- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1139-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00240-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po mamos M. P. mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai mirė mama, pareiškėjas buvo aštuonių metų. Nors niekas iš pareiškėjo artimųjų į notaro biurą nesikreipė, tačiau jie palikimą nepilnamečio pareiškėjo vardu priėmė pradėdami turtą valdyti. Pareiškėjas brolių ir seserų neturi. Pareiškėjo mamos mirties metu palikimą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas liko gyventi namuose kartu su savo močiute, o šiai (duomenys neskelbtini)mirus, į namus pareiškėjo auginti atvyko teta (mamos sesuo) ir užaugino pareiškėją iki jo pilnametystės. Kai pareiškėjui buvo 17 metų, kažkas iš artimųjų pasirūpino, kad būtų atlikta namo inventorizacija. Sulaukęs pilnametystės pareiškėjas išvyko tarnauti kariuomenėje, o atlikęs tarnybą vėl grįžo į savo namus. Gyvenamasis namas buvo labai blogos būklės, per keliolika metų pradėjo griūti, todėl pareiškėjas 2004 metais pasidarė namo projektą ir jį atstatė. Pareiškėjui 2003 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą aplink namą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo mama M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris velionės buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo‑pardavimo sutartimi. Pareiškėjas liko gyventi namuose kartu su savo močiute, o šiai mirus, į namus pareiškėjo auginti atvyko teta (mamos sesuo) ir užaugino pareiškėją iki jo pilnametystės. 1988 m. vasario 18 d. buvo sudaryta namo inventorizacinė byla. Pareiškėjui 2003 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą aplink namą, o 2004 metais pareiškėjas padarė namo projektus ir namą atstatė. Iš Plungės rajono 2-ojo ir 3-ojo notaro biurų rašto matyti, kad po M. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. M. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams atsiradusiems po M. P. mirties taikomas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiškas palikimo priėmimo galimybes numatė ir 1980 metais galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis, kuriame nurodyta – laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ir jį auginę artimieji atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdė, naudojo ir prižiūrėjo, o pareiškėjui užaugus, pareiškėjas atsikūrė nuosavybės teisę į žemės sklypą aplink namą, pasidarė namo projektą ir jį atstatė, moka mokesčius ir jį prižiūri. Byloje nenustatyta, kad velionė turėtų daugiau pirmos eilės įpėdinių. Tokie pareiškėjo ir jo atstovų veiksmai įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, tokie jų veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po mamos M. P. mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po M. P. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini)., B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.