- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1-769-743/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. vasario 23 d., tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei (toliau – VĮ) ,,Valstybinių miškų urėdija“ priklausančiame Krosnos girininkijos Giraitės valstybinės reikšmės miške, kvartalo Nr. 36, sklypuose Nr. 10, 17, 20, 22, nukirto penkias sausas egles, du žalius skroblus ir vieną žalią uosį bei šių medžių medieną – 10,46 kub. m pagrobė, tuo VĮ ,,Valstybinių miškų urėdija“ padarydamas 605,46 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad jo stogas prakiuro, jam reikėjo lentų, o gaunant teisėtai išpjauti būtų užtrukę ilgą laiką, todėl tai padaryti nusprendė savavališkai. 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai kada neprisimena, Giraitės miške, neturėdamas leidimo ir žinodamas, kad Giraitės miškas yra valstybės nuosavybė, savo benzopjūklu nupjovė keturias sausas egles, du žalius skroblus ir vieną žalią uosį. Skroblus ir uosį namuose žiemą sukūreno. Vieną sausą eglę supjaustė dalimis ir parsinešė namo, nes ji nuo jo namų buvo apie 50 m atstumu, o kitas tris sausas egles suvežė su traktoriumi prie kelio. 2019 m. vasario 23 d. ryte, jis Giraitės miške nupjovė dar vieną sausą eglę. Visas keturias egles jo paprašytas V. P. nusivežė pas save, nes jis jo paprašė išpjauti lentas. Sutinka, kad medienos vertė yra 605,46 Eur, tačiau nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl žalos gamtai: jis yra didelis, jis neturi turto ir pajamų kad galėtų tokio dydžio civilinį ieškinį padengti yra neįgalus, apie tai, kad žala gamtai apskaičiuojama pagal metodiką nežino (t. 2, b. l. 141–142).
Liudytojas S. K. patvirtino, kad jis dirba VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninio padalinio Krosnos girininkijos girininku, jo žinioje yra Giraitės miškas. 2019 m. vasario 26 d. apie 14 val. nuvykęs į Giraitės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), miško kvartale Nr. 36, sklypuose Nr. 10, 17, 20, 22 pastebėjo, kad neteisėtai nupjautos keturios sausos eglės ir vienas žalias skroblas (t. 1, b. l. 122–126).
Liudytojas V. P. patvirtino, kad A. P. yra jo pusbrolis, jis gyvena (duomenys neskelbtini) miške. A. P. jam buvo sakęs, kad prakiuro jo stogas ir jam reikia medienos. 2019 m. vasario 23 d. apie 10 val. jis važiavo Giraitės mišku ir pamatė pusbrolį A. P., kuris benzopjūklu pjovė sausą eglę, netoli tos vietos, šalikelėje, pamiškėje matė jau sudėtas į vieną vietą dar tris egles. Jis paklausė A. P., ką jis čia daro, jis jam pasakė, kad jam reikia lentų stogui, taip pat pasakė, kad tie rastai nupjauti jo ir nori juos išsivežti iš miško, kad galėtų pasidaryti lentų, paprašė, kad jas nusivežtų į namus ir išpjautų lentas. Jis manė, kad A. P. turi leidimą pjauti tuos medžius, nes jis medžius pjovė drąsiai, vidurį dienos. Jis nuvažiavo namo, su traktoriumi ir priekaba grįžo į Giraitės mišką, kur prie traktoriaus esančiu krautuvu medžius sukrovė į priekabą ir parsivežė į namus. Namuose dalį medžių supjaustė į trinkas, o likusi mediena liko stovėti jo sodyboje, už ūkinio pastato (t. 2, b. l. 41–42).
Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą Giraitės miške, iš kur parvežė medieną; ši vieta sutampa su įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota rasta medžių kirtimo vieta (t. 1, b. l. 147–154).
Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2019 m. vasario 28 d. Krosnos Girininkijos girininkas pastebėjo (duomenys neskelbtini) girininkijos Giraitės valstybinės reikšmės miške miško kvartale Nr. 36, sklypuose Nr. 17, 20, 22 savavališką miško kirtimą: neteisėtai nupjauta 4 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. žalias skroblas, bendras iškirstos medienos tūris šiuose sklypuose sudaro 8,47 kub. m medienos; sklype Nr. 10 neteisėtai nupjauta 1 vnt. sausa eglė, 1 vnt. žalias skroblas ir 1 vnt. žalias uosis, bendras iškirstos medienos tūris šiame sklype sudaro 1,99 kub. m medienos (t. 1, b. l. 1,17).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Lazdijų r. Lazdijų sen. Papečių k. Giraitės miške, rasta: sausos eglės kelmas, jo skersmuo 80x80 cm, aplink kelmą sudėtos šakos; žalio skroblo kelmas, jo skersmuo 22x25 cm, prie kelmo dvi skroblo trinkos; du sausos eglės kelmai, skersmuo 49x54 cm ir 45x50 cm; sausos eglės kelmas, kurio aukštis 80 cm, skersmuo 45x57 cm (t. 1, b. l. 35–42).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Giraitės miške, 40 m nuo A. P. sodybos rastas skroblo kelmas, jo skersmuo 19x25 cm; prie jo viena skroblo trinka; už 10 m nuo jo vakarų link rasti uosio ir sausos eglės kelmai, uosio kelmo skersmuo 21x19 cm, sausos eglės kelmo skersmuo 52x52 cm (t. 1, b. l. 43–51).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), V. P. sodyboje rastas traktorius MTZ50, valst. Nr. 5586LM, su priekaba ir krautuvu (t. 1, b. l. 52–59).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad V. P. pateikė vienuolika rąstų, 47 trinkas bei malkų krūvelę; rąstų ilgis yra nuo 2 m iki 5 m, storis – nuo 26 cm iki 48 cm; krūvelė supjautų eglinių trinkų, kurioje 32 vnt. malkų; 47 vnt. eglinių trinkų; sukapotų eglinių malkų krūvelė, joje yra 54 vnt. malkų; kitoje krūvelėje eglinių malkų – 23 vnt. sukapotų eglinių trinkų dalių (t. 1, b. l. 62–70).
Paskaičiavimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančiame, Krosnos girininkijos Giraitės valstybinės reikšmės miške, kvartalas Nr. 36, sklypai Nr. 10, 17, 20, 22, neteisėtai nupjauta ir savavališkai išvežta 5 vnt. sausų eglių (10,08 kub. m), 2 vnt. žalių skroblų (0,24 kub. m), 1 vnt. žalias uosis (0,14 kub. m), iš viso 10,46 kub. m; neteisėtais kirtimais padaryta žala miško valdytojo turtui pagal vidutinę rinkos kainą yra 605,46 Eur; grąžintos medienos dalis – 5,66 kub. m, negrąžintos pavogtos medienos kiekis – 4,80 kub. m, likusi žala 317,48 Eur (t. 1, b. l. 109-110,114,115).
Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, žalos skaičiuotės, kuriomis nustatyta, kad pagrobto turto vertė – 605,46 Eur. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad A. P., tyčia, be savininko sutikimo pagrobė 10,46 kub. m medienos, šiuo turtu disponavo savo nuožiūra, padarydamas 605,46 Eur turtinę žalą, todėl jo veika kvalifikuotina kaip svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai.
Civilinis ieškovas pareiškė ieškinį dėl 4 867,58 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 117,118). Šią 4 867,58 Eur žalą sudaro 317,48 Eur turtinė žala dėl pagrobtos medienos bei 4 550,10 Eur žala aplinkai. Byloje pateikti paskaičiavimai dėl pagrobtos medienos rinkos vertės, 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika patvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši turtinė žala atsirado dėl neteisėtų A. P. veiksmų, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. nedirba (t. 2, b. l. 84), yra neįgalus (t. 2, b. l. 137), transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 87,90,91), yra senatvės pensininkas, jo gaunamos išmokos siekia 205,23 Eur (t. 2, b. l. 138-140), gailisi dėl padarytos žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes pripažintina, kad pritaikius visiško nuostolių atlyginimo principą, kaltinamajam atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių dėl jo sunkios turtinės padėties: jam neturint turto, nuostolius išskaičiuojant iš jo gaunamų mažesnių nei minimalių išmokų, dėl neįgalumo jam negalint užsidirbti papildomų pajamų, jo išgyvenimas taptų labai sudėtingas. Tuo tarpu kita šalis dėl labai skirtingos šalių turtinės padėties, dėl priteistos visos sumos, nepajustų žymaus pagėrėjimo. Įvertinus tai, priteistinos padarytos žalos aplinkai dydis mažintinas iki 1 500 Eur.
A. P. neteistas (t. 2, b. l. 71), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios paaiškino nusikalstamos veikos motyvus ir jos padarymo aplinkybes, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis siekė pagerinti savo skurdžią buitį, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, charakterizuoja jį kaip draugišką, darbštų, tinkamai besielgiantį visuomenėje ir sutariantį su aplinkiniais (t. 2, b. l. 97). A. P. dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali būti paskirti viešieji darbai, jo turtinė padėtis sunki. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, A. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei nustatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes ji bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 69–71), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš A. P. 1 817,48 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniolika eurų 48 centus) valstybės įmonei ,,Valstybinių miškų urėdija“, įmonės kodas 132340880, ją sumokant į valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio sąskaitą LT757300010153812964.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.