Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1717-827/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
1-1717-827/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65066-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1717-827/2016Proceso Nr. 1-01-1-65066-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1., 2.10.1 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Širvintų raj.sav., LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). sav., teistas: 2012 m. kovo 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėtas 1 metams; 2013 m. balandžio 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 64 str. l ir 2 dalimis. paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. atidėtas 1 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2015 m. lapkričio 25 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas sugyventinės - D. D. atžvilgiu, t.y. apkabinęs ranka per kaklą smaugė ir stumdė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios D. D. pareiškimu ir parodymais, liudytojos D. D. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-26 apklaustas kaltinamasis M. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-25 dienos metu būdamas sugyventinės D. D. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su draugu vartojo alkoholį. Vėliau su draugu nuėjo į Šeškinės mikrorajoną, ten išsiskyrė su draugu ir grįžo į sugyventinės namus. Namuose paleido garsiai muziką, dėl to kažkas iš kaimynų išjungė elektrą, t. y. atjungė skaitiklius, jis vėl įsijungė skaitliukus ir daugiau muzikos garsiai nebeleido. Sugyventinė grįžo apie 21.00 vai. su savo drauge ir jos abi kartu gėrė virtuvėje. Matant jos draugei, D. pradėjo kabinėtis prie jo, sakydama, kad jis girtas. Jis neištvėręs tokio elgesio ir būdamas girtas, galimai pasakė, kad ją užmuš, tačiau apie tai rimtai niekada negalvojo. Būna, kad kartais apsižodžiuoja ir pasibara su sugyventine, bet greitai ir susitaiko. Pas savo sugyventinę gyvena devynis mėnesius, anksčiau su ja rimtų konfliktų nebuvo. Dėl savo elgesio labai gailisi ir pripažįsta, kad suklydo. Pasižada prie jos nesiartinu' ir išvyks gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini) kaimą (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-16 papildomai apklaustas kaltinamasis M. J. parodė, kad 2015-11-25 kuomet įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės D. D., gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas sugyventinę. Dienos metu su draugu vartojo alkoholį. Vėliau miegant, į namus parėjo sugyventinė D. su savo drauge D.. Virtuvėje sėdėdamos kurį laiką jos vartojo alkoholį, vis užeidamos į kambarį, kuriame jis miegojo, jo pažadinti. D. ant jo pyko ir liepė jai pasiaiškinti kur prisigėrė. Nuėjo pas jas į virtuvę ir jie su D. susipyko. Su sugyventine apsižodžiavo. Jis, kai būna neblaivus, būna labai nervingas ir gali prikalbėti negražių dalykų. Tą kartą jis neneigia, kad pagrasino D. užmušti, bet tikrai to nedarytų. Jo balsas labai garsus, o kai būna neblaivus, tai dar garsiau kalba, labiau panašu ne į kalbėjimą, o į rėkimą. Garsiai kalbėjo, keikėsi, bet nenorėjo pyktis su D.. Ją apkabino per sprandą ranka ir prie savęs prispaudė, ji pradėjo rėkti, kad ją smaugia. Specialiai jos tikrai nesmaugė ir už plaukų netampė, tai savaime gavosi jam ją apsikabinus. Buvo stipriai neblaivus ir sunkiai laikė pusiausvyrą, todėl ją norėdamas apkabinti keletą kartų pastūmė. Savo kaltę dėl pareikštų įtarimų pripažįsta pilnai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, savo sugyventinės D. atsiprašė ir susitaikė, bet kol byloje nepriimtas sprendimas, kartu negyvena (b.l. 33-34)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-26 apklausta nukentėjusioji D. D. parodė, kad su M. J. gyvena jos bute kartu apie 9 mėnesius, vaikų bendrų neturi, bute gyvena vieni. 2015-11-25 apie 21.30 val. ji grįžo mano, kur buvo girtas jos sugyventinis, kuris iškarto sukėlė žodinį konfliktą, pradėjo prie jos kabinėtis, kur ji buvo. Konflikto metu sugyventinis tampė ją už plaukų, stumdė po virtuvę, garsiai šaukė. Tuo metu paskambino į duris, o ten buvo policija. Prieš policiją jis buvo agresyvus, pasipriešino. Nežino kuo baigtųsi, jeigu ne policija. Mano, kad būtų mušęs, nes anksčiau ne kartą jau sumušė ją, buvo grasinęs susidorojimu, šį kartą sukėlė fizinį skausmą, nes sumušti nespėjo. Sugyventinis bjaurus ir agresyvus. Siuntimo į teismo medicinos ekspertinę neims. Papildė, kad sugyventinio smaugimas buvo ne tiesiogiai stovint prieš ją ir suimant abiem rankom už kaklo, bet viena ranka apkabinant ją savo ranka per kaklą ir prie savęs spaudžiant. Kadangi M. stambaus kūno sudėjimo ir turintis daug jėgos, tikriausiai būdamas neblaivus neįvertino savo galimybių ir suspausdamas sukėlė jai fizinį skausmą. Jis buvo labai neblaivus ir svyruodamas į šonus ją stumdė, garsiai rėkavo, keikėsi jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, kažką kalbėjo apie užmušimą. Jo grasinimai nebuvo realūs, nes jis tik daug kalba, ji net nelaiko jo žodžių grasinimais. M. po įvykio jos atsiprašė, labai dėl savo poelgio apgailestavo ir jie susitaikė. Po įvykio į medikus ar ekspertą nesikreipė, nes išoriškai sužalojimų nesimatė, niekur net paraudę nebuvo. Jis tik spausdamas ją prie savęs, sukėlė fizinį skausmą (b.l. 18-19)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. parodė, kad 2015-11-25 buvo svečiuose pas savo draugę D. D., (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną su D. dirbo, padėjo dalinti maistą „Maisto banke". Grįžusios namo, bute rado neblaivų jos sugyventinį M. J.. Jis sėdėjo kambaryje ir žaidė telefonu. Su D. nuėjo į virtuvę pakalbėti, išgerti kavos, įsipylė po taurelę degtinės. Viso per abi išgėrė 0,2 litro talpos butelį. Atėjęs į virtuvę, M. pradėjo priekaištauti, kad jos vartoja alkoholį. Tiksliai nepamena kaip ten buvo, bet M. buvo labai neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs, keletą kartų D. stumtelėjo. Draugė jį ramino. D. stovint šalia M., jis ranka apsikabino D. per kaklą ir stipriai prie savęs prispaudė. D. pradėjo rėkti, kad ją smaugia ir ji M. liepė ją paleisti. Ji draugei liepė kviesti policiją. D. policiją iškvietė ir atvykę pareigūnai M. išsivežė. M. D. nemušė, tiesiog prie savęs stipriai prispaudė nuo ko šiai trūko oro. Ar M. draugei grasino, nepamena, jis tiesiog buvo labai neblaivus tai galėjo prikalbėti visokių dalykų, bet įgyvendinti savo grasinimų, mano, jis tikrai negalėtų (b.l. 23).

Šalies argumentai

2015-11-25 D. D. pareiškime nurodė, kad jos sugyventinis M. J., būdamas neblaivus negalėjo apsiraminti, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, apglėbė kaklą bandydamas smaugti, bei grasino, kad ją užmuš (b.l. 1).

2015-11-25 Vilniaus AVPK PR Raitojo būrio vyr.patrulio A. S. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-11-25 apie 22.50 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmas, riksmai. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė O. K.. Įvykio vietoje D. D. paaiškino, kad neblaivus jos sugyventinis M. J. ją mušė, smaugė, grasino. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, sužalojimų nesimatė (b.l. 9-10).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog atlikus blaivumo testą 2015-11-25, 23.32 val. M. J. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, artimai aplinkai priskiriami asmenys, kurie siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamasis M. J. ir nukentėjusioji D. D. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi ryšiai, todėl jie patenka į asmenų, nurodytų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ratą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. J. apkabines ranka per kaklą ir smaugdamas bei stumdydamas sukėlė šeimos nariui - sugyventinei fizinį skausmą, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. D. bei liudytojos D. D. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Kaltinamojo M. J. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis M. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio sutiko (b.l. 60-61).

M. J. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-11-25 22.50 val. iki 2015-11-26 14.50 val. (b.l. 26,27).

2015-11-26 kaltinamajam M. J. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 35,36).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis M. J. - 24 metų amžiaus, nevedęs (b.l. 41), teistas (b.l. 49-50), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 45-48), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 54,55), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl gydymo ir konsultacijos nesikreipė (b.l. 56). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. J. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei atsiprašyti nukentėjusios D. D..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. J. skirti 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ( BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir atsiprašyti nukentėjusiosios D. D. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-25 22.50 val. iki 2015-11-26 14.50 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąsias priemones iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąsias priemones panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė