Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-329-112/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-04
Bylos Nr.
2S-329-112/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
UAB „RIMI Lietuva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-329-112/2009Teisėja S. K. Barvidytė Procesinio sprendimo kategorijos110.1.; 122.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Aušra Maškevičienė, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-12153-3/2008 pagal ieškovės UAB „RIMI Lietuva“ ieškinį atsakovei R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė UAB „RIMI Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei R. B. priklausantį turtą. Nurodė, kad atsakovė vengia sumokėti žalos atlyginimą, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovei priklausantį turtą, neperžengiant ieškinio reikalavimų ribų, neviršijant 8008,78 Lt. Teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovės prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovei, nes toks pranešimas apsunkintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai neinformavo jos apie tokio prašymo nagrinėjimą. Be to, ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė privertė ją pasirašyti sutartį, kurios pagrindu reikalauja priteisti žalos atlyginimą. Bylos šalys nelygiavertės, ginčo suma atsakovei yra mažareikšmė, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeis jos teises. Nurodo, kad yra nėščia, jokio turto neturi, o areštavus pinigines lėšas – motinystės pašalpą, ji praras pajamų šaltinį.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „RIMI Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl 8008,78 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės R. B. turto areštą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo R. B. priklausantį turtą, neviršijant 8008,78 Lt sumos.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju atsakovės turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja materialinių teisinių santykių tarp šalių buvimo fakto, tai nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Taip pat, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę ieškovės turtiniams interesams, įvertino pateiktus tai patvirtinančius duomenis – susitarimą dėl žalos atlyginimo, atsižvelgė į pareikšto reikalavimo sumą.

Apeliantė teigia, kad prašoma priteisti suma ieškovei yra mažareikšmė, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeis jos teises, nes kito areštuotino turto ji neturi, dėl to bus išieškoma iš jos piniginių lėšų, t. y. motinystės pašalpos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu, nes CPK 739 straipsnio 3 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa. Be to, aplinkybė, jog ieškovė yra juridinis asmuo, nereiškia, kad ji negali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo pareikštam reikalavimui užtikrinti.

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo jai nepranešęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 148 straipsniu, nustatęs, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šį prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovei. Be to, atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jokio nekilnojamojo turto, automobilių neturi, taigi tikėtina, kad sužinojusi apie ieškovės prašymą jį turimas pinigines lėšas, kurių įstatymas areštuoti nedraudžia, būtų paslėpusi ar perleidusi.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Almantas PadvelskisAušra Maškevičienė