Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 03.23 val., sulaikytas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio J. B. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio D. V. patalpintas į tarnybinį automobilį „Nissan NV-200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), trankydamas tarnybinio automobilio metalinę pertvarą, dėl ko prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, po to, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, tai yra vieną kartą spirdamas valstybės tarnautojui J. B. į kairiąją koją bei vieną kartą spirdamas valstybės tarnautojui D. V. į dešiniąją koją ir taip jiems sukeldamas fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiajam patruliui J. B. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiajam patruliu D. V..

Apelianto manymu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad būdamas laisvėje jis pradėjo lankyti mokyklą, kad įgytų specialybę, dirbo pavienius darbus, o į darbo biržą užsiregistruoti negalėjo, nes turima ID kortelė nebegaliojo, dabar yra užsisakęs naują. Apeliantas sutinka, kad naują nusikaltimą padarė praėjus nedaug laiko po to, kai išėjo iš bausmės atlikimo vietos, tačiau teigia, kad tai šiuo atveju neįrodo, jog jis nenori keistis. Pažymi, kad buvo išgėręs, jį ištiko isterijos priepuolis, todėl sudavė policijos pareigūnui, bet šis neleido paaiškinti, dėl ko taip atsitiko. Atkreipia dėmesį, jog teismo salėje pareigūnų atsiprašė, pastarieji atleido, ieškinio nepareiškė. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje turi draugę, su kuria veda bendrą ūkį ir padeda jai auginti jos 1 metų vaiką.

Teismo posėdyje nuteistojo D. N. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės D. N. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 75 str. nuostatos. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė, taip pat pagrįstai netaikė BK 75 str. 1 d. nuostatų D. N. atžvilgiu. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat įvertino kitus D. N. asmenį charakterizuojančius duomenis: teistas 8 kartus (30–39 b. l.), baustas administracine tvarka (67–68 b. l.), nedirbantis (69 b. l.), nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, ir už BK 286 str. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam D. N., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis siekia įgyti specialybę, kad dirbo pavienius darbus, nori užsiregistruoti į darbo biržą, padeda draugei auginti vaiką, teigiamai apibūdina D. N. asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė D. N. per griežtą bausmę ir netinkamai vertino jo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistasis D. N. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog D. N. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Tai, kad nusikaltimą D. N. padarė, kaip nurodo apeliaciniame skunde, būdamas išgėręs, ir dėl to prarado savitvardą, nemažina nusikalstamos veikos pavojingumo ir nepateisina D. N. elgesio.

Nagrinėjamu aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas, norėdamas konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., turi nustatyti ne tik, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Taigi, apylinkės teismas, nustatydamas D. N. atžvilgiu atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad D. N. atsiprašė pareigūnų.

Apelianto prašymas kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į registravimąsi policijoje netenkinamas, nes skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis BPK 336 str. 2 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi šios nutarties priėmimo dieną baigiasi apeliantui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.