Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), buto rinko vertė 58 800 Eur; odinę sofą su foteliu, įsigijimo kaina – 2 000 Lt (579 Eur); baldų komplektą, įsigijimo kaina – 1 500 Lt (434 Eur ); kilimą, įsigijimo kaina – 200 Lt (58 Eur); baldų komplektą, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); virtuvinį komplektą su įmontuojama technika, įsigijimo kaina – 1 500 Lt ir 300 Lt (521 Eur ); skalbimo mašiną, įsigijimo kaina – 500 Lt (145 Eur); stumdomų durų spintą koridoriuje, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); duris, 6 vnt., įsigijimo kaina – 960 Lt (278 Eur); ieškovei priteisti iš atsakovo 30 400 Eur (29 400 Eur + 1000 Eur) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „Š.“, atsakovui palikti ikisantuokinę pavardę „Ch.“; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Bendrų vaikų neturi. Santuokos pradžioje gyveno darnų santuokinį gyvenimą, tačiau vėliau dėl ūmaus atsakovo būdo ėmė nesutarti, šeimoje kildavo vis daugiau konfliktų. Pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų bei sutuoktinių pareigų pažeidimo ji jautė nuolatinį stresą, neigiamus išgyvenimus. Ieškovės įsitikinimu, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, žymiai pablogėjo jos sveikata, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 3 000 Eur neturtinė žala. Taip pat nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą (toliau - BPĮ) santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį minėto buto. Ieškovė mano, kad buto neįmanoma padalyti natūra, jai gyventi su atsakovu viename bute neįmanoma dėl atsakovo elgesio, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas visas butas, o jai piniginė kompensacija. Atliktas buto vertinimas ir nustatyta, kad buto rinkos vertė yra 58 800 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovas turi išmokėti jai 29 400 Eur kompensaciją, už kurią ji galės nusipirkti kitą būstą. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimu turėtų būti padalytas kitas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir kuris liko atsakovui: odinė sofa su foteliu, įsigijimo kaina – 2 000 Lt (579 Eur); baldų komplektas, įsigijimo kaina – 1 500 Lt (434 Eur); kilimas, įsigijimo kaina – 200 Lt (58 Eur); baldų komplektas, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); virtuvinis komplektas su įmontuojama technika, įsigijimo kaina – 1 500 Lt ir 300 Lt (521 Eur); skalbimo mašina, įsigijimo kaina – 500 Lt (145 Eur); stumdomos durų spintos koridoriuje, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); durys, 6 vnt., įsigijimo kaina – 960 Lt (6x160 Lt) (278 Eur). Viso: 2 593 Eur. Kadangi atsakovas šiuo metu valdo nurodytą turtą, ieškovės nuomone, yra pagrindas šį turtą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o jai iš atsakovo, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, priteisti 1 000 Eur kompensaciją.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas: šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; pripažinti jo (atsakovo) asmeninės nuosavybės teisę į 4/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kas pinigine išraiška sudaro 47 040 Eur; 1/5 dalį ginčo buto pripažinti ieškovės ir jo bendrąja jungtine nuosavybe, pinigine išraiška – 11 760 Eur, ir tą dalį šalims padalyti lygiomis dalimis po 5 880 Eur; jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 58 800 Eur, išmokant ieškovei 5 880 Eur piniginę kompensaciją; ieškovės nurodytus baldus: odinę sofą su foteliu, baldų komplektą, kilimą, baldų komplektą, virtuvinį komplektą su įmontuota technika, skalbimo mašiną, stumdomų durų spintą, 6 vnt. durų, kurių bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą, yra 1 300 Eur, pripažinti jo nuosavybe, išmokant ieškovei kompensaciją – 650 Eur; ieškovės pasiimtus daiktus: televizorių, kurio vertė 1 000 Eur su nusidėvėjimu; muzikinį centrą, vertė – 300 Eur; nešiojamą ir stacionarų kompiuterius su spausdintuvu, monitoriumi, vertė – 350 Eur; greitpuodį, vertė – 50 Eur; mikrobangų krosnelę, vertė – 50 Eur; fotoaparatą Fuji, vertė – 100 Eur; aukso dirbinius (3 žiedai, 2 poros auskarų), vertė – 2 000 Eur. Viso daiktų už 3 850 Eur pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, išmokant jam 1 975 Eur kompensaciją; Luminor bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje L. Š., 2018-12-31 piniginių lėšų likutį – 3 658,91 Eur, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, išmokant jam 1 829,45 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti jam reikalavimo teisę į ½ dalį išieškotinų sumų ieškovės naudai pagal antstolio A. S. vykdomus dokumentus: vykdomoji byla Nr. 10/07/00332, pradėta vykdyti pagal 2006-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-7-740/2006 dėl 1 158,48 Eur (579,24 Eur) skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; vykdomoji byla Nr. 10/07/00333, pradėta vykdyti pagal 2006-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-7-740/2006 dėl 1 158,48 Eur (512,28 Eur) skolos išieškojimo iš V. A.; vykdomoji byla Nr. 10/07/00334, pradėta vykdyti pagal 2006-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-7-740/2006 dėl 1 158,48 Eur (512,28 Eur) skolos išieškojimo iš T. A.; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes Š., Š.; priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovė visiškai neprisidėjo materialiai tvarkant šeimos ūkį. Pažymi, kad ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Atsakovo teigimu, jis siekė išsaugoti šeimą, dėl to nuolaidžiavo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra susijęs su sutuoktinio kalte, atsakovas prašo šio reikalavimo netenkinti ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nesutinka, kad santuokoje įgytas butas būtų dalijamas su sutuoktine lygiomis dalimis. Prieš sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) ieškovė, jis ir jo motina A. C. notariškai patvirtintu pareiškimu išreiškė savo valią nupirkti privatizuojamąjį butą jo vardu, sutiko, kad buto savininkas bus jis ir pareiškė, kad jiems žinomas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 straipsnis. Privatizuodamas butą, žinojo, kad įgyja butą asmeninės nuosavybės teise ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo butą asmeninės nuosavybės teisėmis. Iš jo nebalansinės sąskaitos už privatizuojamą butą nurašyta 20 897 rublių investiciniais čekiais, o mokėjimo kvitas 2 903 rublių sumai patvirtina, kad jis sumokėjo 20 procentų buto kainos grynais pinigais. Atsakovo teigimu, jo nebalansinėje investicinėje sąskaitoje buvo pervesti jo motinos A. C., sūnaus A. Š. (Ch.), dukros L. C. ir jų motinos G. C. investiciniai čekiai. Ieškovė savo investicinių lėšų buto privatizavimui nepanaudojo. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju 80 proc. buto kainos buvo sumokėta jo asmeninėmis lėšomis – investiciniais čekiais, o 20 proc. kainos buvo sumokėta bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis – grynaisiais pinigais, todėl 80 proc. ginčo buto (4/5 dalys) pripažintina jo asmenine nuosavybe, nes šios buto dalies įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Buto įgijimui buvo panaudota ir dalis bendrų sutuoktinių lėšų – 2 903 rublių, todėl likusi buto dalis 20 proc. arba 1/5 dalis pripažintina ieškovės ir jo bendrąja jungtine nuosavybe, kurios ½ dalis (10 proc. arba 1/10 dalis) priklauso jam. Privatizuojant ginčo turtą, buvo panaudotos tik jo vienkartinės valstybės išmokos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas daryti išvadą, kad nustatant ginčo turto dalis, nustatytinos nelygios dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taip pat turėtų būti dalijamas turtas, kurį ieškovė pasiėmė, piniginės lėšos, esančios ieškovės banko sąskaitoje, ir išieškotinos sumos pagal ieškovei išduotus vykdomuosius dokumentus.