- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-434-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39185-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Trečiasis asmuo
- K. V.
- Ieškovas
- A. B., J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. (teismo nutartyje nurodyta 2014 m. sausio 5 d. data) nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. (A. B.) ir J. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui K. V., dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo bei jo galiojimo sustabdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai A. B. ir J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę, prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141023-01183.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-141023-01183 galiojimą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Prašymą grindė tuo, kad neteisėto rašytinio pritarimo statinio projektui pagrindu bus pradėti inžinerinio statinio, tvoros pripažinimo tinkamu naudoti veiksmai ir žymiai pasunkės, o gal ir taps neįmanomu savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. dėl monolitinės tvoros, ginčo objekto griovimo, kuri atsidurs aklavietėje, o tuo pasinaudojęs K. V. įteisins savavališką statybą. Pradėjęs monolitinės tvoros įteisinimo procesą pagal jam išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui K. V. nėra įpareigotas sutvarkyti savo sklypo vertikalų išplanavimą. Neatsakingai ir klaidingai suformuotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolydis kelia grėsmę kaimyninių žemės sklypų savininkų, tame tarpe ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turtui. Kadangi ginčijamu rašytiniu pritarimu statinio projektui bei techniniu projektu K. V. neįpareigotas ištaisyti natūroje padarytų klaidų ir pašalinti trūkumų, pareiškėjų manymu, jis to ir nedarys, taigi, ateityje pareiškėjams gali būti padaryta tiek materialinė, tiek moralinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. (teismo nutartyje nurodyta 2014 m. sausio 5 d. data) nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-141023-01183 galiojimą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad ginčijamo rašytinio pritarimo pagrindu bus pradėti inžinerinio statinio, tvoros pripažinimo tinkamu naudoti veiksmai, o dėl to žymiai pasunkės arba taps neįmanomas savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl savavališkos statybos padarinių – monolitinės tvoros, ginčo objekto griovimo – šalinimo atsidurs aklavietėje, o tuo pasinaudojęs, suinteresuotas asmuo K. V. įteisins savavališką statybą. Pareiškėjų teigimu, neatsakingai ir klaidingai suformuotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolydis kelia grėsmę kaimyninių žemės sklypų savininkų, tame tarpe ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turtui. Kadangi ginčijamu rašytiniu pritarimu statinio projektui bei techniniu projektu K. V. neįpareigotas ištaisyti natūroje padarytų klaidų ir pašalinti trūkumų, ateityje pareiškėjams gali būti padaryta tiek materialinė, tiek moralinė žala. Remdamasis išdėstytu bei civilinio proceso principais (teisingumo, sąžiningumo, protingumo), teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pripažino pagrįstu, todėl patenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo K. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes patikslintas ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Jis yra gavęs visų besiribojančių žemės sklypų savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus dėl tvoros statybos, t. y. tinkamai įvykdęs SĮ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus. Patikslintą ieškinį pateikę ieškovai nėra nei vieno iš besiribojančių žemės sklypų savininkai, todėl akivaizdu, jog jų sutikimas nebuvo reikalingas. 2014 m. lapkričio 5 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijai atlikus ginčijamo rašytinio pritarimo patikrinimą, konstatuota, kad jis (rašytinis pritarimas) išduotas teisėtai. Remiantis išdėstytais argumentais, jis turi teisę įteisinti statybą ir toks įteisinimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei kitų asmenų teisių. Teisės aktai (TPSVPĮ 14 str. 4 d.¹) numato galimybę statytojui ir po savavališkos statybos fakto nustatymo savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Civilinė byla Nr. 2-1593-728/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo nutraukta, patvirtinus taikos sutartį tarp trečiojo asmens ir Statybos inspekcijos. Šia taikos sutartimi Statybos inspekcija be kita ko atsisakė reikalavimo įpareigoti trečiąjį asmenį nugriauti aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą. Taikos sutartis buvo sudaryta įvertinus ir ginčijamą rašytinį pritarimą, o, kaip minėta, Statybos inspekcija 2014 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktu konstatavo, jog 2014 m. spalio 23 d rašytinis pritarimas išduotas teisėtai.
2) Laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstos ir dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Netgi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju nekils jokių papildomų sunkumų ginčijamą rašytinį pritarimą panaikinti. Nėra priežastinio ryšio tarp ginčijamo rašytinio pritarimo, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo. Tuo atveju, jeigu rašytinis pritarimas bus panaikintas, toks teismo sprendimas nereikalaus jokių konkrečių vykdymo veiksmų. Būsimas šios bylos sprendimas - sprendimas dėl pripažinimo, todėl iš šio pripažinimo kylantys teisiniai padariniai nereikalaus priverstinio vykdymo. Taigi, akivaizdu, jog nesustabdžius rašytinio pritarimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės.
3) Ieškovai net neturi teisinio suinteresuotumo, todėl rašytinis pritarimas ginčijamas nepagrįstai. Ieškovų teisėms ir pareigoms šioje byloje priimtas sprendimas neturės jokios įtakos, todėl ieškovai iš viso neturėjo teisės pareikšti patikslinto ieškinio dėl rašytinio pritarimo panaikinimo. Gretimo sklypo savininkas yra BUAB „Archidis“, o ne ieškovai. Ieškovai tėra tik BUAB „Archidis“ akcininkai. BUAB „Archidis“, o taip pat šios bendrovės kreditorių interesus atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius.
Atsiliepimas
Ieškovai A. B. ir J. S. bei atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Prieš nagrinėjant atskirojo skundo medžiagą, pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta jos priėmimo data (2014 m. sausio 5 d.) yra akivaizdžiai neteisinga. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos patikslinto skundo, kuris teisme gautas 2014 m. gruodžio 22 d., pagrindu. Nors, patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO, nenustatyta, kad aiški rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta (CPK 276 str.), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti, kad šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymą reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors laikinosios apsaugos priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi tik procesiniais tikslais. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiamas ginčas iš esmės – jis išsprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakys į ieškinyje pareikštus reikalavimus. Nors sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėjamas ginčas iš esmės, tačiau teismas turi pareigą preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimus (CPK 144 str. 1 d.), tokiu būdu įsitikindamas tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Tik preliminariai įvertinus reikalavimą tampa aišku ir dėl būsimo sprendimo vykdymo, t. y., ar numatomo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas negalėtų pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Be to, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
Nagrinėjamu atveju įvertinęs atskirojo skundo medžiagą, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų (CPK 144 str. 1 d.), todėl jos (laikinosios apsaugos priemonės) pritaikytos nepagrįstai.
Kaip minėta, viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio reikalavimas (reikalavimai) turi būti tikėtinai pagrįstas (pagrįsti). Tikėtino pagrindimo sąvoka teismų praktikoje aiškinta ne kartą. Toks reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu (trečiuoju asmeniu) K. V., kad pareikštas ieškinys (skundas) yra tikėtinai nepagrįstas. Nors dalį apelianto (trečiojo asmens) atskirajame skunde nurodytų teisinių argumentų (trečiasis asmuo gavęs visų besiribojančių žemės savininkų (valdytojų) sutikimus dėl tvoros statybos; ieškovai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkai), susijusių su ieškinio (skundo) nepagrįstumu, nėra galimybės įvertinti, nes nėra perduota visa bylos medžiaga, o ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra atliekamas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas ieškinys (skundas) yra preliminariai nepagrįstas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktu Nr. LDIPA-00-141105-00249 konstatuota, kad šioje byloje ginčijamas rašytinis pritarimas statybos projektui Nr. RPP-01-141023-01183 išduotas teisėtai. Tuo tarpu teisminis ginčas dėl K. V. savavališkai pastatyto statinio (tvoros) nugriovimo yra išnagrinėtas, Vilniaus miesto aplinkės teismui 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinus taiką tarp ginčo šalių (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ir K. V.) (civilinės bylos Nr. 2-1593-728/2014). Patvirtinta taikos sutartimi K. V. įsipareigojo įteisinti tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri patenka į valstybinę žemę, arba šios tvoros dalį perstatyti, o dėl likusios tvoros atkarpos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pareiškė, kad neturi jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų ir ateityje jų nereikš.
Nėra ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal patikslintą ieškinį (skundą) prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141023-01183, todėl, patenkinus tokį reikalavimą, teismo sprendimas iškart sukels teisines pasekmes ir jo vykdymui nereikės jokių priverstinių vykdymo veiksmų.
Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ginčijamas ir tuo pagrindu, kad ieškovai neturi teisės į ieškinį. Kadangi šis atskirojo skundo argumentas iš esmės yra susijęs su ieškinio esme, ieškinio (skundo) patenkinimo galimybe, o, kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nenagrinėjama, ir teismas neturi visos bylos medžiagos, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tai, ar ieškovai turi teisę į ieškinį (skundą) ir jo patenkinimą, atsakys pirmosios instancijos teismas, priėmęs galutinį sprendimą dėl ginčo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atskirąjį skundą, apelianto (trečiojo asmens) K. V. patirtos 28 EUR bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovų A. B. ir J. S. lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d., 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų A. B. ir J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Priteisti apeliantui (trečiajam asmeniui) K. V. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. B. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.