Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovui I. Ž., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovei G. Ž., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, uždarame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovei G. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas B.Varnas nurodė, kad vaikas turi žinoti savo biologinį tėvą, vaikas dar mažas, ieškovas mažai bendravo ir gyveno su dukra, tikslinga nustatyti tikrą tėvą, nes tai liečia vaiko interesus turtinius, psichologinius, išlaikymo, atsakovė turi apsispręsti šiuo klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Iš santuokos liudijimo, matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Iš gimimo liudijimo matyti, kad G. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvu įrašytas I. Ž. (b.l.8). Vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo yra nagrinėjama byla, yra gimęs (duomenys neskelbtini), o ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2009-02-18.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų V. Ž., R. Ž., A. V., R. Ž., S. Ž. parodymų matyti, kad atsakovė tiek ieškovui tiek nurodytiems liudytojams nurodė, kad ieškovas nėra dukros G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovė patvirtino, kad, prieš sudarant tiek bažnytinę, tiek civilinę santuoką su ieškovu, ji nuslėpė nuo ieškovo, kad yra nėščia ir laukiasi vaiko nuo kito vyro, su kuriuo draugavo ir turėjo lytinius santykius. Atsakovė nesutiko, kad būtų skiriama DNR ekspertizė vaiko biologiniam tėvui nustatyti ir nurodė, kad jai biologinis vaiko tėvas yra žinomas, jis yra gyvas, ji gal ir kreipsis dėl tėvystės nustatymo. Taigi, teismui nekelia abejonių, kad I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nėra G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tai, kad duomenys įrašyti G. Ž. gimimo liudijime neatitinka tikrovės ieškovas sužinojo tiktai (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ieškovas, kuris nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) atsakovė pasakė, kad dukra G. Ž. yra ne jo biologinis vaikas ir išvažiavo pas savo tėvus. Jis giliai pergyveno, jautėsi apgautas, jis nebūtų sudaręs santuokos su atsakove, jei ji jam būtų pasakiusi prieš sudarant santuoką, kad yra nėščia nuo kito vyro ir pasakė savo tėvams, kurie irgi pergyveno. Ieškovo tėvai V. Ž., R. Ž. apklausti liudytojais patvirtino, kad jiems sūnus (duomenys neskelbtini) pradžioje pasakė, kad dukra G. ne jo duktė, o kito vyro, taip jam sakė atsakovė. Jie ir jų sūnus pergyveno, jautėsi apgauti, jei būtų žinoję, kad atsakovė yra nėščia nuo kito vyro, jų sūnus nebūtų sudaręs santuokos su atsakove. Atsakovė nurodo, kad ieškovas per vaiko gimimą sužinojo, kad gimęs vaikas yra ne jo, o kito vyro. Liudytoju apklaustas S. Ž., kuris yra atsakovės brolis, nurodė, kad ieškovui, gimus vaikui atsakovė pasakė, kad vaiko tėvas ne jis, bet kitas vyras, bet jis negirdėjo, kad apie šią aplinkybę būtų pasakiusi atsakovė ieškovui. Liudytoja apklausta atsakovės motina R. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gimus anūkei sužinojo, kad I. nėra vaiko tėvas. Ji sunerimo, kad per anksti dukra gimdo, nes turėjo gimdyti (duomenys neskelbtini) mėn. Ji patvirtino, kad dukra pasakė ligoninėje, kad I. ne vaiko tėvas ir tą žinojo jo tėvai. Esant prieštaringiems ieškovo ir jo liudytojų V. Ž., R. Ž. parodymams, kurie nurodo, kad ieškovas tik (duomenys neskelbtini) sužinojo iš atsakovės, kad jis nėra biologinis vaiko G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir atsakovės ir jos liudytojų R. Ž., S. Ž. parodymams, kurie nurodo, kad ieškovas jau (duomenys neskelbtini), gimus vaikui sužinojo, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, teismui yra įtikinami ieškovo ir jo liudytojų V. Ž., R. Ž. parodymai ir teismas jais remiasi, kad ieškovas tik (duomenys neskelbtini) atsakovei pasakius ieškovas sužinojo, kad jis nėra biologinis vaiko G. tėvas, nes jie yra nuoseklųs, ieškovas pasijuto apgautas, dėl to pergyveno jis ir jo tėvai, atsakovė prieš sudarant santuoką nepasakė ieškovui, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro, ieškovas nebūtų sudaręs santuokos su atsakove, jei ji būtų pasakiusi, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro. Be to, ieškovas sužinojęs iš atsakovės, kad ne jis dukros tėvas, iš karto kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovės ir jos liudytojų R. Ž., S. Ž. parodymai, kad ieškovas jau (duomenys neskelbtini), vaikui gimus sužinojo, kad ieškovas nėra vaiko tėvas teismui neįtikinami ir teismas jais nesiremia, nes atsakovė prieš sudarant tiek bažnytinę, tiek civilinę santuoką, net savo motinai R. Ž. nepasakė, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro, atsakovė nepasakė ir ieškovui, kad ji yra nėščia nuo kito vyro. Atsakovė nenurodė, kada ir kokiu momentu ji pasakė ieškovui, kad jis nėra vaiko tėvas. Atsakovei buvo atliekama operacija, tad ji ir nepasakė, kada ar prieš operaciją, ar po operacijos, ji pasakė ieškovui, kad ne jis vaiko tėvas. Atsakovės brolis liudytojas S. Ž. nurodė, kad ieškovui, vaikui gimus, atsakovė pasakė, kad vaiko tėvas ne jis, bet kitas vyras, bet jis negirdėjo, kad atsakovė tai būtų sakiusi ieškovui. Liudytoja R. Ž. atsakovės motina parodė, kad dukra pasakė ligoninėje, kad I. ne vaiko tėvas ir tą žinojo jo tėvai. Liudytoja R. Ž. nenurodė, kada ir kokiu momentu atsakovė tai pasakė, nenurodė, kad tai tiesiogiai pasakė ieškovui ir jo tėvams. Todėl nėra pagrindo ieškinį atmesti atsakovės nurodytu pagrindu, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Atsakovė nurodė, kad ji gal kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su dukra mažai bendravo, dukrai yra tik 2 metai, vaiko ir ieškovo ryšiai nėra artimi, ji nėra prisirišusi prie ieškovo, nes dar per maža. Atsakovė turi galimybę apginti vaiko interesus taip, kad vaikas turėtų ir žinotų biologinį tėvą, kuris teiktų išlaikymą vaikui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovo ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad I. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nenustatyta, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir žodinio bylos nagrinėjimo metu prašė ieš­ki­nį at­mesti ­ tuo mo­ty­vu, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną.

Ieškovas nuo pat ieškinio pareiškimo laikėsi tos pozicijos, kad vienerių metų ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas, kai nėra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, taip pat sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko interesus, t.y. įvertinant, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų: ar vaikas neliks be tėvo, ar vaikui nekils grėsmė netekti išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismų praktikoje yra atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, t.y. prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų ji žino, kas yra biologinis vaiko tėvas ir ji kreipsis dėl tėvystės nustatymo. Kadangi vaikas dar mažas, vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas būtų, kad būtų nustatytas biologinis vaiko tėvas ir vaikas nuo mažens žinotų, kas yra jo tėvas. Ieškovas, sužinojęs, kad ne jis vaiko tėvas nutraukė bet kokius ryšius su vaiku ir jo motina.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, tėvo požiūrį į vaiką.

Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais laikytina nustatyta, kad tarp vaiko G. ir ieškovo nėra susiklostę tėviški santykiai, tarp jų nėra užsimezgęs tarpusavio ryšys. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas mažai bendravo su vaiku, vaikas dar mažas, iki šio laiko tėvo ir dukros bendravimas nutrūkęs, pats ieškovas pripažino, kad jis nenori ir nebendraus su vaiku.

By­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas nepra­leis­tas, nors atsakovė rei­ka­lau­ja ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, ieš­ki­nys tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 9,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistina iš atsakovės ieškovo naudai 1128 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas I. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nėra G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovės G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1128 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai, o į valstybės biudžeto pajamas 9,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.