Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei (toliau ir - Institucija) G. M., pareiškėjui E. P., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_ N-815-2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė G. M. paaiškino, kad Institucija yra pateikusi teismui susijusią medžiagą, kuri įrodo, kad skyrius buvo atlikęs patikrinimą, kurio metu buvo surašytas patikrinimo aktas. Yra pateikti 2 aktai, kuriuose užfiksuota ir matyti valstybės žemės užėmimas. Žemės sklypo šiaurinė dalis neaptverta tvora, stovi statinys, auga pavieniai krūmai, auga tujų eilė, tvora ir mazutų statinė. Atlikta fotofiskacija. Kaip matyti iš dokumentų, pareiškėjas buvo informuojamas, siūloma buvo atvykti į skyrių, pasirašyti, tačiau jis atsisakė. Kaip matyti žemės sklypo valdos registruotos Kadastro ir registro įmonėje. Pareiškėjas įsigijo valstybinę žemę, tai matoma vizualiai, taip pat pateiktos nuotraukos. Iš tiesų surinkus neabejotinus įrodymus, tai pareiškėjo elgesyje yra administracinio nusižengimo požymių. O pareiškėjo skundas nepagrįstas, prašo palikti nutarimą nepakeistą. Patikrinimo aktas atliekamas taip: gyvai, fiziškai, kai darbuotojas atvyksta į vietą su tam tikra įranga. Nuimamos koordinatės. Jis nuvažiuoja sugretina taškus, tada grįžta į skyrių, juos sugretina ir nustato, ar yra užėmimo faktas ar ne. Dėl E. P. elektroninio pašto, tai buvo nurodytas tas elektronis paštas reigstruose. Nacionalinė žemės tarnyba naudojasi visomis priemonėmis, kaip informuoti pareiškėją, ir paštu, ir el.paštu. Apie protokolą ir pareiškimą pareiškėjas buvo informuotas 2021-06-04 pranešimu, taip pat buvo siunčiama ir į pašto siuntą. Pareiškėjas neatsiėmė siuntos per jos saugojimo laiką. Kiek savininkų yra valdoje, tai kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro, tai tarnyba bandė aiškintis, kiek yra savininkų. Nustačius savininką, jam buvo siųsti pranešimai, tačiau jis neatvyko. Institucijai nekilo abejonių dėl sandėliuko ir kitų statymo objektų amžiaus. Institucijos vertinimu jis tuo naudojasi, yra įdėtos fotonuoraukos. Kaip atrasti tą priežastinį ryšį, tai Institucijos darbuotojams nekilo jokių abejonių, yra fotonuotraukos, atliko patikrinimą, pasitvirtino užėmimo faktas, buvo siųsti kvietimai E. P.. Jis yra savininkas šalia esančio sklypo, užėmimo fakto tai nepaneigia. Žemės naudojimo metu užfiksuotas pažeidimas. Tie objektai yra, jie nepašalinti iki pat šios dienos. Kokių kitokių duomenų, apart to, kas užfiksuota aktais, tai nėra. Viskas yra pateikta iš Institucijos pusės, nutarimo turinys aiškus, daugiau abejonių jiems nekilo. Žemės sklypo savininkas yra pareiškėjas E. P.. Institucija tikrai aiškinosi visas aplinkybes. Prašo palikti galioti Institucijos nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. P. paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Apie tuos patikrinimus jis nieko nežinojo. Jis turi bendrą pašto dėžę su kitais kaimynais, gali būti pranešimus ten išvogė, jis jų negaudavo, nes kaimynai suinteresuoti jį pažeminti, nubausti. Jis negavo tų pranešimų, net pranešimai už vandenį prapuldavo. Pareiškėjas kreipėsi į Žemėtvarką, tai net ir parkartotinai negaudavo atsakymų. Be to buvo pandemija, jis nesinaudojo tuo el.paštu, jo advokatas naudojasi juo, kai reikia parašo už jį. Jis sužinojo tik 2020 m. gruodžio 11 dieną, kad yra nubautas. Iki motinos mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, o po motinos mirties jau (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes pardavė tą butą. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno 3 šeimos, tai jo mama, O. ir dar kita šeima. Gyvenimas ten virė, jie laikė kiaules, vištas, o kiti nieko nedarė. Pareiškėjas padėjo motinai pasistatyti tą ūkinį pastatą, kuris yra plane ir jiems nereikėjo kitų patalpų. Kitiems reikėjo kur laikyti malkas, tai gal jie ir pasistatė tuos ūkinius pastatus. Pareiškėjas tų tujų nesodino, garažo irgi nestatė, ir kur yra tie dalykai nuotraukose byloje, jis nesinaudoja, jam jie nereikalingi. Pareiškėjas turi ūkinį priestatą 2,5 aukščio, jam jo užtenka. Žemės sklypo ribos jam kaip ir ne visai žinomos, nesidomėjo šituo reikalu. Faktiškai kur yra sklypo ribos, jis net nežino. Žemės sklypu jis rūpinasi, šienauju ir savo, ir plačiau, kadangi pilna erkių, katinas vis parsineša. Motina norėjo prieš mirtį papildomai įsigyti žemės gabaliuką, kad mažiau konfliktuot su kaimynu. Ar jo motinai ar jam žemėtvarka kokiu nors būdu leido naudotis nuo 2015 metų didesniu plotu, tai šito pareiškėjas nežino, negali teigti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. J. parodė, kad E. P. nėra ir nebuvo vienintelis savininkas, todėl teikiamas teismui 1994-1995 metų planas, kuriame matoma, kad savininkų buvo visa gausa. Pažeidimo protokole, tie objektai, kurie traktuojami kaip jo ginamojo pastatyti, pakankamai seni, kaip tujos, kaip tvora, kaip ūkiniai pastatai. Tas tvorų statymas, tujų sodinimas susiję su kitais asmenimis. Šiai dienai gretimo sklypo savininkas S. S. buvo motyvuotas pateikti skundą jo atstovaujamojo atžvilgiu. Tos tujos siekia vos ne 5-6 metrus. Pažeidimo data nurodoma 2019-10-03, tai jeigu toks pažeidimas ir buvo, tai daug ankstesniu laikotarpiu, todėl reiktų įtraukti ir ankestesnius savininkus iš Registrų centro, tai turėjo atlikti pati Institucija, kuri suformavo bylą ir nustatė asmenį. Taip pat jo ginamasis yra pensininkas, o Institucija šito dalyko neįvertino ir skyrė nuobaudą, kuri neatitiko objektyvaus tyrimo. Pats asmuo procese nedalyvavo ir tik po to, aiškinantis, ir 2020 m. spalio 19 d. paties pareiškėjo kreipimuisi, gruodžio 19 d. gavo tuos dokumentus apie jo nubaudimą. Jis pats negalėjo dalyvauti procese, pasisakyti. Ginčas dar yra ir dėl dviejų kaimyninių sklypų S. ir P.. Pats kaimynas prie savo namų ardė kalvelę ir tarp jų buvo ginčas dėl šio objekto. Todėl reikalinga visuma visos istorijos, nustatyti kiek buvo savininkų, kas atliko tuos neteisėtus veiksmus. Buvo sudaryti 2 žemės patikrinimo aktai 2019 metais. Kiek matoma iš nuotraukų, objektų užstatymas, būklė yra daugiau nei 10 metų. Pats pareiškėjas turi ir ūkinį pastatą, iš šiai dienai buvo ir kiti savininkai, pvz., mirusi motina. Kodėl nebuvo aiškinamasi, ar yra kitų asmenų, kodėl vienas asmuo patrauktas atsakomybėn pagal suinteresuoto kaimyno pareiškimus. Procesas turi būti skaidrus, nes kiekviena abejonė yra pareiškėjo naudai. Šiai dienai jie negali prieiti galutinės tiesos. Šioje byloje yra šiurkščių procesinių pažeidimų, kodėl neįteikti pareiškėjui dokumentai, gal nesuvaikščiojo. Asmuo nežinojo, o sužinojęs, nemetė reikalo ką nors daryti, gynė savo interesus, todėl teiktinas prašymas šį procesą papildyti duomenimis, kad tame sklype ūkininkavo ir kiti asmens, ne pats vienas E. P.. Institucija nesiaiškino, kad statiniai akivaizdžiai seni, net nenaudojami, o jei būtų naudojami, tai jie atrodytų gražiai. Tai kur tas priežastinis ryšys, kas tą padarė, todėl yra būtinumas tą išsiaiškinti. Pavyzdžiui, pirmoje nuotraukoje yra statinys, kur galima vieta net ir automobiliui ir jis naudojasi, o kiti statiniai, tai nenaudojami. Asmuo paveldėjo ir turi gyvenamąjį pastatą, ūkinį pastatą ir jis neturi ketinimo plėstis kitur. Galbūt pati motina norėjo plėstis, bet amžius neleido ir tada atsirado asmuo, perėmė ūkį, ir dabar peršama jam kaltė. Tai institucija turėjo išsiaiškinti, o ne formaliai pritaikyti straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjas ginčija jo atsakomybę padarius ANK 110 straipsnyje 1 dalyje numatą administracinį nusižengimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazę pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kurio plotas 1164 kv. m. (b. l. 84, kadastro žemėlapis). Žemės sklypas pareiškėjui priklauso paveldėjimo liudijimo pagrindu, paveldėjo sklypą iš mamos A. P.. Pareiškėjo motina A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios neatskiriamoji dalis yra žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) . Tačiau pagal Institucijos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes matyti, kad faktinis bendras žemės sklypo naudojimas, įskaitant ir užimtą valstybinę žemė, plotas yra ne 1164 kv. m., o 2027,29 kv. m. (b. l. 45-63). Tai atspindi skundo medžiagoje esanti patikrinimo medžiaga, o būtent žemės naudojimo patikrinimo aktas (b. l. 39), fotolentelės, Institucijos informaciniai raštai, surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas. Susipažinęs su bylos medžiaga teismas pritaria Institucijai, jog pareiškėjas, užimdamas ir savavališkai naudodamasis, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo 863,39 kv. m. ploto didesniu plotu nei jam priklauso pagal VĮ Registrų centras duomenų bazę bei valstybinėje žemėje įvesdamas 8,06 m. ilgio vynuogių tvorelę, kitus statinius, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei įvykdė administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, t. y. vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis) ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Taigi iš ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas, tai savavališkas žemės užėmimas, konstatuotinas nustačius, jog ne žemės savininkui priklausanti žemė yra užimta ir tai gali būti padaryta įvairiais būdais, užstatant žemę statiniais, atsitveriant dalį žemės tvora, užsodinant augalais, užsėjant ir panašiai. Nors E. P. savo atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neigia argumentuodamas tuo, kad valstybes žeme rūpinosi tiek, kiek yra reikalinga palaikyti tvarkinga sklypą. Be to, pareiškėjo atstovas teigė, kad nuo atmetamų laikų savininkų buvo gausa, todėl kodėl baudžiamas tik pareiškėjas. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo bei jo atstovo motyvais nesutinka.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo metu neturėjo teisės valdyti, naudotis valstybinę žemę, todėl jo visi teikiami pasiaiškinimai yra teisiškai nereikšmingi. Akcentuotina ir tai, kad 2015-10-09 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo dalies, esančios prie namų valdos pirkimo, kuriuo jis kaip teisėtas A. P. turto paveldėtojas prašė nusipirkti žemės dalį prie namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šis prašymas buvo persiųstas savivaldybės administracijos direktoriui ir daugiau žemės sklypo įsigijimo formalumai nutrūko. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo teisės įsigyti valstybinę žemę neįgyvendino, o tai kad jis siekė įsigyti valstybinę žemę būtent įrodo, kad asmuo suvokia, jog savavališkai užima ir naudojasi valstybine žeme, be to, tai nešalina jo atsakomybės bei veikimo priešingo teisei.

Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, Tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Iš pareiškėjui surašyto nutarimo matyti, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta Tarnybai tikrinant, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos. Dėl to atmestini kaip prieštaraujantys administracinio nusižengimo bylos medžiagai pareiškėjo teiginiai, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta ir administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta pažeidus ANK nuostatas ar kitų teisės aktų reikalavimus, siekiant kerštauti, kadangi Institucija veikė nors ir savo kompetencijos ribose, tačiau neįsigilinusi ir neištyrusi visų reikšmingų aplinkybių.

Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti savo gynybinės pozicijos.

Iš skundo medžiagos, matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas 2020 m. birželio 3 d. rašytinio proceso tvarka, išsiunčiant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjo oficialiu paštu. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog Žemėtvarkos skyrius jau 2019 m. spalio 23 d., 11 val., atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-902-(14.49.81), kuriame užfiksuoti nustatyti pažeidimai. Apie minėtą patikrinimą jau 2020 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo informuotas bei kviečiams atvykti į skyrių 2020-02-03, 09.30 val., tačiau kvietimas nebuvo atsiimtas pašte. Skyrius 2020-02-04 raštu papildomai informavo pareiškėją bei kvietė į skyrių 2020 m. vasario 26 d. Minėtas kvietimas išsiųstas su įteikimu į rankas, tačiau nebuvo atsiimtas. 2020 m. balandžio 29 d. atvykę pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į skyrių 2020 m. birželio 3 d., 09.00 val., tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė pasirašyti. Į patį administracinio nusižengimo nagrinėjimą pareiškėjas neatvyko, nors skundo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad apie bylos nagrinėjimą jam buvo žinoma. Administracinio nusižengimo protokolas 2020 m. birželio 4 d. buvo išsiųstas pareiškėjui registruota pašto siunta su įteikimu, tai pat jo nurodytu oficialiu el. paštu. Dėl to pareiškėjo argumentai apie netinkamą Institucijos elgesį nepranešant apie bylos nagrinėjimą atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Teismas įvertinęs E. P. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, nenustatė, kad jam paskirta nuobauda, ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių yra per griežta ar neproporcinga padarytam administraciniams nusižengimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti E. P. administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamu nutarimu savaime neleidžia tenkinti jo skundo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_N-815-2020, palikti nepakeistą, o E. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.