Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Energijos parkai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Energijos parkai“ ieškinį atsakovui AB “Litgrid” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Energijos parkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo AB „LITGRID“ 2023 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl prašymo gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją“ Nr. SDPR-296 priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti ieškovo UAB „Energijos parkai“ 2023 m. lapkričio 3 d. prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą, prašymo gavimo data nurodant 2023 m. lapkričio 3 d.; įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui UAB „Energijos parkai“ išankstines prijungimo sąlygas 48 MW leistinos generuoti galios hibridinės elektrinės (susidedančios iš 48 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinės ir 12 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinės) ir 4,8 MW leistinos generuoti galios kaupimo įrenginio prijungimui prie Šiaulių TP 330 kV skirstyklos.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui AB „LITGRID“ rezervuoti kitų asmenų įrenginių prijungimui, įskaitant laikiną rezervaciją, Šiaulių TP 330 kV skirstykloje esančią laisvą galią, jei po tokių rezervacijų Šiaulių TP 330 kV skirstykloje liktų mažiau nei 48 MW laisvos galios vėjo energijos elektrinių prijungimui, 12 MW laisvos galios saulės energijos elektrinių prijungimui ir 4,8 MW laisvos galios kaupimo įrenginio prijungimui.

3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes laisva galia elektros perdavimo tinkle yra ribotas išteklius, dėl kurio elektros energijos rinkoje varžosi ne vienas tinklų naudotojas. Remiantis viešai operatoriaus tinklapyje skelbiamu pralaidumų žemėlapiu, linijoje yra laisvos galios elektrinių ir įrenginių prijungimui. Elektros linijoje nesant laisvų pralaidumų, ieškovas negalės būti įtrauktas į sąrašą ir negalės ne tik laikinai rezervuoti galią elektros linijoje, bet ir apskritai praras galimybę prijungti elektrinę prie elektros perdavimo tinklo. Ieškovas jau yra investavęs į atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės vystymą, pvz. sudaręs žemės sklypų nuomos sutartis, nes jos turi būti sudarytos iki kreipimosi su prašymu rezervacijai. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu nelikus laisvų pralaidumų, ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, o atsakovas, nerizikuodamas privačiomis lėšomis, priėmęs neteisėtus sprendimus, vėliau dėl to nebent privalės atlyginti žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad:

4.1. Ieškovas ieškinio pareiškimo metu nėra įgijęs teisės, kurios realizavimo kliūtims pašalinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų dar iki teismo sprendimo priėmimo realizuotos ieškovo teisės, dėl kurių reiškiamas ieškinys – tam tikrų elektros tinklo pralaidumų rezervacija.

4.2. Pritaikius ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo turtiniams interesams būtų suteiktas prioritetas viešojo intereso atžvilgiu – skatinti elektros energijos vidaus rinkos plėtrą, didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp rinkos dalyvių. Pritaikius ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai suvaržytos kitų vystytojų teisės bei sustabdytas atsinaujinančių išteklių elektrinių plėtros procesas, kas būtų neadekvati priemonė, lyginant su šioje byloje siekiamais apginti ieškovo turtiniais interesais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas ieškinio pareiškimo metu nėra įgijęs teisės, kurios realizavimo kliūtims pašalinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprašo pašalinti kliūčių, o tik užtikrinti, kad tenkinus ieškinį ir pašalinus kliūtis, kurias dirbtinai sukūrė atsakovas, tokį teismo sprendimą būtų galima įgyvendinti. Jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tokių ieškinio reikalavimų, kokius nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs ieškovas, įgyvendinimas gali tapti neįmanomu.

5.2. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų dar iki teismo sprendimo priėmimo realizuotos ieškovo teisės, dėl kurių reiškiamas ieškinys – tam tikrų elektros tinklo pralaidumų rezervacija. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrins, kad Linijoje esanti laisva galia, kuri yra reikalinga, jog Ieškovo prašymui įtraukti į Registrą, bus likusi ir tuo atveju, jei ir kai bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės per se nesukurs ieškovui jokių teisių, o atliks konservacinę funkciją, išlaikys šiuo metu esančią galimybę prašymą rezervacijai įtraukti į Registrą. Ieškovas prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones ir tik tokia apimtimi, kiek tai yra tiesiogiai susiję su byloje pareikštais reikalavimais.

5.3. Ieškiniu siekiamas tikslas – ieškovo prašymo įtraukimas į Registrą. Tenkinus ieškinį, t. y. pasiekus tikslą, turi būti užtikrinta, kad bus pakankamai laisvos galios prašymo dėl 48 MW leistinos generuoti galios elektrinės su 4,8 MW leistinos generuoti galios kaupimo įrenginiu įtraukimui į Registrą ir IPS išdavimui. Tai gali būti padaryta tik laikinųjų apsaugos priemonių pagalba.

5.4. Laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros, nes jomis nėra siekiama apriboti galimybės atlikti viso elektros perdavimo tinklo rezervacijų. Laikinosios apsaugos priemonės apribotų tik galimybę rezervuoti laisvą galią Linijoje ir tik tokia apimtimi, su kokia yra susiję ieškovo reikalavimai, t. y. 48 MW vėjo energijos elektrinei, 12 MW saulės šviesos energijos elektrinei ir 4,8 MW kaupimo įrenginiui. Ieškovas prašymą įtraukti į Registrą pateikė pagal teisės aktų reikalavimus, kartu pateikdamas dokumentus, nurodytus Aprašo 47 p. Tam, kad būtų pateiktas toks prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai, turi būti atlikti paruošiamieji darbai ir tam turi būti skirtos investicijos. Todėl ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai, remdamasis savo įdirbiu ir planais. Tinklų naudotojų, kurie tokius prašymus teiks po to, kai prašymą pateikė ieškovas, teisės negali būti saugomos labiau, nei ieškovo teisės.

6. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip neužtikrintų ieškovo teisėtų interesų, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti kitų trečiųjų asmenų teisėti interesai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovas neįrodė nė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi atskirasis skundas turi būti atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje yra nurodyta, kad ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. <...> Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo.

10. Ieškovas prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui rezervuoti kitų asmenų įrenginių prijungimui, įskaitant laikiną rezervaciją, Šiaulių TP 330 kV skirstykloje esančią laisvą galią, jei po tokių rezervacijų Šiaulių TP 330 kV skirstykloje liktų mažiau nei 48 MW laisvos galios vėjo energijos elektrinių prijungimui, 12 MW laisvos galios saulės energijos elektrinių prijungimui ir 4,8 MW laisvos galios kaupimo įrenginio prijungimui.

11. Ieškinio reikalavimas yra susijęs su atsakovo įpareigojimu priimti nagrinėjimui ieškovo prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervaciją. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovas pateikė tokį prašymą pralaidumų rezervacijai, savaime nereiškia, kad šie pralaidumai jam bus besąlygiškai suteikti. Pralaidumų rezervavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtintas LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas (toliau – PETA). Šiuo atveju Ieškovas tik pateikė prašymą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai.

12. Ieškovo prašymas kol kas apskritai nebuvo nagrinėjamas, taigi nėra pagrindo spręsti nei dėl jo turinio (ar jis parengtas tinkamai), nei dėl tolimesnio pralaidumų rezervavimo proceso, tačiau ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo iš esmės rezervuoti Šiaulių TP 330 kV skirstykloje esančią laisvą galią, jei po tokių rezervacijų Šiaulių TP 330 kV skirstykloje liktų mažiau nei 48 MW laisvos galios vėjo energijos elektrinių prijungimui, 12 MW laisvos galios saulės energijos elektrinių prijungimui ir 4,8 MW laisvos galios kaupimo įrenginio prijungimu. Taigi, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia de facto rezervuoti jam aktualius pralaidumus, nors šioje stadijoje nėra aišku ar apskritai ieškovas šiuos pralaidumus būtų gavęs.

13. Taigi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai būtų apribotos kitų asmenų, teisėtai galinčių pretenduoti į aktualius elektros perdavimo tinklo pralaidumus teisės, o ieškovas prieš šiuos trečiuosius asmenis įgytų nepagrįstą ir neproporcingą pranašumą.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo turtiniams interesams būtų suteiktas prioritetas viešojo intereso atžvilgiu – skatinti elektros energijos vidaus rinkos plėtrą, didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp rinkos dalyvių, taip pat būtų neproporcingai suvaržytos kitų vystytojų teisės bei sustabdytas atsinaujinančių išteklių elektrinių plėtros procesas, o tai būtų neadekvati priemonė, lyginant su šioje byloje siekiamais apginti ieškovo turtiniais interesais.

15. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas taip pat turi nustatyti ar egzistuoja grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

16. Ieškovo teigimu, egzistuoja reali grėsmė, kad jam palakaus teismo sprendimo atveju ieškinio reikalavimai negalės būti įgyvendinti, nes elektros perdavimo tinklo linijoje nebeliks laisvų pralaidumų. Ieškovo vertinimu, atsakovas, viršydamas savo įgaliojimus, atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją ir neišdavė ieškovui išankstinių prijungimo sąlygų.

17. Pažymėtina, kad siekdamas užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

18. Pažymėtina, kad šiuo metu ieškovas dar nėra įgijęs teisės rezervuoti prašomus pralaidumus. Ieškovo prašymas apskritai nebuvo svarstomas, nesant tokios galimybės pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumų užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalį, taigi sprendimas dėl teisės į pralaidumų rezervaciją yra ieškinio dalyko nagrinėjimo dalis ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų.

19. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būsimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip neužtikrintų ieškovo teisėtų interesų, o pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti kitų trečiųjų asmenų teisėti interesai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.