Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui N. Ž. ir ieškovės G. Ž. įstatyminiam atstovui

atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Kauno vandenys“ atstovei advokatei Vaivai Nevardauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. Ž. ir G. Ž., atstovaujamos įstatyminio atstovo N. Ž., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai, argumentai

II. Atsakovės atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo nurodytų aplinkybių, liudytojų M. D. ir M. G. rašytiniais parodymų ir teismo posėdžio metu liudytojoms parodymus patvirtinus (b. l. 7, 8), nustatyta, kad 2018-10-27 apie 16.00 val., šalia daugiabučio namo, kuriame gyvena ieškovai, Kaune(duomenys neskelbtini) apsivertus netinkamai pritvirtintam šaligatvio šulinio dangčiui, į šulinį įsmuko ieškovo dešinė koja; ieškovas prarado pusiausvyrą, ir iš jo rankų maždaug iš 1 m. aukščio ant betoninio grindinio iškrito dukra G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad tėvai, pergyvendami, kad dukra galėjo patirti galvos traumą, kreipėsi į gydymo įstaigą. Buvo nustatyta, kad vaikas tiesioginės galvos traumos nepatyrė (b. l. 19), tačiau buvo sumušta dešinės rankos alkūnė, tapo verksminga, nerami, (b. l. 20). Ieškovas įvykio metu sumušė dešinės kojos kelio sritį ((b. l. 21), dėl ko jautė skausmą, į gydymo įstaigą nesikreipė.

4. Ieškovas apie įvykį telefonu informavo atsakovę UAB „Kauno vandenys“, pranešė apie apsivertusį dangtį, įsmukusį žmogų bei iš rankų iškritusį vaiką (b. l. 12, 13, 14). 2018-11-26 Tarnybiniu pranešimu „Dėl Liutauro akligatvio 8“ atsakovės juridinis skyrius informuotas, kad įvykio vietą aptvėrė, šulinio dangtis nestabilus, užlipus gali apsiversti (b. l. 9, 47). Įvykis įregistruotas atsakovės Registracijos knygoje (b. l. 48), įvykio vieta pažymėta, dangtis buvo pakeistas 2018-10-30 (b. l. 49–50). Ieškovas 2018-11-11 pretenzija (b. l. 16–17) kreipėsi į atsakovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sau ir dukrai. Atsakovė su pareikšta pretenzija sutiko iš dalies (b. l. 23).

5. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnį, savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra gatvės, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacijos tinklai, komunikacijos. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių tarybos vykdo nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybių kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Tokia įmonė Kauno mieste yra UAB „Kauno vandenys“, atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą, įskaitant ir atsakomybę už tinkamą ir kokybišką vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių eksploatavimą. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji yra šulinio, esančio šaligatvyje šalia daugiabučio namo, Kaune, Liutauro akligatvyje 8, savininkė.

6. Civilinio kodekso (toliau–CK) 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. CK 6.266 str. nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str., 1 d., 6.266 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, UAB „Kauno vandenys“ yra paskirta atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos šulinių priežiūrą Kauno mieste. Ši įmonė turi užtikrinti šulinio dangčio tinkamą priežiūrą ir eksploataciją, nes yra šio įrenginio valdytojas, Pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Pripažino, kad atvykusi į iškvietimo vietą avarinė tarnyba nustatė, jog kanalizacijos šulinio dangtis yra seno tipo be fiksuojančių elementų, atsistojus ant jo tam tikru kampu, pasikeitus dangčio svorio centrui, šulinio dangtis galėjo prarasti stabilumą, dėl ko buvo pakeistas kitu. Kaip yra žinoma, daugiabučių namų kiemuose yra daug šulinių, kurie uždengti dangčiais. Tinkamai pritvirtinti šulinių dangčiai paprastai neatsidaro, nesivarto žmogui užlipus ant jų ar net per juos važiuojant automobiliui, kadangi jie turi būti tokios konstrukcijos, kad nepriklausomai nuo žmogaus svorio ant jų užlipus, neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“, būdama vandens ir kanalizacijos šulinio valdytoja, neužtikrino tinkamos šulinio dangčio priežiūros ir eksploatacijos, todėl yra atsakinga už žalą, padarytą dėl šio įrenginio trūkumų.

Dėl turtinės žalos

7. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovas teigia, kad sumušimų gydymui ieškovas pirko gelį ir žvakutes vaiko neramumui gydyti 20 Eur sumai, sugadino naujus batus, kainavusius 74,99 Eur (b. l. 21, 22), viso materialinė žala yra 94,99 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovas materialinės žalos nepatyrė, neįrodė žalos dydžio. Byloje ieškovas nepateikė medikamentų įsigijimo čekių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad ieškovas pirko ir naudojo gelį akivaizdžiam kelio sumušimui gydyti, o žvakutes – vaiko neramumui gydyti. Viešoje erdvėje populiariausių rūšių 50 g. tūbelės gelio sumušimams gydyti kaina svyruoja nuo 6,54 Eur (Lioton) iki 7,85 Eur (Voltaren 7,49 Eur, Traumelis 7,85 Eur), o žvakučių kaina 5,23 Eur; vidutinė populiariausio gelio kaina yra 7,29 Eur. Taigi, už vaistus ieškovas turėjo 12,52 Eur (7,29 Eur + 5,23 Eur) nuostolių. Ieškovas prašo priteisti 74,99 Eur už sugadintus batus, pirktus 2018-05-25 (b. l. 22). Iš pateiktų foto matyti, kad batai yra sezoniniai, daugiausia nešiojami pavasarį ir rudenį, matyti, kad buvo geros išvaizdos, tačiau pažeisti, subraižyti dėl ko ieškovui nemalonu juos avėti viešoje vietoje. Bendra ieškovo patirta turtinė žala sudaro 87,51 Eur (12,52 Eur + 74,99 Eur), priteistina ieškovui iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, kitoje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, ieškinys atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

9. Ieškovas prašė priteisti 500 Eur neturtinę žalą sau ir 1 500 Eur neturtinę žalą ieškovei G. Ž., atstovaujamai ieškovo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-10-27 apie 16.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), apsivertus netinkamai pritvirtintam šaligatvio šulinio dangčiui, ieškovas įsmuko į kanalizacijos šulinį ir sumušė dešinį kelią, išmetė iš rankų savo 1 m. ir 3 mėn. vaiką, dėl ko buvo sumušta vaiko dešinės rankos alkūnė, atsirado sumušimo žymės. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, jog po įvykio vaikas neužmigo, nuolat blaškėsi, isteriškai klykė, antrą naktį kartojosi mergaitės neramumui, iškviesta greitoji pagalba vaiką nuvežė į Kauno klinikų vaikų priimamąjį, kur buvo nustatyta diagnozė - neramumas bei susijaudinimas. Ieškovas patyrė fizinius sužalojimus, skausmą, o kaip tėvas - gilų emocinį sukrėtimą, išgąstį bei psichologinį šoką dėl savo vaiko sveikatos. Tikėtina ir ieškovo paaiškinimais, kad dėl įvykio metu patirto kelio sumušimo, jis jautė fizinį skausmą, keletą savaičių negalėjo sportuoti, buvo ribotas judėjimas, greitesniam gijimui buvo reikalingi medikamentai. Pats įvykis, staiga smunkant į šulinį ir laikant ant rankų mažą dukrą, kuri krenta iš rankų ant asfalto, neabejotinai sukėlė ieškovui didelį psichologinį šoką bei išgąstį, vertė nerimauti, jaudintis dėl vaiko sveikatos. Suprantama, jog vaikas netikėtai krisdamas išsigando, tapo neramus ir sujaudintas. Teismas laiko įrodyta, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo, sukrėtimo, nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų ieškovams padaryta neturtine žala.

11. Dėl ieškovo ir jo atstovaujamos mažametės dukros patirtos neturtinės žalos yra atsakinga atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, kuri pripažino, kad įvykio metu buvo atsakinga už šulinio priežiūrą. Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Todėl atsakovė yra atsakinga dėl visų atsiradusių pasekmių – tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja, vertinant kiekvienoje individualioje byloje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką.

12. Neabejojama, kad ieškovui N. Ž. viena koja įsmukus į nuotekų šulinį, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, su tuo susijusią emocinę nuotaiką netik dėl savęs, bet ir dėl dukters, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą pagrįstas. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl įvykusio įvykio pakito jo profesinis ar socialinis gyvenimas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sužalojimo kreipėsi į gydymo įstaigą, duomenų kaip ilgai buvo sutrikdyta ieškovo ir mažametės dukros sveikata byloje nepateikta. Teismas, įvertindamas ieškovo dvasinius išgyvenimus, praradimus, byloje pateiktus ieškovo dukros G. Ž. medicininių dokumentų duomenis, kuriuose fiksuota jos sveikatos būklė–neramumas ir susijaudinimas–, bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuojama teismine praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nuostatų taikymo, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, vertina, kad ieškovui N. Ž. ir G. Ž. šiuo atveju priteistina po 400 Eur kiekvienam neturtinei žalai kompensuoti, toks neturtinės žalos dydis laikytinas adekvačiu kilusioms pasekmėms pašalinti, netgi atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį (b. l. 93–99)(CK 6.283 str., 6.250 str.)).

Ieškovei G. Ž. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas jos įstatyminis atstovas N. Ž..

Pažymėtina, jog teismas nevertina ieškovo pateikto straipsnio apie vaikų potrauminio streso sutrikimo diagnostikos ypatumus teismo psichiatrijoje (b. l. 69–73), kadangi diagnozuoti ligas, sveikatos sutrikimus ir dėl to teikti išvadas ne teismo kompetencija.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies (42 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 20,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokesčio dalis (sumokėta 48 Eur žyminio mokesčio, patenkinta ieškinio suma 894,99 Eur x 3 proc. x 75 proc.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Valstybė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neturėjo.

Atsakovė turėjo 1 186,26 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, tačiau mažintinos iki 688 Eur (1 186,26 Eur bylinėjimosi išlaidos x 58 proc.(atmesti reikalavimai), ir priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 87,51 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 51 ct) turtinei žalai atlyginti, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai kompensuoti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme–2019-01-07– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,16 Eur (dvidešimt eurų ir 16 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai kompensuoti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme–2019-01-07– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas įstatyminis atstovas N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitos ieškinio dalies netenkinti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, iš ieškovo N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 688 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) advokato teisinei pagalbai apmokėti

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.