- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-672-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarimo N. S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas N. S. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje, už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., Jaunimo g. 9-27, Alytuje įžūliu elgesiu, t. y. nustumdama ranka E. J., pravėrusią buto duris nuo lauko pusės, pateko į jų butą, kai E. J. nenorėjo jos įsileisti ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 19 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. S. M. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė kad N. S. M. atėjo pas nukentėjusiąją D. J. pasikalbėti dėl jos sūnaus Tedo, kad šis skambina į jos duris, ir reaguodama į tai nukentėjusioji D. J. atitinkamai papriekaištavo N. S. M., kad pastarosios sūnus rūko balkone, dėl ko dūmai eina ir į D. J. butą, ir tokiu būdu tarp jų kilo konfliktas. Šias aplinkybes dėl konflikto patvirtina ir abi nukentėjusiosios, o aplinkybes dėl skambinimo į duris – ir liudytoja O. R.. Teismas taip pat nustatė, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiųjų yra susiklostę asmeninio pobūdžio įtempti tarpusavio ir priešiški kaimyniški santykiai, kurių pasekmė –sistemingai tarp šių kaimynių kylantys konfliktai, o tai nesudaro ATP 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo ir tai, kad N. S. M. administracinėn atsakomybėn traukiama tik dėl konkrečių veiksmų, t. y. dėl to, kad įžūliu elgesiu, t. y nustumdama ranka E. J., pravėrusią buto duris nuo lauko pusės, pateko į jų butą, kai E. J. nenorėjo jos įsileisti ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pati N. S. M. neigia tą dariusi, nurodydama, kad neįsibrovė į kaimynų butą įžūliu elgesiu, kad tik norėjo su kaimynais gražiai išsiaiškinti dėl sūnaus elgesio ir paprašyti, kad motina jį sudrausmintų. Dėl kitų N. S. M. veiksmų, kuriais nukentėjusiosios ją kaltino teismo posėdžio metu – konflikto ir įžūlaus elgesio su D. J., abiejų nukentėjusiųjų terorizavimo, įžūlaus elgesio ir grasinimo jų abiejų ir sūnaus T. atžvilgiu, kaltinimai nėra pareikšti. Teismas taip pat nurodė, kad protokole užfiksuotą įsiveržimą į butą, jei toks įvykis buvo, galėjo tiesiogiai matyti ir patirti tik E. J.. Tačiau pačios nukentėjusiosios E. J. ir jos motinos D. J. bei sūnaus - liudytojo T. J. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi abi nukentėjusiosios N. S. M. atžvilgiu yra nusiteikusios priešiškai, nedraugiškai. Be to, pagrindas abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu buvo ir tai, kad posėdžio metu jos abi kategoriškai neigė, kad E. J. buvo bausta administracine tvarka dėl viešosios rimties trikdymo pagal N. S. M. sutuoktinio rašytą skundą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. S. M. yra senyvo amžiaus ir ligotas asmuo, išsilavinusi – buvusi pedagogė, todėl kėlė abejonių tokie nukentėjusiųjų parodymai, kad ji įžūliai, panaudodama fizinę jėgą, įsiveržė į nukentėjusiųjų butą. Jos parodymus, atspindinčius visą besivystančio konflikto eigą, patvirtinta ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Be to, jos parodymai, teismo vertinimu, iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Liudytojo T. J. parodymus dėl N. S. M. įsiveržimo į butą teismas vertino kritiškai, nes būtent dėl jo elgesio kilo šis konfliktas ir jis yra suinteresuotas liudyti jam artimų žmonių interesais ir reabilituoti save prieš artimuosius ir klasės auklėtoją nuo N. S. M. pareikštų jam kaltinimų dėl skambinėjimo. Jokių kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių ir girdėjusį jų konfliktą, nebuvo, todėl apklausti liudytojai šių aplinkybių patvirtinti ar paneigti negalėjo – jų parodymai yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.
II.
Apeliaciniu skundu D. J. ir E. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir patraukti N. S. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį. Nurodo, jog N. S. M. parodymai dėl skambučių į duris yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Faktą, kad T. J. pripažino auklėtojai skambinęs į duris, paneigė pati auklėtoja O. R.. Be to, N. S. M. nurodytą dieną, kada ji matė nubėgančius 3 berniukus, pas T. J. buvo atėjęs tik vienas draugas, todėl ji negalėjo matyti tokio skaičiaus vaikų. Be to, teismas netikslingai gilinosi į E. J. asmenybę, į nukentėjusiųjų ir N. S. M. bei jos šeimos narių santykius prieš metus iki 2009 m. lapkričio 2 d. įvykusio incidento. Taip pat nurodo, kad teismo argumentai dėl E. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Be to, remdamosi ATPK 36 straipsniu, apeliantės nurodo, kad E. J. įspėjimas buvo paskirtas prieš daugiau nei metus iki nagrinėjamo įvykio, todėl, nurodydamos, kad E. J. nėra bausta, jos nemelavo. Atkreipia dėmesį, kad incidentas įvyko ne dėl E. J., o dėl T. J. tariamo skambinimo į duris. Taip pat apeliantės nurodo, jog ATPK 174 straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, taip pat nėra būtina ir tai, kad konkrečiu momentu viešoje vietoje būtų pašalinių žmonių. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-73/06, N1-1280/2007). Atkreipia dėmesį, kad D. J. negalėjo kviesti jos užeiti į butą, kadangi nuo buto durų iki miegamojo yra 7 metrai. Be to, teismo posėdžio metu N. S. M. buvo nuolat tramdoma dėl nekultūringo, agresyvaus elgesio, dėl teismo negerbimo ir kelis kartus buvo perspėta, kad bus išprašyta iš posėdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-72/2010).
Kaip matyti iš pirmiau nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės: tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad konfliktas įvyko D. J. bute nėra (b. l. 1, 3, 4, 24-25), todėl taip pat nėra ir pagrindo teigti, kad butas yra viešoji vieta, nes tai yra privataus pobūdžio patalpos, į kurias galima patekti tik turint vieno iš savininkų sutikimą arba jo neturint, tačiau iš esmės tik ekstremaliais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str.). Pažymėtina, jog idant asmens veiksmus būtų galima kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, neužtenka vien pažeisti žmonių rimtį, o nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad buvo pažeista ir viešoji tvarka, nėra nes, kaip minėta, Protokole užfiksuotai situacijai trūksta viešumo elemento, – duomenų, kad buvo atidarytas langas ar pan., ir konfliktą girdėjo pašaliniai, t. y. bute nesantys asmenys, byloje nėra (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N502-2066/2010). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. S. M. atžvilgiu pagrįstai nutraukta.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia protokole suformuluotas kaltinimas, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2) N. S. M. kaltinimas dėl konflikto sukėlimo ar įžūlaus elgesio nėra suformuluotas, todėl konfliktų tarp kaimynų priežastys šiuo atveju nėra reikšmingos. Dėl šių priežasčių ir kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl E. J. baustumo, T. J. skambinėjimo į N. S. M. duris fakto), įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nedaro įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui, todėl yra teisiškai nereikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. J. ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarimą N. S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.