Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Redai Siautilei, atsakovei J. P., V. A., trečiajam asmenims su savarankiškais reikalavimais A. L., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atstovei Antaninai Gedvilienei ir advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams V. A. ir J. P. dėl restitucijos taikymo ir trečiųjų asmenų B. L. ir A. L. su savarankiškai reikalavimais ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Genė Pietarienė, UAB „Vėjo galia“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinys atmestinas.

Ieškovės interesas šioje byloje laikytinas viešuoju. Nepatenkinus valstybės intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės. Šioje byloje sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo asmenine nuosavybe teisėtumo klausimas. Valstybės nuosavybė naudojama visuomenės interesais, valstybės nuosavybe gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Pažymėtina, kad tai, koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-11-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-753-162/2013 pagal pareiškėjų B. L. ir A. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Vėjo galia“, V. A., J. P. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 sprendimo Nr. 55/13553 bei 2005-09-09 įsakymo Nr. 3840 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) B. A. panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Piliečių kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į sąrašą panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 sprendimą Nr. 55/13553 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo vietovėje pilietei B. A.“; panaikino 2005-09-09 įsakymo Nr. 3840 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės B. A.; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką), Klaipėdos rajone sąrašo dalį (eilutę Nr. 15) dėl B. A. įtraukimo į sąrašą; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti nuosavybės teisių į 9,44 ha žemės atkūrimą (1 t., 13-20 b. l.).

Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog B. A. nuosavybės teisių įgijimas į ginčijamą žemės sklypą buvo grindžiamas 2005-09-09 neteisėtai priimtais administracinio pobūdžio aktais. Ginčijamas žemės sklypas 2006-04-07 pirkimo-pardavimo sutartimi už 72.440,00 Lt buvo perleistas UAB „Vėjo galia“.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 1 d.). Panaikinus neteisėtus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos administracinius aktus, kurių pagrindu B. A. neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, šis žemės sklypas turi būti grąžintas iš svetimo neteisėto valdymo valstybei. Vertinant nagrinėjamą situaciją, teismas mano, jog šiuo atveju, turi būti taikoma restitucija. B. A. turėtų grąžinti valstybei ginčijamą žemės sklypą, kurį ji gavo neteisėtai, tokiu būdu šalys būtų grąžintos į pradinę padėtį.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. K. v. BUAB „Milnesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-617/2015; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. G. ir kt. v. Vilniaus miesto Savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014).

Civilinėje teisėje įtvirtintas bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis).

Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes. Reikalinga vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.).

Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vėjo galia“ sąžiningumą – įgyjant 2006-04-07 ginčijamą žemės sklypą, matyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta nepraėjus septyniems mėnesiams nuo tada, kai B. A. įgijo 2005-09-09 nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo laikotarpiu nebuvo inicijuotos bylos dėl administracinių pobūdžio aktų panaikinimo. Nagrinėjamoje byloje dalyvavę proceso dalyviai neginčijo, jog UAB „Vėjo galia“ 2006-04-07 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog B. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidžiant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-11-08 sprendime nurodytus teisės aktus. Teismui nepateikta duomenų, jog B. A. įgyjant ginčijamą žemės sklypą būtų padaryta nusikalstama veika, dėl kurios baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti kokie tai asmenys. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažintina, jog UAB „Vėjo galia“ yra sąžininga ginčijamo žemės sklypo įgijėją.

Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju nėra nustatyta kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, todėl šiuo atveju žemės sklypo grąžinimas natūra iš sąžiningo trečiojo asmens UAB „Vėjo galia“ negalimas. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys neginčijo trečiojo asmens UAB „Vėjo galia“ sąžiningumo.

CK 6.146 str. numatyta, jog restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

CK 6.147 str. 2 d. numatyta, jog kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

Tesimo posėdžio metu ieškovės atstovė Reda Siautilė bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atstovė Svetlana Baracevičienė prašė B. A. pripažinti nesąžininga žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 9,44 ha ploto, esantį Jokulių kaime, Klaipėdos r., įgijėją. Kiti procese dalyvavę asmenys, šiai pozicijai neprieštaravo.

Prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-193-04/2004, Nr. C3-1-729/2008, Nr.2-17-729/2010 patvirtina, jog B. A. nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo nuo pat pradžių (administracinė byla 2-2598-838/2010, 1 t., 55, 121-125, 152-162, 183-186 b. l.; 3 t., 176-177 b. l.; 4 t., 129-136 b. l.). Vertinant šiose bylose nustatytas faktines aplinkybes B. A. turėjo žinoti ir žinojo, kad jai palankus sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio pagrindu vėliau priimti administraciniai teisės aktai, priimti, tik todėl, kad byloje nedalyvavo suinteresuoti asmenys P. L., A. L. ir B. L., kuriems dar prieš šios civilinės bylos nagrinėjimą Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės darbinė grupė ir rajono ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę buvo priėmusi sprendimą siūlyti atstatyti nuosavybės teises į A. L. turėtą žemę. Šiose bylose yra duomenų, jog liudytojai, kurių parodymais remtasi priimant 2004-06-08 Klaipėdos r. apylinkės teismo sprendimą, buvo pačios B. A. paveikti, įtikinti, kad ji turėjo brolį ir paprašyti apie tai paliudyti. Visa tai lemia teismo įsitikinimą, kad pareiškėja B. A. negali būti laikoma sąžininga ginčijamo žemės sklypo įgijėją.

B. A. mirė 2012-01-21. Mirusiosios provaikaičiai, tai yra atsakovai pagal įstatymą bei testamentą pagal antstolio sudarytus apyrašus paveldėjo B. A. turtą.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.52 str. 2 d. numatyta, kad jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjos skolas nustatoma pagal CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 5.53 str. l d. nurodyta, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Ieškovė prašo priteisti iš B. A., testamentinių ir įstatyminių įpėdinių į valstybės biudžetą 72440 Lt sumą, kurią B. A. gavo už parduotą žemę. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog ši žemės sklypo pardavimo kaina yra reali, ir neketina jos tikslinti. Byloje dalyvavę asmenys neginčijo ieškovės nurodytos žemės sklypo rinkos vertės, kitų įrodymų dėl žemės sklypo rinkos vertės nepateikė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Taikytina restitucija pinigais, priteisiant iš B. A., testamentinių ir įstatyminių įpėdinių V. A. ir J. P. į valstybės biudžetą 72440 Lt, neteisėtai gautus B. A. perleidus žemės sklypą, proporcingai paveldėto turto dalims, t. y. iš atsakovo V. A. –20.356,53 Eur, o iš atsakovės J. P. – 2623,54 Eur.

Dėl trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinio.

Tretieji asmenys B. L. ir A. L. pateikė patikslintą ieškinį reikalaudami pinigines lėšas – 72.440 Lt (20.980 Eur), gautas pardavėjos B. A. už parduodamą turtą 9,44 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jokulių k., Klaipėdos r., pagal 2006-04-07 pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus A. L. ir B. L. lygiomis dalimis. Priteisti iš B. A. įpėdinių proporcingai paveldėto turto dalimis, t.y. iš atsakovo V. A. – 70.287,03 Lt (20.356,5 Eur), iš atsakovės J. P. – 2.152,97 Lt (623,54 Eur). Trečiųjų asmenų atstovė nurodė, jog teisę atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą yra pripažinta teisėto šio sklypo savininko A. L. palikuonims - B. L. ir A. L.. Šie asmenys neteko teisių į jiems priklausančią nuosavybę.

Ieškovės atstovė nesutikdama su aukščiau nurodytą poziciją nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo įpareigojimą administracinėje byloje Nr. 1-753-162/2013, iš naujo sprendė nuosavybės teisių į 9,44 ha žemės atkūrimo klausimą. Procedūra iki šios dienos nėra baigta. Trečiųjų suinteresuotų asmenų mama P. L. 1991-11-08 pateikė prašymą Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į L. A., Juozo valdytą 10 ha ploto žemę Jokulių k., Vėžaičių apyl., Klaipėdos r. Tipinės formos prašyme P. L. pabraukė vieną iš prašyme nurodytų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą - grąžinti žemę natūra. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Jeigu nuosavybės teisės į žemę prašyme nurodytu būdu nėra galimybės atkurti, vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Restitucija yra galima tik tarp sandorio šalių. Išreikalauti žemės sklypą iš sąžiningo įgijėjo „UAB „Vėjo galia“ nėra galimybės, kadangi nenustatyta, kad valstybės prarado šį žemės sklypą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo

Teismų praktikoje akcentuojama, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises, ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011; kt.). Taigi panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgauna nuosavybės teisę į neteisėtai grąžintą nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atmestinas trečiųjų asmenų B. L. ir A. L. su savarankiškai reikalavimais ieškinys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 5 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą 20.980,07 Eur (72.440 Lt) sumai.

Iš V. A. priteista 20 356,53 Eur, kas sudaro 97,02 procentai ieškinio sumos. Iš J. P. priteista 623,54 Eur, kas sudaro 2,97 procentai ieškinio sumos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikdama ieškinį turėjo sumokėti 629,40 Eur žyminio mokesčio, todėl valstybei iš atsakovo V. A. priteistina 610,64 Eur suma, iš atsakovės J. P. priteistina 18,69 Eur suma.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 32,67 Eur, taip pat proporcingai priteistinos iš atsakovų. Iš atsakovo V. A. priteistina 31,69 Eur suma, iš atsakovės J. P. priteistina 0,97 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog iš atsakovės J. P. priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą už procesinių dokumentų pašto išlaidas yra labai maža, pervedimo bei išieškojimo išlaidos bus neproporcingos siekiamam tikslui, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės J. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentinių ir įstatyminių įpėdinių V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20 980,07 Eur, neteisėtai gautus B. A. perleidus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 9,44 ha ploto, esantį Jokulių kaime, Klaipėdos r. sav. pagal 2006-04-07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NB2-1862, patvirtintą Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės, UAB „Vėjo galia“, į. k, 300520317, proporcingai paveldėto turto dalims, t. y. iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) – 20.356,53 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 53 ct.), o iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) - 623,54 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus, 54 ct).

Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 629,40 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 40 ct) žyminio mokesčio valstybei ir priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 31,69 Eur (trisdešimt vieną eurą 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,69 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2014-12-18 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą, panaikinti atsakovui V. A. visiškai įvykdžius teismo sprendimą.

Sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui grąžinti administracinę bylą Nr. 2-2598-838/2010.

Sprendimui įsiteisėjus į Klaipėdos rajono apylinkės teismo archyvą grąžinti civilines bylas Nr. 2-1050-838/2010 ir Nr. 2-75-838/2014.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.