Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., mokytis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. spalio 5 d. apie 11 valandą (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, vieną kartą durdamas peiliu į pilvo sritį, sužalojo S. V., tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su plonosios klubinės žarnos sužalojimu, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam S. V. sveikatą.

Nuteistasis R. P. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-12-19 nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d. ir tuo pagrindu paskirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su areštu ar laisvės atėmimu, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu bei mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į visas aplinkybes. Neįvertinta, kad aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, siekė savo noru atlyginti žalą, nukentėjusiojo atsiprašė įvykio vietoje, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Mano, kad veika nėra kvalifikuota teisingai, todėl ir bausmė jam paskirta neteisingai. Tai, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti tyčia sužaloti S. V., teisme paliudijo liudytojai ir nukentėjusysis. Šioje dalyje teismas net nebandė atsakyti į klausimą, kodėl jis atsiprašė nukentėjusiojo, kai įvyko įvykis, jeigu jo manymu jis norėjo tyčia įdurti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis teisme paliudijo, kad jo manymu jis nenorėjo jam durti, tik pavaizdavo. Tą patį paliudijo ir liudytojai – V. S. bei A. L.. Nurodo, jog jo gynėjas prašė teismo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d., tačiau teismas neteisingai vertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei duomenis ir nepagrįstai įvertino įrodymų visetą, kuriais būtų įrodyta veika kuri jam buvo inkriminuota, bei buvo pripažintas kaltu. Teismas atmesdamas gynėjo prašymą dėl veikos perkvalifikavimo apsiribojo formaliais žodžiais be jokios motyvacijos ir argumentacijos, bei įrodymų apžvalgos toje dalyje. Dėl priteistos žalos mano, kad teismas neteisingai taikė protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Nuo pat įvykio pradžios atsiprašė nukentėjusiojo. Globėja lankėsi ligoninėje, kiek įmanoma prižiūrėjo nukentėjusįjį. Jis bei globėja ėjo pas nukentėjusiojo tėvus, norėjo atlyginti žalą, tačiau nepavyko su jais susitikti.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas nešališkai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino R. P. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., nes jis tyčia, durdamas S. V. peiliu vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su plonosios klubinės žarnos sužalojimu, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatą.

Nuteistojo prašymas nusikalstamą veiką numatytą BK 135 str. 1 d., t.y. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d., t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistojo aiškinimas, kas jis nukentėjusįjį sužalojo netyčia, demonstruodamas savo peilį įdūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, paneigtas nukentėjusiojo bei liudytojo V. S. parodymais, kurie nurodo, kad prie jų mokykloje priėjo R. P., kuris paprašė cigaretės. Nukentėjusiajam atsakius, kad neturi, R. P. peiliuku dūrė jam į pilvą. Kaip pats nuteistasis teigia, kad net jei nukentėjęs būtų davęs cigaretę, jis būtų jam dūręs peiliuku, norėdamas pagąsdinti (b.l. 124). Net ir iš paties R. P. parodymų matyti, kad jis nukentėjusiajam dūrė tyčia norėdamas pagąsdinti, nors tokių pasekmių, kaip teigia jis, nenorėjo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusysis pats ant peilio neužvirto, jo niekas nepastūmė. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas elgdamasis įžūliai bei agresyviai nesant tam priežasties nukentėjusįjį sunkiai sužalojo ne ranka, koja ar kokiu nors atsitiktinai rastu daiktu, bet peiliu, kuris pagal savo paskirtį bei savybes yra pavojingesnis nusikaltimo padarymo įrankis ir jo paruošimui durti (reikėjo išimti iš kišenės, paspausti geląžties atlenkimo mechanizmą) reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį galima apmąstyti savo poelgį bei jo padarinius. Dėl visų šių priežasčių akivaizdu, kad tai nėra neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė įvykio vietoje, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nepagrįstas. Aplinkybes, kad aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė įvykio vietoje, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismo įvertintos kaip atsakomybę lengvinančios, todėl dar kartą atsižvelgti į jas, nėra pagrindo.

Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajam S. V. 1000 Lt iš prašomų priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti taikė protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, siekė nukentėjusiojo ir žala padariusio asmens interesų pusiausvyros, buvo atsižvelgta ir į tai, kad R. P. neturi pajamų, iš kurių galėtų sumokėti nukentėjusiųjų prašomą nemenką sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į S. V. patirtą fizinį skausmą, patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, apylinkės teismas pagrįstai iš R. P., o jam neišgalinti sumokėti, iš jo globėjos V. V. priteisė 1000 Lt neturtinės žalos. Šią sumą laikyti aiškiai per didele nėra jokio pagrindo.

Teismas bausmę nuteistajam paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė BK XI skyriuje numatytas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų nuostatas. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė į R. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – nepilnametis, našlaitis, turintis elgesio sutrikimų, labai pergyvena dėl įvykdytos neapgalvotos veikos, anksčiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, neteistas, mokosi. Apeliantui nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinęs visas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai skyrė R. P. žymiai mažesnę negu sankcijos vidurkis bausmę bei jos vykdymą atidėjo dviems metams. Atlikdamas paskirtą bausmę nuteistasis turės galimybę pasitaisyti ir jeigu daugiau nenusikals bei vykdys paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, realios laisvės atėmimo bausmės atlikti nereikės. Pažymėtina, jog už šio nusikaltimo padarymą įstatymo sankcija numato tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrindų nėra. Todėl atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką, nuteistojo asmenybę, apeliantui, nors jis ir nepilnametis, paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

N. R. P. apeliacinį skundą atmesti.