Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas darbdavio N. P. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) įgaliotu asmeniu, leido miško ruošus darbus dirbti P. B., K. U., I. P. ir A. K., su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių bei apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius (toliau – ir apeliantas, VDI) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 126-128).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Apeliaciniu skundu VDI ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria R. P. administracinio teisės pažeidimo byla dėl I. P. ir P. B. nelegalaus darbo nutraukta. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas patikrino administracinę bylą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiko tokio pobūdžio bylose, neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepaneigė asmenį kaltinančių įrodymų, todėl administracinio pažeidimo bylą dėl I. P. ir P. B. nelegalaus darbo nutraukė nepagrįstai.

Iš Protokolo ir Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad R. P., būdamas Įmonės įgaliotu asmeniu, administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, jog 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 11 val. VDI inspektoriams atlikus patikrinimą miško kirtavietėje, esančioje Varėnos raj., buvo nustatyta, kad I. P. ir P. B. dirbo miško ruošos Įmonės naudai, nors su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys bei apie jų darbinimą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 4-5, 6-8).

P. B. paaiškino, kad Įmonėje dirba nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. pagalbiniu darbininku, dirba nuo 8 iki 12 val., susitarė dėl 40 Lt darbo užmokesčio už dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta (b. l. 18). I. P. nurodė, kad Įmonėje dirba nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. miško pjovėju, dėl darbo tarėsi su R. P., susitarė dėl 40 Lt darbo užmokesčio, dirba nuo 8 val. iki 12 val., darbo sutartis su juo nesudaryta (b. l. 17). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai pakeitė parodymus ir paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. pas R. P. pasirašė darbo sutartis, o dirbti pradėjo nuo 2010 m. rugsėjo 22 d (b. l. 63, 107-108). Šiuos liudytojų parodymus iš dalies patvirtina į bylą pateiktos jų ir Įmonės 2010 m. rugsėjo 21 d. sudarytos darbo sutartys, kuriose pažymėta, kad I. P. ir P. B. Įmonėje dirbti pradeda nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 36-37, 38-39).

Pažymėtina, kad A. M., kuris, pasak I. P. (b. l. 17), buvo darbų vadovas miško kirtavietėje, VDI inspektoriams pateiktame Įmonės Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėta, kad I. P. ir P. B. Įmonėje dirba nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 21). Nors, kaip nurodo R. P., A. M. nebuvo įgaliotas pildyti Įmonės Darbo laiko apskaitos žiniaraščio, vis dėlto šis lokalinis Įmonės aktas VDI inspektorių buvo paimtas patikrinimo metu, jis yra patvirtintas A. M. parašu, todėl privalėjo būti vertintinas kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad jei, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, I. P. ir P. B. Įmonės naudai būtų pradėję dirbti tik 2010 m. rugsėjo 22 d., tokiu atveju A. M. nebūtų šių asmenų pažymėjęs ir jų pavardžių įtraukęs į Įmonės Darbo laiko apskaitos žiniaraštį, atsižvelgiant į tai, jog žiniaraštyje patikrinimo metu dar nebuvo užpildytos 2010 m. rugsėjo 21 ir 22 d. grafos (b. l. 21).

Vadovaujantis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirminiais I. P. ir P. B. paaiškinimais bei Įmonės Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad I. P. ir P. B. darbo sutartyse nurodyta jų darbo Įmonėje pradžia gali nesutapti su realia data, kada šie asmenys pradėjo dirbti Įmonės naudai, o minėtos darbo sutartys galėjo būti sudarytos atgaline data, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai paaiškintų I. P. ir P. B. pasikeitusius parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių nurodytų prieštaringų aplinkybių netyrė ir nevertino, nepagrįstai vadovaudamasis vien į bylą pateiktomis I. P. ir P. B. darbo sutartimis bei vėlesniais minėtų liudytojų parodymais.

Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą; siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai bei pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo abejoti VDI inspektorių teikiamų parodymų bei Protokole nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu ir inspektorių nešališkumu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pirminiuose minėtų asmenų parodymuose nurodytą aplinkybę, kad patikrinimo metu su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas arba pavėluotas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Nuostatų 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Atsižvelgiant į nurodytą teisinę nuostatą, pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie I. P. ir P. B. darbo pradžią Įmonėje, jei vadovautis į bylą pateiktomis minėtų asmenų darbo sutartimis, turėjo būti teikiami 2010 m. rugsėjo 21 d. Remiantis VSDFV Varėnos skyriaus pateikta informacija, elektroniniai pranešimai apie šių asmenų darbo pradžią Įmonėje VSDFV Varėnos skyriui pateikti 2010 m. rugsėjo 22 d. 18.58 val. (b. l. 101-103), jau po VDI inspektorių atlikto patikrinimo. Tai savo ruožtu lėmė pagrindą administracinei atsakomybei pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kilti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavėluotas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį, ir pažymi, jog, remiantis vėlesne įstatymų leidėjo pozicija (po 2009 m. liepos 22 d. DK pakeitimo, Nr. XI-394), už šios veikos padarymą asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje N575-3158/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti įmonės darbuotojai, t. y. ne įmonės vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį įmonės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais įmonės vadovas žino, jog įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje N575-2417/2011; 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje N17-1615/2007). Tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. buvo oficialiai įgaliotas atstovauti Įmonę visose valstybinėse ir privačiuose įstaigose bei organizacijose, sprendžiant bet kokius su Įmone susijusius klausimus (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti vertintina, ar Įmonėje buvo susiklosčiusi tokia darbo tvarka, kad R. P. su darbuotojais sudarydavo rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešdavo VSDFV teritoriniam skyriui. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šias aplinkybes nustatyti ir konstatuoti, ar R. P. buvo tinkamas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, subjektas, bei pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už, pirma, leidimą dirbti I. P. ir P. B., su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir, antra, kad buvo laiku nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, jei būtų nustatyta, kad darbo sutartys su jais buvo sudarytos tinkamai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, kad nelegalus darbas, kaip administracinis teisės pažeidimas, gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, ne visiškai išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl I. P. ir P. B. nelegalaus darbo naikintina ir grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimo dalį, kuria R. P. administracinio teisės pažeidimo byla dėl I. P. ir P. B. nelegalaus darbo nutraukta, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.