuotoju nesudarė rašytinės darbo sutarties, neišdavė darbuotojo pažymėjimo, apie naujai priimtą darbuotoją nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir ūkio ministerijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
R. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde apeliantas nurodo, kad formaliai vertinant nagrinėjamą situaciją, minėto pažeidimo kvalifikacija ne tik kad neatitinka nelegalaus darbo sąvokos, bet yra neištirtos ir visos aplinkybės, kurios privalo būti ištirtos tokio pobūdžio bylose. Iš bylos medžiagos matyti, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas neva buvo padarytas nuo 2013-09-02 iki 2014-01-01, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė momento, iki kada dirbo vairuotoju K. L., ir tokiu būdu nesivadovavo ATPK 35 straipsnio nuostatomis dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Kadangi šiuo atveju nelegalaus darbo (ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo) atveju 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas, atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Teismas, netyręs būtinųjų administracinio teisės pažeidimo požymių, išskirtinai vadovavosi pareiškėjo, kuris tik dėl keršto kreipėsi ne tik į Valstybinę mokesčių inspekciją, bet ir kitas teisėsaugos įstaigas, žodžiais, kurie nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais ar kitų liudininkų parodymais. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas tik bendrai išvardino į bylą surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu liudytojų teiktus parodymus, tačiau jų tarpusavio santykio nenagrinėjo. Institucijos pareigūnas taip pat nesiėmė jokių veiksmų nelegalaus darbo faktui patikrinti, o tik formaliai surašęs protokolą, pateikė jį teismui nagrinėti. Net ir posėdžio metu pareigūnas nebuvo užtikrintas, ar K. L. tikrai dirbo. Jokiuose byloje esančiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad įmonėje vyko nelegalus darbas ar buvo mokamas darbo užmokestis „vokeliuose“. Be to, nei teismas, nei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai netyrė aplinkybės, ką būtent K. L. veikė Kauno klinikose. Vadovaujantis verslo praktika, galima numanyti, kad naujai priimtam darbuotojui galima suteikti informacijos apie būsimą darbo vietą, supažindinti su vidaus darbo taisyklėmis ir kt., tačiau tai nelaikoma nelegaliu darbu. Protokolas ir teismo nutarimas priimtas, vadovaujantis išskirtinai tik liudininkų parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys. Todėl tiek Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, tiek teismas turėjo pareigą patikrinti, ar tokį pažeidimą R. Z. padarė, vadovaujantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, tiriant kasos knygas, pirkimo-pardavimo sandorius, prekių įsigijimo dokumentus ir kitus su buhalterine apskaita susijusius dokumentus, kurie padėtų atskleisti šio pažeidimo esmę ir sudėtį. Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pažeidimo sudėtis, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto argumentų bei motyvų pagrįstumo. Todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime prašoma R. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.
R. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, kad teismas nepagrįstai pripažino R. Z. veikoje esant administracinio teisės pažeidimo – nelegalaus darbo – sudėtį. Šie argumentai nepagrįsti.
Pagal ATPK 257 straipsnį, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kauno apylinkės teismas įrodymus vertino išsamiai ir objektyviai, nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį, laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tai yra tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Bylos duomenys patvirtina, kad R. Z. susitarė su K. L. dėl darbo ir šis, nesudarius rašytinės darbo sutarties, už pažadėtą atlygį nuo 2013-09-02 iki 2014-01-01 dirbo vairuotoju VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi K. L. 2014-03-12 skundu Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jo pirminiais paaiškinimais, duotais darbo inspekcijos pareigūnams, taip pat jo ir darbo inspektoriaus D. G. parodymais teisme. K. L. paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2013-09-02 dirbo R. Z. vadovaujamojoje viešojoje įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, veždavo įmonei priklausančiu automobiliu „R. M.“ ligonius ir neįgaliuosius į senelių namus, ligonines ir kt., už šį darbą R. Z. jam pažadėjo 1500 litų dydžio mėnesinį darbo užmokestį, bet darbo santykius įforminti visokiais būdais vengė ir tik retsykiais (3 kartus per savaitę) jam sumokėdavo po 30 litų, minėtą darbą įmonėje dirbo iki 2014-01-01. Nurodytas aplinkybes dėl darbo pobūdžio patvirtina byloje esančios VšĮ Kauno klinikos pažymos duomenys, kad K. L. laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2013-12-30 tris kartus per savaitę vežiojo pacientę A. V. L. į hemodializės procedūras LSMUL Kauno klinikose. Be to, pastebėtina, kad pats apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu pripažino padaręs teisės pažeidimą „dėl nežinojimo“ ir nuoširdžiai gailėjosi.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į šiuos duomenis, teisingai konstatavo R. Z. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Skundo argumentai, kad nutarimas pagrįstas vien tik suinteresuoto asmens – K. L., nurodomomis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nepagrįsti. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, priimdamas šį nutarimą, rėmėsi ne tik K. L. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir liudytojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų parodymai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Apeliaciniu skundu R. Z. prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kad būtų išsamiai atskleista pažeidimo sudėties požymių visuma, tačiau kokias aplinkybes reikėtų iš naujo tirti ar kokius papildomus veiksmus atlikti, skunde nenurodoma. Apelianto minimi buhalteriniai dokumentai (kasos knygos, pirkimo-pardavimo sutartys, prekių įsigijimo dokumentai), kurie neva nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, negali turėti jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam pažeidimui, be to, įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas. Šiuo atveju teismo išvados dėl R. Z. kaltės įrodytumo motyvuotos ir pagrįstos, todėl apelianto prašomas papildomų duomenų rinkimas būtų perteklinis, neturintis teisinės prasmės.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas nutarimas priimtas, pažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat ir už 41³straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už 2013 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. sausio 1 d. laikotarpiu daromą pažeidimą. Faktas apie nelegalų darbą paaiškėjo ne tada, kai šis pažeidimas baigėsi, kaip tai nurodo apeliantas, o vėliau – kai, K. L. 2014-03-12 skundu kreipėsi į atitinkamą instituciją. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas, ištyręs pažeidimo aplinkybes, nustatė administracinio teisės pažeidimo padarymą, 2014-03-27 surašydamas atitinkamą teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Teismo nutarimas, kuriuo R. Z. nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnį, priimtas 2014-05-06. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šeši mėnesiai nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos ir vieneri metai nuo šio pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nebuvo praėję, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikytinomis, kai padaromas ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas, R. Z. nubaustas nepraėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad tarp K. L. ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. Z., laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Ir kadangi šie santykiai oficialiai įforminti nebuvo, K. L. darbas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai vertintinas kaip nelegalus, o R. Z. pripažintas padaręs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas teisinga administracine nuobauda. Todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą apeliacinio skundo argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.