Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Mildos Vainienės bei Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Broniui Simanavičiui, atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Simonai Gavorskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-08-30 sprendimą Nr. 3R-211 (2.13-1.) bei prašydama įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-27 skundą.

Pareiškėja savo reikalavimus pagrindė tuo, kad 2013-08-27 ji kreipėsi su skundu į Inspekciją, prašydama įvertinti faktą, kadangi pareiškėjai „Perlo“ terminale mokant už įsigyjamą verslo liudijimą, iš pareiškėjos nepagrįstai ir neteisėtai buvo pareikalauta asmens dokumento, kuriame būtų jos asmens kodas ir jos asmens kodas buvo atspausdintas mokesčio sumokėjimą patvirtinančiame kvite, nors ant verslo liudijimo pareiškėjos asmens kodas nenurodytas.

Pareiškėja pabrėžė, kad Inspekcija ginčo sprendime nepasisakė, ar „Perlo“ terminalas teisėtai reikalauja fizinio asmens kodo, kad Inspekcija nenurodė teisės akto, leidžiančio reikalauti fizinio asmens kodo, kad Inspekcija neaišku dėl ko pateikė unikalaus identifikatoriaus sąvoką, kad Inspekcija nepagrįstai tapatino Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymo 2 str. 32 dalyje nurodytą sąvoką su fizinio asmens kodu.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, jog „Perlo“ terminaluose mokant mokestį už Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išduotą verslo liudijimą, asmens kodą pateikti reikalaujama bei asmens kodas mokėtojui išduodamame mokėjimą patvirtinančiame dokumente spausdinamas tikslu identifikuoti mokesčio mokėtoją – fizinį asmenį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 3 d. 1 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 47 str. 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) 19 str. 1 d. 1 punktu ir 2 str. 32 dalimi. Ginčijamame Inspekcijos sprendime buvo pasisakyta dėl pareiškėjos asmens kodo naudojimo teisėtumo, „Perlo“ terminaluose mokant mokestį už VMI išduotą verslo liudijimą, taip pat buvo nurodyta tokio asmens kodo naudojimo teisinis pagrindas – teisės aktai.

Inspekcija paaiškino, kad pagal pareiškėjos kartu su skundu pateiktus įrodymus – Verslo liudijimo Nr. GO640528-1 ir „Perlo“ terminalo išduotų mokėjimo kvitų kopijas matyti, kad pareiškėja yra individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantis asmuo, „Perlo“ terminale mokėjusi mokestį už VMI išduotą verslo liudijimą, t. y. ji yra mokesčių mokėtoja, kaip ši sąvoka suprantama pagal MAĮ 2 str. 16 dalį. Faktą, kad vykdant vienkartinę mokėjimo operaciją mokėjimo paslaugų vartotojas turi nurodyti tikslią informaciją arba unikalų identifikatorių, kad mokėjimo nurodymas būtų tinkamai įvykdytas, patvirtina Mokėjimų įstatymo 17 str. 2 d. 1 punktas. Pagal MAĮ 47 str. 1 ir 2 dalis, fizinio asmens mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris sutampa su jo asmens kodu, todėl skunde nurodytu atveju VMI tik pagal tokį identifikatorių – asmens kodą, atpažįsta mokėjimo operaciją į VMI sąskaitą vykdžiusį asmenį – mokesčio mokėtoją. Kitokių mokesčių mokėtojų identifikatorių MAĮ nenustato. Todėl pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, mokėdama mokestį „Perlo“ terminale už jai išduotą verslo liudijimą, turėjo nurodyti savo asmens kodą, kuris ir buvo atspausdintas jai išduotame mokėjimą patvirtinančiame dokumente.

Teisminio nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovė nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2013-08-26 „Perlo“ terminale mokant mokestį už VMI išduotą verslo liudijimą, iš pareiškėjos buvo pareikalauta asmens dokumento, kuriame būtų pareiškėjos asmens kodas, o pareiškėjos asmens kodas buvo atspausdintas mokesčio sumokėjimą patvirtinančiuose 2013-08-26 pareiškėjai išduotuose „Perlo“ terminalo kvituose (b. l. 17).

2013-08-27 pareiškėja kreipėsi su skundu į Inspekciją, prašydama įvertinti faktą, ar pareiškėjai „Perlo“ terminale mokant už įsigyjamą verslo liudijimą, iš pareiškėjos teisėtai buvo pareikalauta asmens dokumento, kuriame būtų jos asmens kodas ir jos asmens kodas buvo atspausdintas mokesčio sumokėjimą patvirtinančiame kvite, nors ant verslo liudijimo pareiškėjos asmens kodas nenurodytas (b. l. 14-16, 18).

2013-08-30 Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-211 (2.13-1.) „Dėl S. B. 2013 m. rugpjūčio 27 d. skundo“, kuriuo pareiškėjos 2013-08-27 skundą atmetė (b. l. 20-21).

Byloje yra kilęs ginčas, ar Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjos 2013-08-27 skunde Inspekcijai nurodytas aplinkybes, t. y. faktą, kad „Perlo“ terminalo darbuotoja, pareiškėjai mokant už įsigyjamą verslo liudijimą, iš pareiškėjos pareikalavo asmens dokumento, kuriame būtų pareiškėjos asmens kodas.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 str. 3 d. 1 punktas numato, kad be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 47 str. 1 dalis numato, kad kiekvienam asmeniui, įregistruotam mokesčių mokėtoju, suteikiamas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, o šio įstatymo 2 dalis numato, kad juridiniams asmenims identifikuoti naudojamas juridinių asmenų registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims – gyventojų registro asmenų kodas.

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 str. 32 dalis numato, kad unikalus identifikatorius – raidžių, skaičių ir simbolių derinys, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita, o šio įstatymo 19 str. 1 d. 1 punktas numato, kad po mokėjimo operacijos įvykdymo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavėjui nedelsdamas sudaro galimybę lengvai prieinamu būdu susipažinti su informacija, leidžiančia gavėjui atpažinti mokėjimo operaciją ir mokėtoją, taip pat kartu su mokėjimo operacija persiųstais duomenimis.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, analizę bei vertinimą, teismas daro išvadą, kad „Perlo“ terminalo darbuotoja, pareiškėjai „Perlo“ terminale mokant už įsigyjamą verslo liudijimą, pagrįstai iš pareiškėjos pareikalavo asmens dokumento, kuriame būtų unikalus mokančio asmens identifikatorius (pareiškėjos asmens kodas), kaip tai nustato Mokesčių įstatymo 2 str. 32 dalis bei 19 str. 1 d. 1 punktas, reglamentuojantis, kad mokesčio gavėjas nedelsiant turėtų galimybę lengvai prieinamu būdu susipažinti su informacija, leidžiančia gavėjui atpažinti mokėjimo operaciją ir mokėtoją, taip pat kartu su mokėjimo operacija persiųstais duomenimis. Be to, „Perlo“ terminalo darbuotoja, pareiškėjai „Perlo“ terminale sumokėjus už įsigyjamą verslo liudijimą, mokesčio sumokėjimą patvirtinančiame kvite atspausdindama pareiškėjos asmens kodą, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, kadangi „Pero“ terminalas asmenų duomenis saugo, remdamasis Įstatymo 3 str. 1 d. 2 punktu, numatančiu, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai bei remdamasis Įstatymo 7 str. 3 d. 1 punktu, numatančiu, kad be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose.

Įvertinęs pareiškėjos 2013-08-27 skundą (jo turinį), adresuotą Inspekcijai, prašant įvertinti faktą, ar pareiškėjai „Perlo“ terminale mokant už įsigyjamą verslo liudijimą, iš pareiškėjos teisėtai buvo pareikalauta asmens dokumento, kuriame būtų jos asmens kodas ir jos asmens kodas buvo atspausdintas mokesčio sumokėjimą patvirtinančiame kvite, nors ant verslo liudijimo pareiškėjos asmens kodas nenurodytas, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, nepažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, ginčijamame sprendime aiškiai ir pagrįstai įvertino pareiškėjos nurodytą faktą, susijusį su pareiškėjos duomenų apsauga, tinkamai nurodė teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą bei teisės aktus, kurių pagrindu ginčijamu sprendimu nusprendė pareiškėjos 2013-08-27 skundo netenkinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, tinkamai vertino ginčo aplinkybes bei tinkamai taikė galiojančias teisės normas, konstatuodama, kad pareiškėjai „Perlo“ terminale mokant mokestį už VMI išduotą verslo liudijimą, iš pareiškėjos pagrįstai buvo pareikalauta asmens dokumento, kuriame būtų jos asmens kodas ir jos asmens kodas pagrįstai buvo atspausdintas mokesčio sumokėjimą patvirtinančiame kvite, nors ant verslo liudijimo pareiškėjos asmens kodas ir nenurodytas, t. y. Inspekcija 2013-08-30 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 3R-211 (2.13-1.) „Dėl S. B. 2013 m. rugpjūčio 27 d. skundo“, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-27 skundą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos sprendimą Nr. 3R-211 (2.13-1.). Teismui konstatavus, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-27 skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.