Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei,

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. V., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui ir motinai E. V.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „Akmenės sveikatos centras“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. V. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Akmenės sveikatos centras“ pateikė komisijos išvadą dėl A. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – nutraukimo, kadangi tęsti priverstinį gydymą netikslinga. Nurodoma, jog A. V. laikėsi priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygų, vykdė susitarimus, palaipsniui prisiimdamas deleguojamą vis didesnę atsakomybę už gydymąsi. Netikėtai sunegalavus A. V. motinai, stebėtas jo gebėjimas įsitraukti į buitį, savarankiškumas, rūpestingumas bei mokėjimas globoti artimą asmenį. Vaistus A. V. vartojo kaip skirta, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų nefiksuota.

Teismo posėdyje UAB „Akmenės sveikatos centras“ atstovė I. M. palaikė komisijos išvadą. Prašė nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę, nes socialinio pavojingumo nestebima. Pažymėjo, kad yra šiai dienai pačios geriausios prielaidos pamėginti padaryti tai, ką pacientas ir jo mama mano esant reikalinga, t. y. pamėginti nutraukti psichiatro paskirtų vaistų vartojimą. Vaistai paskirti mažinti pykčio ir dirglumo priepuolius. Gydymo procese bendradarbiaujama su mama, kuri pasirūpina, kad vaistai būtų tinkamai vartojami ir laiku išgerti. Mama susirūpinusi, kad vartoja daug vaistų. Ryšys palaikomas su paciento mama, kuri objektyviai gali įvertinti paciento būsenos pokytį ir apie tai informuoti ir susisiekti su medikais. Kadangi yra mamos priežiūroje, tai yra sutarta su mama, kad pablogėjus paciento būsenai kreiptųsi ir gydymas būtų pratęstas. Kol sirgo A. V. mama ir negalėjo jo prižiūrėti, A. V. pats mažiau vartojo alkoholio, nes reikėjo rūpintis mama. Be to, A. V. motyvuotas keistis. vidinė motyvacija daug stipresnė nei išorinė.

Teismo posėdyje A. V. parodė, kad nedirba, yra neįgalus, darbingumo lygis 25 proc., yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs. Norėčiau mėginti nutraukti priverstinį stebėjimą. Jau ilgai vartoja vaistus, nebandė nutraukti jų vartojimo, bet mano, kad reikėtų nutraukti. Jei nutraukus vaistus blogai jausis, tai vėl kreipsis į specialistus. Specialistai pas jį atvažiuoja, paskambina ir pasako, kada susitikti. Gyvena vienas, su netoliese gyvenančia motina bendrauja kiekvieną dieną, motina jam padeda gyventi. Priima motinos pagalbą ir patarimus. Būna, kad išgeria alkoholio, bet supranta, kad nedera vaistų vartojimas su alkoholio gėrimu. Mano, kad nutraukus vaistų vartojimą pokyčių nebus. Išgėrinėjimas nėra dažnas. Prašo gydymą nutraukti.

Teismo posėdyje A. V. mama E. V. paaiškino, kad apie metus laiko padėtis yra normali ir reiktų nutraukti vaistų vartojimą. Jei atsitiktų koks neaiškumas, tada kreiptųsi į socialinius darbuotojus ir gydytųsi. Bet šiuo metu nėra jokios baimės ar abejonės, kad pasikeistų A. V. elgesys. Per dieną jis ateina po kelis kartus. Alkoholio pavartoja, jei kur išeina pas draugus, bet turi saiko. Grįžo į geresnį gyvenimą. Iš sveikatos centro ateina apžiūrėti, jei bus blogiau, tai ji vėl kreiptųsi. Su socialine darbuotoja sutaria gerai, ji visada apsilanko ir pažiūri, ar ko reikia. Norėtų, kad bent tą vieną vaistą nuimtų. Blogiausiu atveju, jei reikės, pakartotų.

Prokurorė Algina Giniotienė teismo posėdžio metu siūlė teikimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraukimo netenkinti. Nurodė, kad dabar A. V. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Toks teismo sprendimas neįpareigoja vartoti ar nevartoti medikamentų, tai sprendžia jį prižiūrintis gydytojas. Nuostata, kad nutrauktus priverčiamąją medicinos priemonę kartu bus nutrauktas ir medikamentų vartojimas, kelia abejonių. Tikslinga buvo pabandyti anksčiau nutraukti gydymą ir bent jau porą mėnesių stebėti elgseną, ar ji kinta ar ne. Tikslinga pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Nutraukus medikamentų vartojimą, stebėti, elgsena kinta ar ne, o ne palikti be priežiūros ir tada žiūrėti, kai jau nebebus stebimas. Prašo pratęsti šią priemonę ir stebėti, ar nutraukus gydymą nebebus elgsenos pokyčių, ir tuomet spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Teismo posėdžio metu A. V. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašė teikimą tenkinti, palaikė UAB „Akmenės sveikatos centras“ poziciją, nurodė, kad linkęs remtis medikų išvada. Pabrėžė, kad A. V. socialinio pavojingumo nebekelia, t. y. nėra pavojingas visuomenei, nėra agresyvus. A. V. yra motyvuotas, pats supranta savo ankstesnio elgesio neigiamus padarinius, kad priverstinis gydymas buvo skirtas dėl jo elgesio. Po priverstino gydymo A. V. suvokia, kad jo elgesys jam pačiam sukelia atitinkamus padarinius.

Nukentėjusioji I. J., kuriai apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti panaikinta tik tuo atveju, jei asmuo pasveiko ir išnyko reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB „Akmenės sveikatos centras“ pateiktos komisijos išvados ir šios įstaigos atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad A. V. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F10.2 ir F02.8). Komisija įvertinusi A. V. psichinę būklę nustatė, jog jo sąmonė nesutrikusi, orientacija laike, vietoje ir savyje dalinė; kontaktas pakankamas; išvaizda tvarkinga; bendraujant ilgiau, atsiveria labiau, aktyviai komunikuoja; mąstymo tempas sulėtėjęs, mąstymas primityvus, buitiškas, neproduktyvus; mąstymo turinys nesutrikęs; aktyvi psichopatija nestebima; suvokimas ir atmintis sutrikę; nuotaika labiau distimiška, emocijos blankios, dėmesys blaškus; energetinis lygis pakankamas; nerimas neišreikštas, vidinė įtampa nestebima, interesų ratas siauras, kritika formali. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo metu A. V. skirtas medikamentinis gydymas, reguliariai lankė psichologo konsultacijas. Įvertinusi A. V. ligos anamnezę, objektyvią psichikos būklę, sveikatos priežiūros įstaigos komisija nusprendė, kad tęsti priverčiamąjį gydymą asmeniui netikslinga.

Susipažinus su komisijos išvada ir UAB „Akmenės sveikatos centras“ atstovės paaiškinimais, darytina išvada, kad A. V. psichinė būklė dėl taikyto gydymo šiuo metu pagerėjusi, socialinio pavojingumo nestebima. Pagal UAB „Akmenės sveikatos centras“ atstovės paaiškinimus šiuo metu tęsti medikamentinį gydymą A. V. nėra tikslinga. A. V. ir jo mama noriai bendrauja su socialine darbuotoja. Gydymo nebetęsti prašo ir pats A. V., ir jį prižiūrinti jo motina E. V.. A. V. motina patvirtino, kad ir toliau, nebetaikant priverčiamųjų medicinos priemonių, stebės A. V. būklę, nes su sūnumi bendrauja kasdien, esant reikalui padės sūnui apsilankyti pas gydytoją psichiatrą dėl tolimesnio gydymo. Byloje nėra duomenų, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu A. V. būtų baustas administracine tvarka, ar būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, kas rodo sumažėjusį asmens pavojingumą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs UAB „Akmenės sveikatos centro“ atstovės socialinės darbuotojos paaiškinimus, atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros įstaigos komisijos pateiktą A. V. psichikos būklės vertinimą, A. V. sveikatos būklę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertinęs, jog asmens psichikos būklė šiuo metu yra stabili, A. V. yra prižiūrimas mamos E. V., kuri juo ir rūpinasi, sūnui padeda, tai, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis A. V. buvo taikomas pakankamai ilgą laiką – daugiau kaip pusantrų metų, sprendžia, kad esant medicininėms prielaidoms užbaigti gydymo kursą dėl to, kad paciento sveikatos būklė pagerėjo, yra pagrindas A. V. paskirtos priverstinės medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą panaikinti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

UAB „Akmenės sveikatos centras“ teikimą tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus