Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, V. B. skirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu bei paskirta jam subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. birželio 27 d. (2 paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 25 d. apie 15. 47 val. viešoje vietoje, Panevėžyje, ties Savanorių a. 13 – tu pastatu, veikdamas bendrininku grupėje su R. M. ir nenustatytu asmeniu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sumušė bei neteisėtai nešiojamu nešaunamuoju ginklu - peiliu sužalojo O. M., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

7. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. BK 284 straipsnio sankcija numato penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinų bausmių rūšių ir jų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Vertindamas kaltininko asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. praeityje buvo teistas (teistumas išnykęs), taip pat teistas ir užsienyje, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, yra neįgalus. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, teismas padarė išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiriant iš sankcijose numatytų bausmių – areštą, kurio trukmė ilgesnė nei įstatymu numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad skirti švelnesnes sankcijose numatytas bausmių rūšis nėra pagrindo, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis arešto bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai pasiekti nebuvo, V. B. savo elgesio iš esmės nepakeitė. Skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės išsamiai motyvuotos, jos yra teisingos ir proporcingos nusikalstamų veikų ir jas padariusio asmens pavojingumui. Bendrindamas skirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, teismas įstatymo taip pat nepažeidė, o subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, juolab, kad ji mažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka. Tai, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo susiję laiko ir vietos atžvilgiu, nedraudžia teismui pasirinkti griežtesnio bausmių bendrinimo būdo. Priešingai, veikų pavojingas pobūdis – viešoji vieta, dienos metas, nešaunamojo ginklo – peilio nešiojimas ir jo panaudojimas, rodo, kad pirmos instancijos pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas.

9. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra neįgalus, todėl jam yra per sunku atlikti arešto bausmę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad arešto bausmė nuteistajam jau buvo paskirta ir apelianto atlikta ne vieną kartą, tačiau tai nestabdo V. B. nuo nusikalstamo elgesio.

10. Nuteistasis prašo į jam paskirtą bausmę įskaityti jau įvykdytą 30 parų arešto bausmę, paskirtą pagal 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį. Iš šio nuosprendžio matyti, kad V. B. buvo paskirta 30 parų arešto bausmė už nusikalstamas veikas, padarytas 2022 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. balandžio 13 d., kurią jis atliko 2025 m. rugpjūčio 1 d. Taigi teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. spalio 27 d. nuosprendį už veikas, kurias V. B. įvykdė 2024 m. birželio 25 d., privalėjo taikyti BK 63 straipsnio 1, 9 dalies nuostatas.

11. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė realiai atlikta, tiek tais atvejais, kai nuteistasis laikomas atlikusiu bausmę dėl to, jog jau yra pasibaigęs šios bausmės vykdymo atidėjimo laikas ir jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, teismas gali bendrinti bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį tik tokiu būdu, kai tuo nebloginama kaltinamojo teisinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo neišvengiamai pablogėtų kaltinamojo teisinė padėtis, teismas turi susilaikyti nuo jau įvykdytos bausmės bendrinimo.

13. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, teismas negali susilaikyti nuo jau įvykdytos bausmės bendrinimo, jeigu kaltinamojo teisinė padėtis galėtų nesikeisti, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, jeigu teismas taikytų griežtesnį bausmių bendrinimo būdą.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. B. buvo paskirta arešto bausmė 60 parų. Taigi pirmos instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 3 dalį, turėjo teisę subendrinti bausmes visiškai jas sudedant ir paskyrus galutinę 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį atliktą 30 parų arešto bausmę. Tai reiškia, kad V. B. teisinė padėtis nesikeistų, nes jam būtų paskirta tokio pat dydžio galutinė 60 parų arešto bausmė.

15. Pirmos instancijos teismas taip pat turėjo teisę bendrinti bausmes ir taikyti dalinį bausmių bendrinimo būdą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, tačiau taip pat to nepadarė, savo sprendimo nebendrinti bausmių nemotyvavo, todėl padarė teisės taikymo klaidą, kuri ištaisoma.

16. V. B. prašo palengvinti jo teisinę padėtį įskaitant atliktą bausmę. Prokuroras prašo skundą atmesti, argumentų dėl bausmių bendrinimo nenurodo, be to, apeliacinio skundo dėl teisės taikymo klaidos neteikia. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija subendrina bausmes taikydama dalinį bausmių bendrinimo būdą. Parenkant pridedamos bausmės dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į V. B. asmenybę bei į daromų nusikalstamų veikų pobūdį ir nustato, kad pridedama bausmės dalis yra 25 paros.

17. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendis tiek dėl V. B. paskirtos bausmės rūšies, tiek jos dydžio negali būti laikomas per griežtas, tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendį:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – areštą 85 (aštuoniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę arešto 85 (aštuoniasdešimt penkioms) paroms bausmę įskaityta bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį ir laikyti V. B. nubaustu arešto bausme 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.