- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-196-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- R. V.
Pirmosios intancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-196-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6312-755/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui R. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Naideka“ 5519,71 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vokietijoje 2012-03-12 dėl transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio R. V. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kelio užtvaras. R. V., dirbusio UAB „Naideka“ ir eismo įvykio metu ėjusio darbines pareigas, civilinė atsakomybė, vairuojant Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau -TPVCAPDĮ) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1598,62 EUR (5519,72 Lt) sumai. Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 1598,62 EUR (5519,72 Lt) dėl transporto priemone DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo prašomą sumą. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui, kai šis pateikė dėl to pretenziją, nesumokėjo, nepateikė tinkamo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą eismo įvykio Vokietijoje metu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-12-05 sprendimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Naideka“ 5519,72 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-06-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 166 Lt žyminio mokesčio, 476,40 Lt už vertimus į lietuvių kalbą, taip pat iš atsakovo priteisė 36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad Vokietijoje 2012-03-12 dėl transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio R. V. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kelio užtvaras (b.l.31-48). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str., sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1598,62 EUR (5519,72 Lt) sumai (b.l.21-24). Ieškovas, gavęs šį draudikų biuro reikalavimą dėl transporto priemone DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 1598,62 EUR (5519,72 Lt) (b. l. 19-20). 2013-01-08 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl 1598,62 EUR (5519,72 Lt) sumos sumokėjimo (b. l. 60). UAB „Naideka“ transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, todėl pripažino, kad atsakovas buvo atsakingas už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Atmetė atsakovo argumentus, kad transporto priemonė buvo drausta Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo galiojantis, kadangi „Rosgosstrakh“ nėra Lietuvos draudikų biuro nariu (b.l.85), iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenų nustatyta, kad dėl DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo, eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs šio automobilio draudimo sutarties (b.l.56-58). Į užklausą dėl žaliosios kortelės RUS/010/03542469 galiojimo eismo įvykio datai , „Rosgosstrakh“ informavo, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta ir jų bendrovėje. Nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4,6 dalys). Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu ir Vokietijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro, pripažino, kad ieškovas, sumokėdamas nacionaliniam draudikų biurui jo reikalautą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei CPK 6.264, 6.265 str. Iš R. V. paaiškinimo teismas nustatė, jog pastarasis po autoįvykio sumokėjo įvykį tyrusiems pareigūnams 200 eurų užstatą. Pripažino, kad užstatas sumokėtas ne kaip padarytos, todėl ieškovo atlygintinos žalos apmokėjimas, o kaip VFR BK 142 str. padaryto nusikaltimo (pabėgimas iš įvykio vietos) proceso pagal BPK 132 str. užtikrinimo priemonė (b.l.42-48), todėl nėra pagrindo užstato laikyti žalos atlyginimo dalimi ir jo dydžiu mažinti žalos atlyginimo dydį. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, atsakovas iki šiol neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą, iš jo priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Naideka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė kad UAB „Naideka“ transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos kompanijoje „Rosgosstrach“, ką patvirtina teismui pateiktas draudimo polisas. Apelianto teigimu, draudiminio įvykio dieną – 2012-03-12 galiojo draudiminė apsauga, todėl ieškovas žalos atlyginimo turėjo reikalauti iš atsakingo draudiko, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą sumažinti žalos atlyginimą jau sumokėta 200 eurų suma, kurią R. V. sumokėjo, kaip žalos atlyginimo dalį, ir kuri, administruojant žalos atlyginimo bylą, nebuvo įskaityta. Teismas nepagrįstai netaikė ieškovo reikalavimams vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 7 d.), taikomo iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, skaičiuotino nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu prašo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2012-03-12 Vokietijoje dėl transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio R. V. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kelio užtvaras (b.l.31-48). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str., sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1598,62 EUR (5519,72 Lt) sumai. Ieškovas , vadovaudamasis TPVCAPD 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, 2012-11-13 šią sumą sumokėjo ir nurodytai sumai 2013-01-08 pareiškė pretenziją atsakovui UAN „Naideka“, kaip transporto priemonės savininkui, o jos nepatenkinus- 2013-06-03 kreipėsi į teismą regresiniu reikalavimu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.
Byloje nustatyta, kad UAB „Naideka“ transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu (b.l. 55), todėl atsakovas buvo atsakingas už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.
Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.
Apeliantas UAB „Naideka“ teigia, kad transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos kompanijoje „Rosgosstrakh“. Byloje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis eismo įvykio dieną nei vienas draudikas – Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (b.l. 57, 58). Draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ raštu patvirtino, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovėje nebuvo apdrausta ir žalioji kortelė nebuvo išduota (b.l. 51,52). Be to, Rusijos kompanija „Rosgosstrakh“ neatitinka nei vieno TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje nurodyto kriterijaus: nėra Lietuvos Respublikos draudimo įmonė; nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė; nėra užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje; nėra Biuro narė (b.l. 85) ir neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pripažintina, kad apeliantas, pasirinkdamas Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika. Atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, keliami aukštesni elgesio standartai. Jis turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių, bei aplinkybę, jog rusiškos kortelės turėtojai laikomi neapsidraudusiais pagal TPVCAPDĮ. Tokia informacija visiems prieinama, nes skelbiama viešai internete (b.l. 85,86). Abejonę dėl draudimo apsaugos apeliantui turėjo sukelti ir faktas, kad Rusijos kompanija draudimo paslaugas teikė už mažesnę, nei kitos draudimo kompanijos, kainą.
Apeliantas nepateikė duomenų, kad dėl draudimo apsaugos būtų pats kreipęsis į Rusijos kompaniją „Rosgosstrakh“, kad būtų pareikalavęs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį bei atlyginti ieškovui nuostolius. Minėtos kompanijos žaliosios kortelės yra išduodamos pagal Rusijos teisę, jos negali garantuoti specifinių sąlygų, kurios turi būti užtikrinamos pagal Europos Sąjungos direktyvas, todėl toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 str. 3, 8 d. reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.
Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Naideka“. LR TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2d.). Pirmosios instancijos teismas iš R. V. paaiškinimo nustatė, jog pastarasis po autoįvykio sumokėjo įvykį tyrusiems pareigūnams 200 eurų užstatą, ne kaip padarytos, todėl ieškovo atlygintinos žalos apmokėjimą, o kaip VFR BK 142 str. padaryto nusikaltimo (pabėgimas iš įvykio vietos) proceso pagal BPK 132 str. užtikrinimo priemonę (b.l.42-48). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo užstato laikyti žalos atlyginimo dalimi ir jo dydžiu mažinti žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstas, neteisingas ar neadekvatus realiam turto sunaikinimo ar sugadinimo mastui.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. LR CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Biuras, 2012-11-13, išmokėjęs 1598,62 Eur išmokos sumą pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą apeliantui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., LR CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes į teismą, kaip minėta, ieškovas kreipėsi 2013-06-03. Šiame kontekste apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi apelianto nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės ir atgręžtinius reikalavimus reiškiantys subjektai netapatūs.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.