Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios E. S. atstovei pagal įstatymą V. R., įgaliotai atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotoms atstovėms Gintarei Zeigienei, Renatai Kazragienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 40 MGL (2000,00 Eur) bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, bauda nesumokėta ir neišieškota, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. smurtaudamas nesunkiai susargdino mažametį, savo šeimos narį:

laikotarpiu nuo 2020 metų pavasario iki 2022 m. rugpjūčio 27 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą mažametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ją įžeidinėjo ir vadino savivertę menkinančiais žodžiais “šūdo gabalas“, „melagė“, “nieko verta“, „valkata“, „šalava“, o 2020 metų rudenį, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė kojomis nenustatytą skaičių kartų E. S.į koją bei kakta sudavė smūgį į jos kaktą, sukeldamas jai fizinį skausmą, o 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.30 val., ten pat, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dešine ranka paėmęs E. S. už kaklo, ją smaugė, rovė jai plaukus, po to kojos keliu prispaudęs jos plaukus bei paėmęs už kaklo, tempė ją į viršų, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokio sistemingo psichologinio ir fizinio smurto R. S. sukėlė nukentėjusiajai E. S. (duomenys neskelbtini).

Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė Ž. V. teisiamajame posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad iš mergaitės pasakojimų buvo nustatytos ir kitų įvykių aplinkybės. Mergaitė pasakojo, kad anksčiau buvo ir emocinio smurto, bet paskutinis atvejis įtakojo jos apsisprendimą išeiti iš namų. Kodėl mergaitė apie ankstesnius emocinio smurto atvejus niekam nieko nesakė, negali pasakyti, tai gali pasakyti psichologė. Su ja buvo kalbama apie pagrindinį įvykį. Kadangi mergaitė pasakė, kad smurtas prieš ją buvo ne vienas, tai ji ir įvardino visus prieš mergaitę atliktus veiksmus, o kokiu metu tas vyko pagal datas, netikslino. Mergaitė nurodė, jog visa tai prasidėjo nuo tada, kai tėtis pradėjo vartoti alkoholį. Iki tol, net po tėvų skyrybų, viskas buvo gerai. Emocinė prievarta buvo beveik kasdien. Kodėl ji taip ilgai laukė, negali atsakyti, bet kaip suprato, tai buvo iš bejėgystės, nes jos santykis su mama nebuvo artimas. Tėtis ją nuteikinėjo prieš mamą, todėl su mama mažai bendravo. Tokiam santykiui su mama ją įtakojo tėtis. Po byloje tirtos veikos mergaitei buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini). Duodant tokią išvadą vertinama veiksmų visuma, kurie turėjo sutrikimo išsivystymui, bet paskutinis įvykis buvo stipriausias, po ko ji patyrė didelį stresą, jautėsi blogiausiai, tačiau tiek emocinis, tiek fizinis smurtas buvo lygiaverčiai. Mergaitė sakė, jog po kiekvieno tėvo poelgio, jis jai sakydavo, kad ją myli. Galbūt todėl ji taip ilgai apie tai ir nešnekėjo. Mergaitei sutrikimai konstatuoti ne tik iš pačios tiriamosios, bet ir iš jos medicininių dokumentų, iš duomenų, gautų iš mokyklos. Bendravo tik su tiriamąja. Kodėl ji taip elgiasi, t.y nelanko mokyklos, vartoja psichotropines medžiagas, tai tiriamo įvykio pasekmė. Buvo duomenys, kad mokykloje jai teikiama psichologinė pagalba. Ji pati įvardino, kad į mokyklą nenorėjo eiti ir dėl patyčių mokykloje, ir dėl situacijos namuose. Turėjo informaciją apie praleistas pamokas ir tik 17 dienų buvo nepateisintos, o visas kitas pateisino tėvas. Duomenis, kad mergaitė vėlai grįžta į namus, turėjo. Negali atsakyti, ar ant mergaitės kaklo buvo matyti sužalojimai, nepamena. Gal byloje buvo tokia nuotrauka, neprisimena, nes praėjo metai laiko. Kad aplinkybes mergaitė išgalvoja, tokių minčių nekilo, nes tiek jai, tiek kolegei buvo pasakojamos tos pačios aplinkybės. Atliekant ekspertizę, mergaitės būsena buvo pakankamai stabili.

Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. B. teisiamajame posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad padidintas mergaitės poelgis fantazuoti, ekspertizės metu nebuvo nustatytas. Tai nėra vien tik mergaitės pasakojimo išvada, tai kompleksinė analizė. Mergaitė pasakojo apie savo neigiamas patirtis ne kartą tėčio draugei, guodėsi jai, bet suaugęs žmogus, kuria mergaitė pasitikėjo, ja nepatikėjo. Tėvas emociškai reikšmingas asmuo ir nuolatinė baimė jam, fizinio smurto stebėjimas, kai tėvas dukrai sako, jog nusižudys (tai taip pat yra fizinis smurtas), taip pat emociškai veikia. Jos ryšys su mama nebuvo tvirtas, ji buvo tėvo nuteikinėjama prieš mamą, bijojo jo, visi šie kintamieji ir duoda, kodėl ji nesikreipė į mamą. Ekspertizės metu emocijos, pasakojant apie bylai reikšmingas aplinkybes, atitiko turinį. Apie patiriamą iš tėvo smurtą, pasakodama ji labai nerimavo, o pasakodama apie save, apie mokyklą, draugus, jos emocijos nurimdavo. Kad ji po to pasakė tėčiui, kad pamelavo, tokių duomenų ekspertizės metu nebuvo nustatyta. Jokių abejonių dėl to ką ji pasakojo, neturi. Kadangi ji pasakojo apie ilgalaikį smurtą, tai nebuvo vienas įvykis, tai buvo jau kurį laiką besitęsiantis smurtas, ilgalaikis smurtas, dėl to ir formavosi mergaitės asmenybė su destruktyviais streso įvykio mechanizmais. Ji neturi patirties tvarkytis su stresinėmis situacijomis, tai šiai dienai ji kovojo destruktyviais būdais: rūkė, nelankė mokyklos. Visi žmonės meluoja ir tai bendražmogiška savybė, ir ji ekspertizės metu nevertinama. Nustatyti, ar tiriamasis meluoja, tam yra visas kompleksas metodikų. Tvirtina savo išvadą, kuri buvo duota pagal tuo metu byloje buvusius duomenis.

2022 m. rugsėjo 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) pareiškime Nr. 5SD-(8.5.15) dėl informacijos pateikimo apie galimai fizinio ir psichologinio smurto naudojimą prieš nepilnametę E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad Skyriaus specialistai, nagrinėdami Viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazijos 2022-09-14 gautą pranešimą (reg. Nr. 5VTP-2330) dėl E. S. mokyklos nelankymo, tą pačią dieną, apie 16.00 val., Skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su nepilnamete E. S. ir jos motina V. R.. Bendraujant su E., mergaitė teigė, kad < > Su tėčiu negyvena jau 2-3 savaitės. Negyvena todėl, kad jis prieš ją smurtavo, ją smaugdavo, stipriai stumdydavo, trankydavo per veidą, buvo išpešęs plaukų. Paskutinis kartas kai jis prieš ją smurtavo buvo prieš 3 savaites. Po to jis šaukė, kad ji skambintų mamai ir dingtų iš namų. Anksti ryte buvo susitarusi su drauge pabėgioti. Jos susitiko ir ji viską draugei papasakojo. Su mama susiskambino kitą dieną, nes tada buvo naktis. Tėtis prieš ją naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Jis ją visaip vadindavo, sakydavo, kad ji yra kekšė, šalava, šūdo gabalas, nieko verta. Mamai apie tai nieko nesakydavo, bijodavo. Tėtis prieš ją seksualinio smurto nenaudojo. Su tėčiu paskutinį kartą kalbėjo tą dieną po jų pykčio, daugiau nekalbėjo < >. Bendraujant su vaiko motina V. R., moteris teigė, kad žinojo apie tai, kad prieš vaiką buvo smurtaujama. Tai buvo ir skyrybų priežastis. Pasiteiravus motinos, kodėl nesikreipė į teisėsaugą, neinformavo apie galimą smurtą prieš vaiką, V. R. atsakė, kad su dukra jau buvo sutarta, kad rašys pareiškimą, tačiau grįžusi po darbo, E. namuose neberado, todėl policijai nepranešė (1 tomas, b. l. 13-15).

Iš 2023 m. birželio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele, kuriuose užfiksuota 2023 m. birželio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. R. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Redmi Note 10S, Xiaomi“, nuotraukų galerijos matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 28 d. darytos 4 foto nuotraukos, kuriose matomi sužalojimai - paraudimai, įbrėžimai ant kaklo kairės ir dešinės pusės. Matoma nuotraukų informacija – 2022 m. rugpjūčio 28 d. 09.30, 09.31. Taip pat nuotraukų informacijoje matoma, kad nuotraukos darytos įrenginiu - mobilaus ryšio telefonu „Redmi Note 10S, Xiaomi“. Apžiūroje dalyvavusi V. R. paaiškino, kad nuotraukas padarė ji savo mobilaus ryšio telefonu „Redmi Note 10S, Xiaomi“. Nuotraukose užfiksuoti dukros E. S. sužalojimai, kuriuos dukra parodė (1 tomas, b.l. 87-97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Pagal BK straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Lietuvoje mažametis yra asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) <...>.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui <...>.

Nors R. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigia, jo kaltė, teismo vertinimu, byloje yra pilnai įrodyta.

Nuketėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo davė parodymus apie tėvo smurtą jos atžvilgiu. Jų metu ji parodė, kad buvo ir daugiau smurto atvejų, kuriuos atskleidė ekspertizės atlikimo metu bei patvirtino apklausta teisiamojo posėdžio metu. Ji nuosekliai teigė, jog du metus iš kaltinamojo jautė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, jis ją vadino menkinančiais žodžiais, smaugė, spardė, stumdė, trankė. E. S. duoti parodymai yra nuoseklūs. Jos būklę ir pasakojimą vertinusios ekspertės, ekspertizės akte nurodė bei teisme patvirtino, kad nurodytų aplinkybių nukentėjusioji neišgalvoja, nefantazuoja ir neturi polinkio įtaigumui bei nustatė kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai pasekmes – nesunkų jos susargdinimą (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ekspertės, tyrusios nukentėjusiąją, nenustatė priežasčių (padidinto polinkio fantazuoti, padidinto įtaigumo, tame tarpe ir kitų asmenų poveikio), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tiriamosios apklausa. Šias išvadas ekspertės palaikė ir tvirtino duodamos paaiškinimus teisme.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai R. L. – A. (kaltinamojo sesuo), V. P. (kaltinamojo sugyventinė), S. D. (kaltinamojo draugas) iš esmės nurodė, kad kaltinamojo smurto prieš mergaitę nematė ir netiki nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, nes ji linkusi meluoti, turi žalingų įpročių, teigiamai charakterizavo kaltinamąjį kaip mylintį ir turintį gerą ryšį su dukra, negalintį atlikti smurtinių veiksmų. Teismas šias aplinkybes vertina kaip kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ne jo veiksmus paneigiančius įrodymus.

Tai, kad nėra smurtą tiesiogiai mačiusių asmenų, nepaneigia jį buvus. Net ir kaltinamąjį teigiamai kaip tėvą, mylintį ir turintį gerą ryšį su nukentėjusiąja teisme apibūdinę liudytojai kaltinamojo sesuo ir kaimynas, pripažino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktų, tik smurtinių veiksmų jie nematė, todėl ir netiki juos buvus. Kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti, patvirtina jo teistumo duomenys (jis yra teistas už smurtą prieš buvusią sutuoktinę), be to, yra ūmaus būdo, nesivaldantis, ką akivaizdžiai pademonstravo teisme, vykstant nukentėjusiosios apklausai, kai nepaisydamas teismo posėdžio tvarkos, paliko posėdžio salę, kaltindamas nukentėjusiosios atstovę sąmokslu, o vėliau sugrįžo ir atsiprašinėjo dėl savo nederamo elgesio. Tai leidžia pagrįstai tikėti, jog ir situacijose su dukra, kuri turėjo ir destruktyvaus elgesio požymių, jis galėjo nesusivaldyti.

Liudytojos R. L. – A. parodymai, kad brolis tik žodžiu priekaištavo dukrai, kad ji turi miegoti viena ir matė, jog brolis nesmurtavo, vertintini kritiškai, nes ji pripažino, jog kaltinamajam būnant pas ją svečiuose kartu su nukentėjusiąja, buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, po ko mergaitė miegojo su ja. Liudytoja yra kaltinamojo sesuo ir kaip pati nurodė myli brolį, todėl akivaizdu, kad nenori pakenkti broliui, kad jis būtų baudžiamas už jos įsitikinimu nebūtus veiksmus. Tačiau pastebėtina, kad pati liudytoja pripažino, jog nukentėjusioji jai skambino, verkė, pranešė apie kaltinamojo smurtą, kas akivaizdžiai rodo, jog mergaitė patyrė neigiamus jausmus. Be to, nukentėjusioji liudytojai siuntė ir nuotraukas su smurto įrodymais, kurias ji persiuntė kaltinamajam (ką jis pripažino Vaikų teisių apsaugos specialistei (1 tomas, b.l. 53)), tačiau šias aplinkybes liudytoja teisme nutylėjo, kas tik patvirtina, jog liudytoja nėra jau tokia neutrali kaip kad deklaravo. Tai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis taip pat pripažino, jog liudytoja – jo sesuo, gavusi pranešimą iš nukentėjusiosios, jam pareiškė, jog netiki, kad taip gali būti.

Nukentėjusioji teisme teigė, jog kaltinamasis laikė jos rankas prispaudęs prie lovos, kai liudytoja (jos teta R. L. – A.) atėjo ir ji tai matė. Liudytoja šią aplinkybę neigia, kaip ir bet kokį fizinį kaltinamojo kontaktą su nukentėjusiąja ir teigė, kad brolis negalėtų nuskriausi dukros. Atsižvelgiant į padarytą veiksmą (rankų prispaudimą prie lovos) bei tolimesnę veiksmų seka, kad mergaitė nuėjo miegoti su teta, teismas sprendžia, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios tą vakarą Austrijoje nebuvo jau toks nekaltas, kaip nurodo liudytoja R. L. – A.. Vis tik, atsižvelgiant į padaryto veiksmo pobūdį, laiką, vietą ir aplinkybes, spręsti, kad tokiu būdu kaltinamasis būtų siekęs smurtauti dukters atžvilgiu, esamomis aplinkybėmis neįtikėtina, todėl šią aplinkybę kaip fizinio smurto veiksmą teismas šalina iš kaltinimo, nes išlieka abejonių dėl kaltinamojo tyčios taip smurtauti dukters atžvilgiu.

Nukentėjusioji parodė, kad tėvas jai namuose spardė į koją, kakta trenkė į kaktą, ji verkė ir pasiguodė liudytojai V. P., kuri teisme bet kokius kaltinamo veiksmus neigė. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir liudytojos ryšį, teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai,kaip suinteresuoto kaltinamojo teisumu asmens, nes ši liudytoja ir 2022 m. rugpjūčio 27 d. kaltinamojo padarytus veiksmus laiko nukentėjusiosios pramanais, nors teismas neginčytinai pripažįsta juos buvus.

Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė Ž. V. apklausoje parodė, kad mergaitės elgesys (mokyklos nelankymas, psichotropinių medžiagų vartojimas) - tai tiriamojo įvykio pasekmė. Tačiau tai tuo pačiu įtakojo ir aplinkinių nepasitikėjimą nukentėjusiąją, ką pripažino teisme nukentėjusiosios draugės, ką parodė ir pati nukentėjusioji, jog guodėsi ir tetai, ir tėčio sugyventinei, bet ja niekas netikėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir ekspertės, savo išvadose. Tai taip pat įtakojo ir nukentėjusiosios elgesį - baimę bei nenorą prisiminti neigiamas patirtis, nes papasakojusi mamai apie smurtą ir joms sutarus kreiptis pagalbos į teisėsaugą, mergaitė žodžio nesilaikė ir policiją nėjo, nusikalstama veika išaiškėjo tik nukentėjusiajai bendraujant su vaiko teisių apsaugos specialiste dėl mokyklos nelankymo priežasčių (1 tomas, b.l. 13). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas tik po šios tarnybos pranešimo apie nukentėjusiosios galimai patirtą smurtą (1 tomas, b.l. 1). Analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kai nusprendus apklausti nukentėjusiąją, ji į suplanuotą 2024 m. balandžio 19 d. teisiamąjį posėdį neatvyko. Jos įstatyminė atstovė parodė, kad toks nukentėjusiosios sprendimas buvo priimtas tik prieš pat posėdį, jį grindžiant baime ir nenoru viską prisiminti. Tik vaiko teisių apsaugos specialistei pabendravus su mergaite (2 tomas, b.l. 188-189), pastaroji nusiramino ir sutiko atvykti į teismą apklausai. Toks nukentėjusiosios elgesys tik patvirtina, kad buvę įvykiai jai kelia neigiamas emocijas, kurių ji stengiasi išvengti ir teismo nuomone, tai normali ir adekvati nepilnametės (nesubrendusios asmenybės) reakcija į vykstantį procesą, o ne siekis vengti atsakyti į kaltinamojo klausimus bei prisipažinti melavus kaip kad teigia kaltinamasis.

Nurodyti duomenys apie tyrimo pradžią ir nukentėjusiosios emocinę būklę, paneigia kaltinamojo teiginius, jog iškelta baudžiamąja byla nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. R. su nukentėjusiosios pagalba siekia su juo susidoroti, nepagrįstai jį apkaltinti smurtu ir jį nuteisti. Nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios veiksmus tiek pranešant apie smurtą įstaigoms, tiek dalyvaujant teisme, jas lyginant ir vertinant su jos parodymais, eksperčių išvadomis, liudytojų - nukentėjusiosios draugių ir mamos parodymais, patvirtina, kad nukentėjusioji buvo pasimetusi, dėl savo jauno amžiaus neturėjo patirties, dėl elgesio - kitų asmenų nepalaikymo, jautė prieštaringus jausmus kaltinamajam, dėl ko ir dvejojo kreiptis pagalbos. Tokių veiksmų laikyti sąmoningu melagingos istorijos apie nebūtą smurtą sukūrimu kaip mano kaltinamasis nėra pagrindo. Kaltinamojo kaip tėvo meilė ir įtaka nukentėjusiajai, ją stabdė bei sulaikydavo nuo pranešimų apie patirtą smurtą. Kaip matyti iš Liteko duomenų, kurie kaltinamajam asmeniškai žinomi dėl dalyvavimo teisminiuose procese, nukentėjusioji po tėvų skyrybų 2018 m. gruodžio 7 d., kurios įvyko po kaltinamojo smurto prieš sutuoktinę V. R., mergaitė teismo sprendimu liko gyventi su mama, bet po kiek laiko išėjo gyventi pas kaltinamąjį, dėl ko buvo pakeista ir jos gyvenamoji vieta 2019 m. balandžio 3 d. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek pati V. R. pripažįsta, kad jos ryšys su dukra buvo silpnas ir tam įtakos turėjo kaltinamojo veiksmai bei žodžiai nukentėjusiajai, ką ji nurodė ekspertėms (1 tomas, b.l. 189). Neturėdama ryšio, pasitikėjimo mama, nukentėjusioji buvo likusi situacijoje, kad smurtaujantis kaltinamasis buvo vienintelis asmuo, su kuriuo ji turėjo ir galėjo gyventi, dėl ko draugėms ir sakė, kad geriau kentės nei kreipsis į mamą. Tai ir lėmė, kad nukentėjusiosios išgyvenimai bei kaltinamojo neteisėti smurtiniai veiksmai ilgą laiką buvo slepiami, kol kaltinamasis nepasielgė brutaliai 2022 m. rugpjūčio 27 d., po ko nukentėjusioji nusprendė išeiti iš kaltinamojo namų ir kreiptis į mamą. Nukentėjusiosios iniciatyva ji norėjo gyventi su tėvu (po tėvų skyrybų), ką ji ir padarė net ir esant teismo sprendimui dėl jos gyvenamosios vietos su mama, todėl kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusioji jį apkalba, meluoja, nurodo išgalvotas aplinkybes tik tam, kad išeitų gyventi pas mamą, prieštarauja nukentėjusiosios veiksmams: norui ir siekiui gyventi su juo, kęsti ir informuoti apie jo naudojamą smurtą, o tuo pačiu paneigia kaltinamojo prielaidas, kad tai suplanuotas veiksmas susidoroti su juo. Kaltinamasis ir jo gynėjas taip pat teigė, kad nukentėjusioji kaltinamojo atsiprašė, prisipažino, kad melavo. Šias aplinkybes nukentėjusioji teisme neigė. Liudytoja K. Z. teisme parodė, kad E. atsiprašė tėčio, jie buvo apsikabinę, sakė, kad atšauks teismą, bet vėliau jai tvirtino, jog įvykis tikrai buvo, o dėl atsiprašinėjimo pasakė, kad nori pas tėtį grįžti. Iš esmės analogiškai teisme nurodė ir liudytoja R. A.. Todėl kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiai, kad nukentėjusioji prisipažino, jog melavo, yra nepagrįsti, nes tai, kad mergaitė atsiprašė, apsikabino ir susitaikė su tėčiu nereiškia, jog nurodytos aplinkybės apie smurtą yra neteisingos. Nukentėjusioji kaltinamojo atsiprašinėjo ir smurtinio įvykio metu, nors kaip pati nurodė, nežino už ką tai darė. Todėl pats atsiprašymo veiksmas negali būti tapatinamas su prisipažinimu melavus apie smurtą.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina kaltinimą, kad kaltinamas R. S. naudodamas tiek psichologinį (vadindamas ją įvairiais žeminančiais žodžiais, kurie įrašomi į nustatytas kaltinimo aplinkybes taip jas patikslinant (apie tokį galimą kaltinimo patikslinimą kaltinamasis teismo buvo informuotas)), tiek fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nesunkiai susargdino mažametę savo šeimos narę – dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai kaltinamojo veiksmų atlikimo metu buvo nuo 10 iki 12 metų. Specialistų nustatyta, kad E. S. dėl byloje tiriamos veikos (R. S. veiksmų) konstatuojami (duomenys neskelbtini), kurie pagal Taisyklių 7.1 punktą vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo R. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą kaip padarytus prieš bejėgiškos būklės žmogų nėra pagrindo, nes iš R. S. pareikšto kaltinimo matyti, kad nukentėjusiosios bejėgiška būklė siejama su jos mažametyste, tačiau pagal BK 138 straipsnio 2 dalies punkto prasmę mažametystė savaime negali būti tapatinama su nukentėjusio asmens bejėgiška būkle nusikaltimo padarymo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji, neįskaitant jos mažametystės, nebuvo ir nėra bejėgiškos būklės. Priešingai, nors dėl kaltinamojo veiksmų ji susirgo (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo ir yra fiziškai aktyvi, psichiškai sveika, sąmoninga, savo gebėjimų ribose rinkosi jai priimtinus elgesio ir reagavimo į kaltinamojo veiksmus variantus. Šiuo atveju vieno veikos kvalifikavimo požymio bei bendrąja prasme įvardintų aplinkybių dėl bejėgiškumo pašalinimas iš kaltinimo lengvina kaltinamojo teisinę padėtį ir jo teisių nepažeidžia.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. S. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis suvokė, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip elgdamasis. Sistemingo psichologinio ir fizinio smurto veiksmus jis atliko tiesiogiai nukreipdamas juos į nukentėjusiąją, numatė, kad nukentėjusioji dėl to patirs skausmą ir neigiamus išgyvenimus ir norėjo taip elgtis. Kad tokiais veiksmais jis sukels nukentėjusiajai nesunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes, galėjo ir nenumatyti, bet sąmoningai leido tokios pasekmėms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t.y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2018 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, vienos bausmės – baudos iki šiol nėra sumokėjęs, ji neišieškota (Liteko duomenys) (2 tomas, b.l.22-25), administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 26), išsituokęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą bei nepilnamečių vaikų, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. S. už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus artimą vidurkiui bausmės dydį. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenines savybes, teismas mano, jog egzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą, įpareigojant su probacijos priežiūra koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, jog yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo. Todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam terminui bei intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam R. S. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis). Teismo įsitikinimu, kaltinamajam skirtinų įpareigojimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. S. paliktina galioti 2022 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 46-49).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nepilnametės nukentėjusiosios E. S. atstovė pagal įstatymą V. R. ir įgaliota atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Ieškiniu prašoma priteisti E. S. 4000 Eur neturtinės žalos (1 tomas, b. l. 127-130).

Kaltinamasis pareikšto ieškinio nepripažįsta.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtus neigiamus išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo ne vieną kartą tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nuketėjusioji E. S. dėl neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (neturtinę žalą), t. y. ji patyrė fizinį skausmą, beviltiškumo jausmą, pablogėjo jos psichologinė būsena, atsirado nepasitikėjimas savimi, uždarumas, nesaugumas bei emociniai sunkumai, dėl ko jai buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini), kas sukėlė realų pavojų jos fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui. Kaltinamojo elgesys suformavo nukentėjusiajai tam tikrą nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kuris gali išlikti ir sulaukus pilnametystės. Nukentėjusiajai nustatytas (duomenys neskelbtini) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir šis susargdinimas tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su neteisėtais kaltinamojo tyčiniais veiksmais prieš nukentėjusiąją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajai priteistina 2000,00 Eur dydžio neturtinės žalos, kurią privalo atlyginti kaltinamasis. Kita ieškinio dalis netenkintina (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina nukentėjusiajai E. S.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės skirtina jos atstovė pagal įstatymą (mama V. R.).

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojoje byloje 2023 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius parinko nukentėjusiajai E. S. atstovę advokatę Aušrinę Zaburienę (2 tomas, b. l. 101). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2024 m. sausio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00275, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 583,75 Eur (2 tomas, b.l. 133); 2024 m. sausio 26 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00953, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 750,41 Eur (2 tomas, b.l. 152); 2024 m. gegužės 21 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05534, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1071,25 Eur (2 tomas, b. l. 192).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog R. S. dirba, jį byloje kaip kaltinamąjį atstovavo privatus advokatas, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas, civilinio ieškinio parengimas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme tenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų

DVD kompaktinė laikmena su nepilnametės nukentėjusiosios apklausos garso ir vaizdo įrašu, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktina byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. S. atstovaujamos įstatyminės atstovės V. R.bei įgaliotos atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. S. priteisti nukentėjusiajai E. S. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

V. R. paskirti nukentėjusiajai E. S. priteistos neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise.

Pripažinti nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš R. S. 1071,25 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą 25 ct) šių išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD laikmeną su nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.