Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant A. B., V. B., R. N., Šakių rajono 2 – ojo notaro biuro notarė Z. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. D.

nurodė, kad buvo testatorės T. E. B. kaimynas. Liudytojas nurodė, kad palikėja apytiksliai prieš (duomenys neskelbtini) metus persikėlė gyventi į šį kaimą iš K., tačiau jau tuo metu T. E. B. sutuoktinis P. B. kaime nesilankė, vėliau išvyko į L. Nurodė, kad T. E. B. turėjo penkis vaikus, iš kurių keturių buvo susilaukusi kartu su sutuoktiniu P. B. (duomenys neskelbtini)

L. M. D.

parodė, kad pažinojo T. E. B., buvo jos kaimynė. Liudytojos teigimu, T. E. B. iš viso turėjo penkis vaikus. P. B. liudytoja niekada nėra mačiusi ir sutikusi, jos žiniomis, P. B. buvo išvykęs į L., kur ir gyveno. T. E. B. gyvenamąjį namą įsigijo dirbdama kolektyviniame ūkyje iš asmeninių lėšų, kai kartu su sutuoktiniu nebegyveno, bendro ūkio nevedė (duomenys neskelbtini).

Teisme gauti suinteresuotų asmenų A. B. ir Šakių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Z. D. atsiliepimai į pareiškimą, kuriuose suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui R. N. apie bylos iškėlimą pranešta ir teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai, praneštos atsiliepimo nepateikimo ir neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Suinteresuotam asmeniui V. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, jų atsiliepimų ir prašymų teisme negauta, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš patikslinto pareiškimo, pareiškėjo atstovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, o konkrečiai – Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo, (duomenys neskelbtini) notarinės pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. E. B. nuosavybės teise, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. E. B. buvo sudariusi santuoką su P. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) P. B. mirties liudijimas, išduotas L., Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš į bylą pateiktų gimimo bei mirties liudijimų matyti, kad P. B. ir T. E. B. gyvenant santuokoje gimė vaikai – V. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., R. B. – N., gimusi (duomenys neskelbtini), R. B. – G., gimusi (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini), K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Šakių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Z. D. (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas A. V. priėmė T. E. B. palikimą (duomenys neskelbtini), būdamas testamentiniu įpėdiniu.

Pareiškėjas nurodo, kad palikėja su sutuoktiniu kaip šeima gyveno trumpai, kai įsigijo gyvenamąjį namą, nurodytą pareiškime, kartu su P. B. santuokoje testatorė jau negyveno. Pareiškėja už savo asmenines lėšas įgijo šį gyvenamąjį namą, tai patvirtina ir minėta (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėja T. E. B. iš Šakių rajono (duomenys neskelbtini) minėtą nekilnojamąjį turtą už (duomenys neskelbtini) talonų.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kadangi tiek T. E. B., tiek jos sutuoktinis P. B. mirė, kitu būdu šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyti nėra galimybių.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo T. E. B. ir P. B. santuokos sudarymo bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) T.E. B. įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat iš byloje esančių rašytinių duomenų viseto, liudytojų parodymų bei pareiškėjo atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad sudarant gyvenamojo namo sandorį P. B. nedalyvavo. Už gyvenamojo namo privatizavimą buvo sumokėta iš asmeninių pareiškėjos lėšų bei valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. Valstybės įmonės Registrų centras išraše gyvenamojo namo savininke nurodyta tik pareiškėja T.E. B.. Todėl darytina išvada, kad įgyjant gyvenamąjį namą T. E. B. valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta tinkamai.

Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, T. E. B. laikytina gyvenamojo namo savininke nuo jo įgijimo praeityje (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimu patvirtinama, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad santuokos metu P. B. nereiškė pretenzijų į šį gyvenamąjį namą, reikalaudamas pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe, šiuos faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad šis nekilnojamasis turtas įgytas iš palikėjos asmeninių lėšų (CPK 185 straipsnis).

Kaip minėta, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Šiuo atveju, teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta ir įrodyta, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., buvo įgytas iš testatorės asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, (duomenys neskelbtini) straipsnis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad T. E. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., privatizuotą santuokos metu, įgijo iš asmeninių lėšų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. E. B. gyvenamąjį namą įgijo ir valdė asmenine nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į minėtą turtą įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.