- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 1Sk-85
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose.
Alytaus rajono apylinkės teisme gautas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-01-27 nutartimi atmetė Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nuteistasis atliko 2/3 dalis bausmės, formaliai nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte, tačiau teismas įvertino ir kitas aplinkybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas vieną kartą, dirbo, atlygino 328,72 Lt turimo 380,00 Lt ieškinio, už grubius režimo reikalavimų pažeidimus buvo tris kartus baustas, tačiau nuobaudos nebegalioja. Nuteistojo charakteristikoje bei psichologo išvadoje pažymėta, kad jis nekonfliktiškas, tačiau atlaidus sau, vertybių sistemoje vyrauja asocialios ir hedonistinės nuostatos, socialiniai ir bendravimo įgūdžiai tik patenkinami, pakartotinio smurtinio elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, be to nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis., nepasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis R. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-01-27 nutartį. Teigia, kad teismas, priimdamas nutartį atsižvelgė tik į tai, kad jau yra atlikęs įstatymu nustatytą bausmės dalį, kad buvo skatintas vieną kartą, tris kartus baustas, atsižvelgta į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tačiau skundu prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą Vilniuje, pastovų darbą, nėra linkęs konfliktuoti, nuo pirmų dienų dirba ir yra atlyginęs beveik visą ieškinį, skatintas buvo du kartus, nors pažymėtas tik vienas skatinimas. Bausmės atlikimo metu jis suvokė savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepažeidinėja laisvės atėmimo vietoje nustatytos tvarkos, pripažįsta savo klaidas. Įsipareigoja stropiu elgesiu ir darbu nepažeidinėti tvarkos ir būti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. R. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimą, nuteistojo asmenybę, į bausmės paskirtį ir tikslus, nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šis vertinimas apylinkės teismo padarytas. Įvertinta aplinkybė, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio, sunkaus, smurtinio nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą, įvertintas ir veikos pavojingumas - nusikaltimo padarymo metu buvo panaudotas ginklas prieš mažametį, nuteistasis anksčiau teistas du kartus. Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad R. G. ne visiškai suvokia savo turimas problemas, vertybių sistemoje dominuoja asocialios bei hedonistinės nuostatos, socialiniai ir bendravimo įgūdžiai patenkinami, remiantis smurto rizikos vertinimo metodika nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti smurtinio elgesio riziką ateityje, tai: galimas alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į jas teismas privalėjo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą R. G. atžvilgiu nebūtų įgyvendinta LR BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai. Ši teismo išvada pagrįsta.
Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir psichologinės tarnybos išvadą, nuteistojo charakteristiką, kad skatintas vieną kartą, bausmės atlikimo metu tris kartus baustas, tačiau nuobaudos nebegaliojančios, bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, t.y. nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai, rodo, jog R. G. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien ši aplinkybė nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.
Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį.
Nuteistojo R. G. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.