- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- eI2-5057-811/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03126-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) Nr. 21S20544; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Migracijos departamento Imigracijos skyrių, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą ir mokėsi 2020 metų rugsėjo mėnesio, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, o išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikos gali grėsti viešajai tvarkai ir kad pareiškėjas yra nesumokėjęs baudų neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl Tadžikistano Respublikos pareiškėju inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nors Migracijos departamentas turi pareiškėjo paaiškinimą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pareiškėjui dirbtinai inkriminuotas dėl politinių priežasčių ir noro su pareiškėju susidoroti.
Teigia 2019 m. vasario 2 d. Dušambe mieste su jokiu asmeniu narkotinių medžiagų negabenęs, teisėsaugos pareigūnams nesipriešinęs ir nuo jų nebėgęs, niekada su jokiais narkotikais nebuvo susijęs, jų negabenęs, nelaikęs ir neplatinęs. Tvirtina esantis persekiojamas kartu su buvusios darbovietės savininku S. S., kuriam dėl persekiojimo buvo suteiktas prieglobstis. Teigia, kad buvo ne vieną kartą muštas siekiant išgauti parodymus prieš S. S., o jam atsisakius duoti parodymus prieš S. S., buvo sufabrikuoti nepagrįsti kaltinimai dėl nurodomos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, Migracijos departamento nurodomoje veikoje yra kaltinamas ir S. S. Teigia 2019 m. vasario 2 d. Dušambe mieste nebuvęs, nes tuo metu (nepertraukiamai nuo 2018 m. pavasario) buvęs Lietuvos Respublikoje, todėl negalėjęs padaryti nusikalstamos veikos.
Kadangi yra persekiojamas Tadžikistano Respublikos institucijų, pareiškėjui grįžus į savo kilmės šalį, jo sveikatai ir gyvybei kiltų grėsmė ir su juo būtų susidorota. Mano, jog Migracijos departamentas turi visus reikiamus duomenis, o esant abejonėms turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pasiaiškinti, o ne padaryti formalias ir įrodymais nepagrįstas išvadas. Teigia, kad Migracijos departamentas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, neįvertino ir nepalygino grėsmės, kurią gali patirti išsiuntimo atveju, su išsiuntimo priežastimis. Nesutinka su išsiuntimu, kadangi jo sveikatai ir gyvybei kils reali grėsmė. Žmogaus sveikata ir gyvybė negali būti prilyginama pareiškėjo galimai padarytiems pažeidimams.
Nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2020 m. pareiškėjas Lietuvoje padarė 12 administracinių nusižengimų, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių šeši šiurkštūs. Nurodo, kad jo vardu yra registruota įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, kuria važinėja ne tik pareiškėjas, todėl nors įmonė yra pareiškėjo, teigia, jog jam buvo paaiškinta, kad visos baudos automatiškai priklauso jo asmeniui.
Nurodo negavęs pranešimų apie administracinius nusižengimus ir neturėjęs galimybės nurodyti juos padariusių asmenų. Kadangi įmonė priklauso pareiškėjui, teigia manęs, kad jo prievolė yra sumokėti baudas, o sužinojęs, kad kelios baudos nėra sumokėtos, nurodo jas sumokėjęs, todėl mano esantis nepagrįstai kaltinamas dėl nesumokėtų baudų.
Nurodo, kad stengiasi laikytis elgesio normų, vairuoti atsakingai, dėl padarytų nusižengimų labai gailisi, pergyvena ir padaro išvadas. Neginčija, kad praeityje buvo padaręs klaidų, tačiau už jas savo bausmę įvykdė, dėl to labai gailisi. Teigia, jog pagrindinis tikslas Lietuvos Respublikoje yra užbaigti mokslus, įgyti kvalifikaciją, nori būti naudingas visuomenei, šeimai, tačiau Sprendimu nepagrįstai užkertamas kelias mokytis, baigti studijas ir įgyti kvalifikaciją.
Teigia, kad Sprendime išdėstytos prielaidos nesudaro pagrindo išvadai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nurodo pateikęs visus būtinus dokumentus, pagrindžiančius numatomo buvimo tikslą ir pagrindą, tačiau jie buvo nepagrįstai nevertinti.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir yra ieškomas ekstradicijos tikslu. Be to, savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir elgesio taisyklių, todėl kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra nesumokėjęs baudų. Pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šį užsienietį nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nusprendė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti.
Pažymi, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2019 m. lapkričio 13 d. buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, motyvuodamas jį tuo, jog jam iškelta inkriminuota baudžiamoji byla. Migracijos departamentas išnagrinėjęs minėtą prašymą 2020 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-115 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir grąžinimo į kilmės valstybę“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas Tadžikistane yra paieškomas, jam pateikti kaltinimai, susiję su narkotinių medžiagų gabenimu, tačiau tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Minėtą Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2021 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) neskundžiama nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas taip pat buvo atmestas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas negali vertinti asmens kaltės klausimo, todėl pareiškėjo kaltė ar nekaltumas negali būti nustatytas faktais. Migracijos departamentas netikrina išduodamo asmens kaltės klausimo, nes tai yra valstybės, į kurią jis išduodamas, išimtinė kompetencija. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos siekia užtikrinti ir vystyti bendradarbiavimą tarp valstybių, tiriant įvairius nusikaltimus. Viena iš funkcijų šiam tikslui įgyvendinti – informacijos apie ieškomus nusikaltimus padariusius asmenis skelbimas, siekiant, kad šie asmenys negalėtų slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo kitų valstybių teritorijose ir taip išvengtų bausmės už įvykdytus nusikaltimus. Migracijos departamentas pagal kompetenciją priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs kompetentingos institucijos išvadą ir kitas svarbias aplinkybes.
Pažymi, kad tiesiogiai Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) įtvirtinta (Įstatymo nuostatas detalizavo Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 71 punktas), kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia būtent Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-13274, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Todėl Migracijos departamentas negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi siekiant studijuoti, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos.
Teigia, kad 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjui paiešką paskelbė Tadžikistano Respublika, nes jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu Tadžikistano Respublikoje, todėl ieškomas ekstradicijos tikslu. Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad 2019 m. vasario 2 d. Dušambe mieste kartu su kitu asmeniu, mikroautobusu Hyundai Starex gabeno narkotines medžiagas, o teisėsaugos pareigūnų patikrinimo metu pasipriešino jiems ir pabėgo. Jam inkriminuojamas nusikaltimas susijęs su didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu, turint tikslą jas platinti, už kurį atsakomybė numatyta Tadžikistano Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – TR BK) 200 straipsnio 4 dalyje. Pagal TR BK 18 straipsnio 5 dalies nuostatas ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai.
Mano, kad vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai, būtina vertinti padarytų teisės pažeidimų visumą, socialinį kontekstą. Narkotikų reiškinys – nacionalinė ir tarptautinė problema, kurią reikia spręsti pasaulio mastu. Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas pareiškėjas, priskirtini nusikalstamoms veikoms, susijusioms su narkotinėmis medžiagomis, kurių keliamas pavojus ir žala visuomenei bei sveikatai pripažįstama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu, mano, kad tokių nusikalstamų veikų padarymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teigia, kad buvo konstatuota, jog pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika yra reali, t. y. už ją minėtas užsienietis yra ieškomas ekstradicijos tikslu. Užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei yra reali ir pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Teigia, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka būti išsiųstas, o Migracijos departamentas neįvertino ir nepalygino grėsmės, kurią jis galėtų patirti išsiuntimo atveju, tačiau pažymi, kad ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo klausimas ir tai yra ne šios administracinės bylos dalykas. Pažymi, kad kitą dieną po LVAT sprendimo, 2021 m. vasario 18 d., pareiškėjas buvo pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad Migracijos departamentas 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-21 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką“. Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė VAAT, kuris 2021 m. birželio 10 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2021 m. rugsėjo 9 d. LVAT neskundžiama nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas. Migracijos departamentui nenustačius jokių naujų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų grįžti į kilmės valstybę, o pareiškėjui skunde nepateikus jokių argumentų paneigiančių Migracijos departamento išvadas, ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų grįžti į savo kilmės valstybę.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, nekontroliuoja ir nevertina teisėsaugos institucijų veiksmų. Pareiškėjo atžvilgiu priimti nutarimai nėra panaikinti, jie galioja, taigi nesant duomenų apie panaikintus pareiškėjo atžvilgiu priimtus nutarimus, negalima teigti, kad Migracijos departamento išvados yra nepagrįstos. Vis dėlto, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, sistemingą administracinių nusižengimų darymą, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pareiškėjo siekis studijuoti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Be to ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai. Migracijos departamente gauta informacija patvirtina, kad jis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis laikino gyventojo statusu, todėl leidimo laikinai gyventi neišdavimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti. Tai reiškia, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir jo integracijos lygis Lietuvos Respublikoje proporcingai vertinant yra mažiau reikšminga aplinkybė, nei pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, tiek įvertinus gautą ir surinktą informaciją, taigi atsižvelgdami į iki Sprendimo priėmimo atliktus veiksmus, mano, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas Sprendime. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo siekis studijuoti negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas, kaip studentas, 2021 m. liepos 1 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, mokslo ir studijų instituciją nurodydamas Vilniaus kolegiją.
Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir kad pareiškėjas nėra sumokėjęs baudos (baudų).
Žemesnės instancijos teismas
Siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pagrindų, atsakovas kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), kuris 2021 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje „Dėl R. S. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ Nr. 5-S-13274 (toliau – Išvada) nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Išvadoje nurodyta, kad, patikrinus Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje esančius duomenis, buvo nustatyta, jog Tadžikistano Respublika 2019 m. birželio 12 d. paskelbė pareiškėjo paiešką, kadangi jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu Tadžikistano Respublikoje, todėl ieškomas ekstradicijos tikslu. Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad 2019 m. vasario 2 d. Dušambe mieste (Tadžikistano Respublika) kartu su kitu asmeniu mikroautobusu Hyundai Starex gabeno narkotines medžiagas: 2080 gabalėlių psichotropinės substancijos „MDMA“, 419 kg 970 g. narkotinės substancijos „Hašišo“, 23 kg. 91 g. narkotinės substancijos „Opiumo“ ir 158 g. psichotropinės substancijos „Metamfetamino“, o teisėsaugos pareigūnų patikrinimo metu pasipriešino jiems ir pabėgo. Pareiškėjui inkriminuojamas nusikaltimas susijęs su didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu, turint tikslą jas platinti, už kurį atsakomybė numatyta Tadžikistano Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - TR BK) 200 straipsnio 4 dalyje. Pagal TR BK 18 straipsnio 5 dalies nuostatas ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią TR BK numatyta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas, kurio padarymu Tadžikistano Respublikoje įtariamas pareiškėjas, atitinka nusikaltimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 straipsnio 3 dalyje. Patikrinus informaciją Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre (toliau – Registras) nustatyta, kad pareiškėjas 2017–2020 metais Lietuvoje padarė 12 administracinių nusižengimų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių 6 šiurkštūs.
Iš byloje esančio Registro išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2020 m. pareiškėjas padarė 12 administracinių nusižengimų, kurių didžiąją dalį sudaro greičio viršijimas nuo 10 km/val. iki 51 km/val., taip pat skirtos administracinės nuobaudos už mobiliojo ryšio priemonių naudojimą vairuojant transporto priemonę, vairavimą neužsisegus saugos diržų, vairavimą neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilio (2017 m. rugsėjo 10 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d.), įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą ir kt.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad dėl pareiškėjo gyvenimo gali grėsti grėsmė viešajai tvarkai ir kad pareiškėjas yra nesumokėjęs baudų.
Ginčas kilo dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, be kita ko, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 punktas); jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas) (11 punktas).
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Tadžikistano Respublika 2019 m. birželio 12 d. paskelbė pareiškėjo paiešką dėl sunkaus nusikaltimo – didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu, turint tikslą jas platinti, už kurį TR BK numatyta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Už analogišką veiką LR BK 260 straipsnyje numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų ir ši nusikalstama veika pagal LR BR 11 straipsnį laikoma labai sunkiu nusikaltimu.
Išanalizavus administracinių nusižengimų pobūdį, matyti, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles – dažnai viršijo leistiną greitį, du kartus net 50 km/val., iš kurių vieną kartą buvo mėnesiui atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairavo pavojingu būdu – naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Taigi pareiškėjas jau vien naudodamasis turima teise vairuoti ir sistemingai pažeisdamas kelių eismo taisykles, akivaizdžiai kelia grėsmę tiek kitų asmenų, tiek savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kartu įvertinus ir pareiškėjui gręsiančią baudžiamąją atsakomybę, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai skundžiamame Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėją kaltu dėl Tadžikistano Respublikos pareiškėjui inkriminuojamos veikos padarymo neatitinka tikrovės, nes atsakovas nesprendė pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimo, o tik vertino Policijos departamento Išvadoje esančią informaciją.
Registro išraše nurodytų duomenų apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus negali paneigti pareiškėjo paaiškinimai, jog automobilį ne visais atvejais vairavo pareiškėjas, nes šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra.
Pareiškėjo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. pažyma „Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais“ Nr. RESP-24267 (toliau – Pažymą), kurioje nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimais mokesčių apskaitos duomenimis pareiškėjas 2021 m. lapkričio 3 d. yra/buvo neskolingas valstybės/savivaldybių biudžetams, pinigų fondams nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo skolingas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. Be to, vien ši Pažyma nepaneigia skundžiamo Sprendimo teisėtumo, nes leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas ir kitu pagrindu, t. y. dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, o šis pagrindas pripažintas teisėtu.
Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas į kilmės valstybę, todėl teismas grėsmės pareiškėjo kilmės valstybėje nepasisako.
Nagrinėjamuoju atveji pripažintina, kad Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – atsisakymui išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Skundžiamo Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu turimais duomenimis, įvertinos ir tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Atitinkamai pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.