Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-881-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2A-881-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01351-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Bronius Valius, Albina Pupeikienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
Z. P., AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-881-622/2012(Proceso Nr. 2-33-3-01351-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. J. ir atsakovės Z. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, Z. P. dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Z. P. 20 000 Lt neturtinės žalos bei 3060 Lt turtinės žalos bei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 800 Lt neturtinės žalos bei 13279,08 Lt negautų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 2325,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1120 Lt bylinėjimosi išlaidų S. J. ir 94 Lt žyminio mokesčio valstybei, o iš Z. P. 260 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų S. J. ir 74 Lt žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 260 Lt turtinės žalos iš atsakovės Z. P. už rentgenografinę ir kompiuterinę nuotrauką nurodė, jog nepaisant to, kad ieškovo sveikatos būklė ir sužalojimo lygis buvo nustatyti dar iki kompiuterinės tomografijos ir rentgenografinės nuotraukos, tačiau šių tyrimų duomenys buvo panaudoti, atliekant teismo medicinos ekspertizę, jais ekspertas rėmėsi, pateikdamas išvadą dėl padarytų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo nustatymo ieškovui, dėl to šias išlaidas, teismas pripažintino būtinomis, o reikalavimą jas priteisti pripažino pagrįstu. Tuo tarpu reikalavimą priteisti 2 800 Lt, kurias ieškovas sumokėjo už specialisto konsultacijų išvadą, pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog šios ieškovo išlaidos nebuvo būtinos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sumokėdamas specialistui už konsultaciją ir išvados pateikimą, ieškovas veikė savo rizika, todėl šias išlaidas privalo kompensuoti pats ieškovas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies. Teismas vadovaudamasis ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad dėl traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, fizinis poveikis, pasireiškęs sveikatos sutrikdymu ieškovui sukėlė neigiamus išgyvenimus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, tačiau teismas įvertinęs ieškovui padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį, tai, kad ieškovas dėl eismo įvykio gydėsi ambulatoriškai, liekamųjų reiškinių po traumos nefiksuojama, atsakovės kaltės formą, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, priėjo prie išvados, kad ieškovo prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos vertinimu, jog nagrinėjamu atveju patirtiems neturtinio pobūdžio paradimams kompensuoti pakankamas 3 000 Lt neturtinės žalos dydis. Taip pat teismas tenkino iš dalies ieškovo ieškinio dalį dėl negautų pajamų. Teismas vadovaudamasis ieškovo pateiktais duomenimis apie ieškovo vykdytą individualią veiklą konstatavo, jog ieškovas ir 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. vertėsi individualia veikla, ženklino ir sėklino gyvulius, minimu laikotarpiu suženklino 39 galvijus ir susėklino 27 galvijus. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas nedarbingumo laikotarpiu dirbo ir turėjo pajamų, dėl to priteisiant negautas pajamas, teismas jas skaičiavo ne už visą nedarbingumo laikotarpį, kaip prašė ieškovas, tačiau, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, tik už 10 dienų laikotarpį. Be to pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentą, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą pretenzijai pateikti. Teismas konstatavo, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis, atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir nustatyti žalą. Nagrinėjamu atveju ši draudiko pareiga nebuvo atlikta tinkamai, nes nebuvo nustatytas tikrosios tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis, todėl ieškovas, informavęs laiku apie įvykį, negali būti laikomas praradęs draudimo apsaugą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties terminų, dėl ko ieškovo teisės turi būti ginamos.

Atsiliepimas

Atsakovė Z. P. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteista 2 200 Lt neturtinė žala bei 260 Lt turtinė žala. Šią sprendimo dalį atsakovė prašo panaikinti ir ieškovo reikalavimą dėl šios dalies atmesti. Taip pat skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog nesutinka su priteista neturtine žala, kadangi ieškovas neįrodė realiai patyręs neturtinę žalą. Apeliantė nurodo, jog CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovo nurodomos aplinkybės, patvirtinančios tariamą ieškovo neturtinės žalos atsiradimą dėl nežymaus jo sveikatos sutrikdymo, nepatenka į CPK 182 straipsnyje, nurodytą sąrašą aplinkybių, kurių įrodinėti nereikia. Dėl to ieškovas patirtą neturtinę žalą privalėjo įrodyti, tuo tarpu teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nors tokios neturtinės žalos egzistavimo ieškovas neįrodė. Atsakovė nurodo, kad ieškovo sveikatos būklė ir sužalojimo pobūdis bei lygis buvo nustatytas dar iki tomografijos bei rentgeno nuotraukų atlikimo, todėl šių medicininių paslaugų pirkimas ieškovui nebuvo būtinas, dėl to šios išlaidos negalėjo būti laikomos ieškovo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patirtomis išlaidomis. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad pakartotinis sveikatos būklės nustatymas buvo neišvengiamai būtinas. Priešingai, nei padarius rentgeno nuotrauką, nei atlikus kompiuterinę tomografiją jokios naujos aplinkybės dėl ieškovo sveikatos būklės nebuvo nustatytos. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo patirtos išlaidos už kompiuterinę tomografiją bei rentgeno nuotrauką negali būti laikomos ieškovo patirtais nuostoliais, todėl reikalavimas atlyginti tokias išlaidas turėjo būti atmestas. Be to, atsakovė nurodo, kad aplinkybė, jog rentgeno ir kompiuterinės tomografijos nuotraukos buvo panaudotos ekspertizės metu, niekaip nepatvirtina, jog šių nuotraukų darymas buvo neišvengiamai būtinas, kadangi ekspertai vertino visus duomenis apie ieškovo sveikatos būklę ir tai nereiškia, kad tuo atveju, jeigu šių nuotraukų nebūtų, ekspertai nebūtų galėję padaryti atitinkamų išvadų. Taip pat atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies nepriteisė iš ieškovo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą jame nurodė, jog nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Ieškovas S. J. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės Z. P. 2 800 Lt turtinės bei 7 800 Lt neturtinės žalos. Taip pat iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ papildomai priteisti 10 953,56 Lt negautų pajamų. Kaip nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės 2 800 Lt. Nurodo, jog jis nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo metu padarytomis išvadomis, jog jam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo nežymus bei siekdamas įrodyti tinkamą sveikatos sutrikdymo mastą privalėjo kreiptis į privatų ekspertą, kuris kaip specialių žinių turintis asmuo galėtų įvertinti padaryto sužalojimo mastą. Kaip nurodo ieškovas, šios išlaidos atitinkamu metu buvo reikalingos dėl to jos turi būti priteistos. Taip pat ieškovas nesutiko su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo sumažintas jam priteistinos žalos dydis. Nurodo, jog teismas priteisė pačią minimaliausią neturtinės žalos atlyginimo sumą. Ieškovas nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu teismų praktikoje nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais priteisiamos mažesnės sumos nei jis prašė, tai nereiškia, kad esant ilgalaikiam sveikatos sutrikdymui, dviejų mėnesių nedarbingumui, patyrus įvairius nepatogumus, vykstant pas gydytojus, gaištant laiką bei patiriant gydimo išlaidas, kurių negalima pagrįsti, buvo pagrindas priteisti minimalią neturtinės žalos sumą. Esant šioms aplinkybėms prašo neturtinės žalos dydį padidinti iki 10 000 Lt. Be to, apeliantas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jam buvo priteista negautų pajamų tik už 10 dienų, o ne už visą gydymosi laikotarpį – 56 dienas. Apeliantas nurodo, kad sveikatos sutrikdymo masto taisyklės taikomos baudžiamojoje teisėje nustatant atsakovo kaltininko atsakomybę. Tuo tarpu negautos pajamos turi būti įvertintos už laikotarpį, kiek faktiškai jis sirgo ir negalėjo gauti pajamų. Kaip nurodo apeliantas dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.283 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsikirsdama į ieškovo apeliacinį skundą pateikė atsiliepimą. Juo prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus. Atsakovė nesutiko su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. AB „Lietuvos draudimas“ sutiko su atsakovės Z. P. apeliaciniame skundė išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o ieškovo atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl šių reikalavimų šalių apeliaciniai skundai netenkintini. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą turi būti atmestas, kadangi ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda visais atvejais, kai ji padaroma dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ar nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju buvo pakenkta vienai iš pagrindinių žmogaus vertybių – sveikatai. Ši įstatymo leidėjo nuostata nereiškia, jog sužalojus sveikatą nereikia įrodinėti patirtos žalos fakto CPK nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į pažeistos vertybės neturtinį pobūdį gali skirtis ir įrodymų vertinimo specifika. Negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto, o teismas šią žalą priteisė byloje nesant įrodymų. Iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. EKG 44 (230)/10(01) matyti, kad ieškovui nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių lokaliniu skausmingu patinimu krūtinkaulio srityje. Ši eksperto išvada buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir objektyviomis aplinkybėmis, pripažinti, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taip pat šios ekspertizės išvados neleidžia apeliacinės instancijos teismui paneigti pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos dydžio bei jį padidinti kaip prašo ieškovas. Teisės doktrinoje, nagrinėjančioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteistus neturtinės žalos dydžius už sveiktos sužalojimą nurodoma, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu bei ženklesnių pasekmių nesukėlę fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimo, vertintini nuo 1 000 – 10 000 Lt. Nagrinėjamu atveju, ieškovui sveikatos sutrikdymas nesukėlė nei fizinių, nei psichinių pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo sužalojimai gali ateityje turėti neigiamos įtakos bendrai jo sveikatos būklei. Ieškovo neturtinė žala pasireiškė fizinio skausmo jam sukėlimu bei nepatogumais. Esant šių aplinkybių visetui teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kuriuo jis prašė padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt. Taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti 2 800 Lt turtinės žalos už A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurui. Kaip nurodo, pats ieškovas šias išlaidas, jis patyrė, siekdamas paneigti iki teisiminio tyrimo išvadas dėl jo sveikatos sužalojimo masto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šios išlaidos atlyginamos BPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, jas apmoka iš savo lėšų, tačiau gali prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos. Toks prašymas, turi būti pateiktas BPK, o ne CPK nustatyta tvarka. Kadangi iki teisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovas neteko teisės į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės negautas pajamas už laikotarpį, kurį jis faktiškai sirgo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas netgi sirgdamas sėklino bei ženklino gyvulius – vertėsi veterinarine praktika. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės ieškovas taip pat neneigia ir nurodo, jog turėjo vykdyti šias funkcijas, kadangi būtų praradęs klientus. Šios aplinkybės suteikia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog ieškovas nuostolių, kurie pasireiškė negautomis pajamomis nepatyrė, kadangi vykdė sau įprastą veiklą ir suteikė paslaugas asmenims, kurie į jį kreipėsi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas būtų atsisakęs vykti suteikti paslaugas, dėl savo sveikatos būklės. Priešingai byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieškovas pajamas gavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė nuostolių, kurie pasireiškė negautomis pajamomis (CPK 178 straipsnis.). Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl 260 Lt turtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovo sveikatos būklė ir sužalojimo pobūdis bei lygis buvo nustatytas dar iki tomografijos bei rentgeno nuotraukų atlikimo, todėl šių medicininių paslaugų pirkimas ieškovui nebuvo būtinas, dėl to šios išlaidos negalėjo būti laikomos ieškovo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patirtomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepaisant to, jog ieškovo sveikatos būklė ir sužalojimo pobūdis bei lygis buvo nustatytas dar iki tomografijos bei rentgeno nuotraukų atlikimo, tačiau ieškovas kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo pagrįstą interesą pasitikrinti išsamiau sveikatą, siekiant išsiaiškinti, ar autoįvykio metu nebuvo padarytą svarių jo sveikatos pakitimų, kuriuos reikėtų nedelsiant gydyti. Nagrinėjamu atveju priteisiant šios nuostolius esminę reikšmę turi priežastinio ryšio nustatymas, kadangi atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tenka konstatuoti, jog jeigu nebūtų autoįvykio, dėl kurio kalta pripažinta atsakovė, ieškovui nebūtų sužalota sveikata, dėl to jam nebūtų poreikio tikrintis sveiktą ir patirti išlaidų. Esant šių aplinkybių visetui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos buvo priteista ieškovui 260 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš ieškovo patikslinto ieškinio, jis prašė pritiesti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės bei 3 060 Lt turtinės žalos. Tuo tarpu pirmosios instancijos priteisė 2 200 Lt neturtinės ir 260 Lt turtinės žalos. Dėl to konstatuotina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška sudaro 10,68 proc. Atsižvelgiant į tai, pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies turėjo būti paskirstytos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovei priteista iš ieškovo 89,31 proc. visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus byloje pateiktus kvitus ir procentinę atsakovės patenkintų reikalavimų dalį atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 5 760,49 Lt. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio numatyta, jog advokato išlaidos dėl vykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę priteisiamos tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (Rekomendacijų (3 punktas). Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovai vyko jos iniciatyva, byloje kilęs ginčas nebuvo tokio pobūdžio ir sudėtingumo, jog būtų būtina pasitelkti atstovus iš Vilniaus, taip didinant bylinėjimosi išlaidas. Esant šių aplinkybių visetui konstatuotina, jog iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmestas, o patenkinta dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisia iš ieškovo 300 Lt atsakovei bylinėjimosi išlaidų.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš ieškovo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šios aplinkybės yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti iš ieškovo atsakovei 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti iš ieškovo S. J. atsakovei Z. P. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo S. J. 300 Lt atsakovei Z. P. bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Bronius ValiusAlbina Pupeikienė