Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-10 · Administracinė byla Nr. I-5859-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
I-5859-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05543-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5859-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-05543-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. G. skunde (b. l. 1-6) prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM, Ministerija) 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8531(11), priteisti iš atsakovės dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalį.

Pareiškėja nurodo maniusi, jog skundo padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo. Tvirtina, kad iki tol neturėjo pagrindo abejoti, jog pensijos mažinimas yra teisėtas ir sąlygotas sunkios valstybės finansinės padėties. Galvojo, kad pensijos nepriemoka bus kompensuota.

Pareiškėja paaiškino, jog VRM jai paskyrė 1 231,66 Lt dydžio pareigūnų ir karių pensiją ir 360 Lt Valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą.

V. G. skunde nurodė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis. Nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo iki 2014-02-01 mokėta sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 301,78 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalis. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, jog įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumatė, todėl išmokėti susidariusią nepriemoką neturi teisinio pagrindo.

Savo reikalavimus pareiškėja pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.

Teismas 2014-12-23 nutartimi (b. l. 11-13) priėmė skundo dalį priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime (b. l. 38) nurodo, jog nesutinka su skundu. Paaiškina, kad 2012-2013 m. pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Šiai normai atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad VRM 2003-03-18 sprendimu Nr. 2/17-50 (b. l. 17) pareiškėjai paskirta 1 231,66 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas. Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėja 2014-11-14 kreipėsi su prašymu į atsakovę Ministeriją, kuri 2014-12-02 sprendimu Nr. 1D-8531(11) išaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 19-20).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto teisės akto 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.

Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 210-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.

Nagrinėjant šio skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, reikia įvertinti, ar pareiškėjos gaunama pensija pagrįstai bei teisėtai buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.

Ginčo atveju reikšmingi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimas, kuriame Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo aptariamame nutarime pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. G. gaunama pensija buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjos nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).

Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Ministerijos 2014-11-03 sprendimo panaikinimo nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Jis yra išvestinis iš reikalavimo. priteisti pensijos nepriemoką.

Teismui konstatavus, kad V. G. pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėja teisės į nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, todėl atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos V. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė