- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- A-62-2408-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00721-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. (V.) skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei M. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. V. (V.) (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba, Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)- TPD-193-10 (toliau – ir 2010 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas), kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos VGTPT 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (1.31.)- TPA-7-10 (toliau – ir 2010 m. sausio 5 d. Sprendimas) (b. l. 7-8).
Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-8502-826/2009 (toliau – ir civilinė byla), kurioje pareiškėja yra atsakovė. Byla labai sudėtinga, todėl jai būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Tarnyba 2010 m. sausio 5 d. Sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant ją teikti advokatę M. S. Tačiau advokatė aplaidžiai atliko savo pareigas, ieškojo priežasčių, kaip nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėja yra išvykusi į užsienį, todėl šia aplinkybe advokatė manipuliavo ir Tarnybai pateikė tendencingas aplinkybes. Advokatė informavo Tarnybą apie procesinių dokumentų pateikimo aplinkybes, rodė atvirą priešiškumą pareiškėjos įgaliotam atstovui J. S., inicijavo konfliktines situacijas, trukdė atstovui vykdyti pareiškėjos pavedimus, atsisakė pasirašyti jos pačios paruoštus procesinius dokumentus, tokiais veiksmais sukeldama negatyvias pasekmes. Advokatė pateikė Tarnybai melagingus duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį, bendradarbiavimo aplinkybes, veikė pažeisdama Advokatų etikos kodekso nuostatas, nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba, vadovaudamasi advokatės melagingais pranešimais, siekė pareiškėjos pavedimo sutarties su įgaliotu atstovu J. S. nutraukimo. Tokiu būdu užkertant kelią pareiškėjai kvalifikuotai ir tinkamai ginti savo teises. Dėl visų šių aplinkybių buvo nepagrįstai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti (b. l. 19-23).
Nurodė, jog pareiškėjai 2010 m. sausio 5 d. Sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, laikino bei neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę M. S.. 2010 m. gegužės 3 d. Tarnyba gavo advokatės pranešimą, kuriame ji nurodė, kad sausio ir vasario mėnesį pareiškėja buvo atvykusi su atstovu J. S.. Atvykę jie pareiškė, jog pageidauja pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2010 m. sausio 21 d. Motyvus, dėl kurių prašo atnaujinti terminą, pateikė 2010 m. vasario 23 d. raštu, pasirašytu atstovo. Advokatė nurodė, kad prašymo bei apeliacinio skundo tekstai buvo paruošti ir 2010 m. vasario 24 d. įteikti pareiškėjos atstovui J. S.. 2010 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkė teismas nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumų pašalinimui, tačiau apie šią nutartį advokatė nebuvo informuota. 2010 m. balandžio 2 d. teisme sutikusi pareiškėjos atstovą J. S., advokatė susitarė dėl atskirojo skundo paruošimo bei susitikimo laiko 2010 m. balandžio 8 d. 15 val. 30 min., tačiau sutartu laiku nei pareiškėja, nei jos atstovas neatvyko. 2010 m. balandžio 9 d. atvykus pareiškėjos atstovui, buvo įteiktas atskirtojo skundo projektas, vėliau elektroniniu paštu buvo gauta atstovo pretenzija, kurioje jis nurodė, kad atstovo pagal pavedimą paslaugos yra apmokamos, dėl advokatės veiksmų buvo išleistos lėšos kelionėms, trukdomas atstovo laikas ir paprašyta atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Klaipėdos apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo nurodyta, kad atskirasis skundas pasirašytas tik įgalioto asmens J. S., tačiau nepasirašytas nei pareiškėjos, nei jai atstovaujančios advokatės. 2010 m. balandžio 19 d. pareiškėjos atstovas advokatei pateikė šią nutartį, todėl advokatė tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjai paštu laišką, nurodydama atvykimo laiką, tam, kad būtų galima suderinti poziciją bei pasirašyti atskirąjį skundą. Advokatė taip pat pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2010 m. gegužės 6 d. Teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi šį prašymą patenkino. 2010 m. balandžio 27 d. advokatė gavo pareiškėjos atstovo J. S. prašymą garantuoti, kad pareiškėjos atvykimas iš Vokietijos yra būtinas, taip pat garantuoti kelionės išlaidų kompensaciją. 2010 m. balandžio 30 d. 14 val. atvykęs J. S. pranešė, jog, nesant garantijų dėl išlaidų kompensavimo, jo klientė į Lietuvą neatvažiuos ir pas advokatę iki 2010 m. gegužės 6 d. neatvyks. Pareiškėja pas advokatę nurodytu laiku neatvyko. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, advokatė išreiškė nuomonę, kad pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą tikslinga nutraukti, nes ji turi darbą ir gauna pajamų Vokietijoje, turi pakankamai lėšų pirkti J. S. paslaugas, pati nebendradarbiauja su advokate, tokiu elgesiu piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Advokatė taip pat atkreipė Tarnybos dėmesį į tai, kad tarp jos ir pareiškėjos atstovo J. S. yra iškilęs interesų konfliktas, nes Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate yra (buvo) pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu.
Tarnyba, atsižvelgdama į turimą informaciją bei advokatės pranešimus, 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-1723 informavo pareiškėją, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas jai gali būti nutrauktas, jeigu ji ir toliau nebendradarbiaus su paskirta advokate bei piktnaudžiaus savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp advokatės ir įgalioto atstovo pagal pavedimą yra interesų konfliktas, pareiškėjai buvo pasiūlyta bendradarbiauti su paskirtąja advokate asmeniškai arba per kitą pasirinktą atstovą pagal įgaliojimą.
2010 m. rugpjūčio 10 d. Tarnyboje buvo gautas dar vienas advokatės M. S. pranešimas, kuriame nurodyta, kad advokatės pozicija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepasikeitė, nes pareiškėja su ja nebendradarbiauja.
Atsakovas pažymėjo, jog iš 2010 m. balandžio 19 d. pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. prašymo Tarnybai matosi, kad pareiškėja turi du įgaliotus atstovus – J. S. ir T. S., todėl pareiškėja su advokate galėjo bendradarbiauti kito atstovo pagalba. Pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad yra bedarbė, nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau iš jos atstovo raštų matyti, jog pareiškėja šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Pareiškėja šios informacijos Tarnybai nepateikė, tuo pažeisdama VGTPĮ 4 straipsnio 1-3 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi Tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2010 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė, nes pareiškėja: nebendradarbiavo su Tarnyba bei antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu (VGTPĮ 4 str. 1 p., 23 str. 1 p. 10 p.); neteikė valstybinei garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingos išsamios ir teisingos informacijos (VGTPĮ 4 str. 2 p.); nepranešė Tarnybai bei teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 4 str. 3 p.).
Taip pat pažymėjo, kad, siekiant pareiškėjo ir advokato teisių bei pareigų pusiausvyros (VGTPĮ 4 str. 1, 2 p., Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p., Advokatų etikos kodekso 6.6 p.), pareiškėjų pareigų vykdymo delegavimas atstovui pagal pavedimą nevisada yra įmanomas. Vieninteliai pareiškėjos asmeniškai pasirašyti dokumentai yra 2009 m. gruodžio 15 d. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, 2009 m. gruodžio 15 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nuo šio momento pareiškėja nei su Tarnyba, nei su advokate asmeniškai nebendravo, savo pozicijos neišdėstė, savo kaip pareiškėjos pareigų nevykdė. Pareiškėja Tarnybos ir advokatės raginimus bendradarbiauti asmeniškai ignoravo. Toks tolimesnis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas per atstovą J. S. būtų prieštaravęs ne tik advokato etikos reikalavimams, bet ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo principams (VGTPĮ 3 str. 2 d.).
Nurodė, jog skundas teismui parašytas ir pasirašytas ne pačios pareiškėjos, o jos įgalioto atstovo J. S., todėl skunde minimi priekaištai advokatei vertintini kritiškai. Tarnyba, įvertinusi antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybes, pagrįstas dokumentais, neturėjo jokio pagrindo tikėti J. S. pasirašytame skunde advokatei nurodomais kaltinimais dėl formalaus pareigų atlikimo, atviro priešiškumo, konfliktų inicijavimo, melagingos informacijos teikimo ir kt. Pabrėžė, kad byla iškelta remiantis ne asmeniškai pareiškėjos, o jos atstovo pasirašytu skundu. Pareiškėjos gyvenamoji vieta nėra žinoma, o korespondencijai pateikiama J. S. (duomenys neskelbtini), todėl Tarnybai kyla abejonių, ar skunde išdėstyti motyvai ir reikalavimai atspindi tikrąją pareiškėjos valią.
Prašė nustatyti privalomą pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje, nes tik ji asmeniškai gali paaiškinti nebendradarbiavimo aplinkybes. Pareiškėjai neatvykus – skundą palikti nenagrinėtu pagal ABTĮ 103 straipsnio 5 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovė advokatė M. S. atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (b. l. 111-113).
Jos atsiliepime į skundą išdėstyti motyvai dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su advokate bei interesų konflikto su pareiškėjos atstovu J. S. iš esmės sutapo su Tarnybos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė jį atmesti (b. l. 121-122).
Nurodė, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitokiu būdu daryti įtaką tarnybų priimamiems sprendimams dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo). Taigi šioje byloje teismo priimtas galutinis sprendimas neturės įtakos Teisingumo ministerijos teisėms ir pareigoms. Dėl šios priežasties pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Teisingumo ministerija yra trauktina trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tai vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Vertino, jog Tarnyba pagrįstai nutraukė jai teikiamą teisinę pagalbą, kadangi pareiškėja su advokate M. S. nesusisiekė, neatvyko į susitikimus ir pan. (VGTPĮ 23 str. 1 d. 10 p.).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą panaikino (b. l. 127-135).
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, J. S., pareiškėjos ir advokatės M. S. santykius, pirmiausia rėmėsi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio, 59 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimo teisinius santykius. Pažymėjo, kad pagal 2010 m. vasario 2 d. pavedimo sutartį tarp pareiškėjos ir J. S. pastarajam suteikta teisė atstovaujamosios vardu atlikti visus procesinius veiksmus. Taip pat padarė išvadą, kad advokatė turėjo teisę pareiškėjos vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, tačiau šių veiksmų atlikimas buvo aptartas 2010 m. vasario 2 d. pavedimo sutartyje (VGTPĮ 18 str. 6 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog tam, kad būtų galima pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytus trūkumus, nebuvo būtina prašyti pareiškėją atvykti pas advokatę asmeniškai, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėja yra užsienyje ir ši aplinkybė advokatei buvo žinoma. 2010 m. balandžio 19 d. prašymą atvykti advokatė grindė atskirojo skundo pasirašymu bei pozicijos byloje suderinimu, tačiau nenurodė, kokią poziciją asmeniškai su pareiškėja būtina suderinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad advokatė, nustatydama pareiškėjai privalomo elgesio situaciją – asmenišką atvykimą pas advokatę, turėjo nurodyti ne tik apsilankymo datą ir laiką, bet ir aiškiai bei vienareikšmiškai išdėstyti apsilankymo tikslą.
Toliau vertino, ar pareiškėjos elgesys gali būti pripažintas nebendradarbiavimu pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su Tarnyba ir jos interesus atstovauti paskirta advokate yra vertinamojo pobūdžio. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija dėl nebendradarbiavimo paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, nes pagal VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo tarnybai pranešti apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdus antrine teisine pagalba besinaudojančio asmens nebendradarbiavimas. Skundžiamas 2010 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas iš esmės argumentuojamas tuo, jog pareiškėja buvo informuota, kad dėl iškilusio interesų konflikto antrinės teisinės pagalbos teikimas per atstovą J. S. yra apsunkintas, tačiau pareiškėja asmeniškai nei su Tarnyba, nei su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate nesusisiekė, nebendravo ir savo pozicijos dėl teisinės pagalbos turinio tiesiogiai neišsakė, taip pat nevykdė kitų įstatymo nustatytų pareigų: teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; nepranešė Tarnybai ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jos teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2010 m. gegužės 19 d. pranešime pareiškėjai nenurodė, kad ji privalo pateikti papildomą informaciją, turinčią įtakos jos teisei gauti antrinę teisinę pagalbą, antrinė teisinė pagalba pareiškėjai nutraukta ne VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu (pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims) ir ne 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą), bet minėto straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – dėl nebendradarbiavimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamame sprendime nurodytas pareiškėjos elgesys nelaikytinas pareigos bendradarbiauti, numatytos VGTPĮ 4 straipsnio 1 punkte, nevykdymu, įvertinus tai, jog pareiškėja turėjo savo įgaliotą atstovą. VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama taip, kad suteiktų teisę antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtam advokatui kreiptis dėl jo pakeitimo kitu advokatu ne tik kilus interesų konfliktui, bet ir esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias advokatas subjektyviai suvokia kaip kliūtis kokybiškai ir efektyviai teikti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjamu atveju tokiomis aplinkybėmis laikytinas pareiškėjos įgalioto atstovo priekaištai advokatei, nepakankamas pasitikėjimas ja. Nustačiusi šias aplinkybes, Tarnyba turėjo spręsti klausimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės pakeitimo. Teismas pastebėjo, kad advokatė savo 2010 m. gegužės 3 d. ir 20 d. prašymuose prašė būtent pakeisti ją, o ne nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Tarnyba nepagrįstai nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl 2010 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą panaikino.
III.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 139-143).
Nesutinka su teismo pateiktu vertinimu, jog pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. priekaištai advokatei M. S., nepakankamas pasitikėjimą ja yra aplinkybės, dėl kurių Tarnyba privalėjo pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikusią advokatę. Mano, jog ši aplinkybė trukdė advokatei M. S. teikti kokybišką teisinę pagalbą, tačiau savaime nedarė antrinės teisinės pagalbos teikimo negalimu, nes jis buvo galimas, jeigu pareiškėja būtų pasirinkusi kitą bendravimo su advokate būdą, t. y. bendravusi su advokate pati arba paskyrusi kitą atstovą. Taigi vienintelė priežastis, dėl kurios antrinės teisinės pagalbos teikimas tapo nebegalimas, buvo pareiškėjos sąmoningas nebendravimas ir nebendradarbiavimas su advokate bei Tarnyba. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti advokatą (VGTPĮ 18 str. 7 d.), tačiau sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 23 str. 1 p. 10 p.). Pabrėžė, jog teisės normų aiškinimui turi būti pasitelkiamas ne tik gramatinis, bet ir sisteminis aiškinimas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atstovo J. S. nepasitikėjimą advokate M. S. svarbia aplinkybe, sudarančią pagrindą pakeisti advokatą (VGTPĮ 18 str. 7 d.), neatsižvelgė į šios faktinės aplinkybės santykį su kitomis teisės normomis. Remiantis teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, susidaro paradoksali situacija, kad valstybė privalo pakeisti pareiškėjai neatlygintinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę, nes ja nepasitiki tai pačiai pareiškėjai atlygintines teisines paslaugas teikiančios UAB „Liva” atstovas, neturintis netgi teisinio išsilavinimo. Tarnybos nuomone, toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent įgaliotas atstovas J. S., kilus interesų konfliktui tarp jo ir paskirtosios advokatės M. S., privalėjo nustoti veikti pareiškėjos vardu. J. S., vykdydamas savo pareigą vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (pavedimo sutarties 4.1 p., CK 6.760 str. 1 d.), turėjo apie tai nedelsiant informuoti pareiškėją ir pareiškėjos bendravime su paskirtąja advokate M. S. netarpininkauti. J. S. parengtas ir pareiškėjos vardu pasirašytas skundas teismui yra akivaizdus įrodymas, kad jis ir toliau nevengia savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo asmens interesais. J. S. nebuvo vienintelis pareiškėjos įgaliotas atstovas, kurį pareiškėja galėjo pasitelkti bendravimui su paskirtąja advokate, siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, suabsoliutindamas pareiškėjos teisę bendrauti su advokatu per atstovą J. S., visiškai nevertino Tarnybos nurodytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja turėjo du įgaliotus atstovus – J. S. ir T. S.
Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad advokatė, nustatydama pareiškėjai privalomo elgesio situaciją – asmenišką atvykimą pas advokatę, turėjo nurodyti ne tik apsilankymo datą ir laiką, bet ir aiškiai bei vienareikšmiškai išdėstyti apsilankymo tikslą. Vieninteliai pareiškėjos pačios pasirašyti dokumentai, tiesiogiai susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu – tai 2009 m. gruodžio 15 d. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, 2009 m. gruodžio 15 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nuo pat kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (2009 m. gruodžio 15 d.) pareiškėja nei su civilinę bylą nagrinėjusiu teismu, nei su jai paskirta advokate ar Tarnyba pati asmeniškai, be J. S. tarpininkavimo, nebendravo ir savo pozicijos dėl teisinės pagalbos turinio tiesiogiai neišsakė, savo kaip pareiškėjos pareigų nevykdė. Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėdama atvykti pas advokatę turėjo galimybę su advokate susisiekti kitu būdu (telefonu, paštu, elektroniniu paštu, per kitą įgaliotą atstovą), tačiau advokatės prašymą iš viso ignoravo.
Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamame sprendime nurodytas pareiškėjos elgesys nelaikytinas pareigos bendradarbiauti nevykdymu, kadangi pareiškėja turėjo įgaliotą atstovą, yra nepagrįsta. Jokių svarbių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjai bendrauti su advokate ir Tarnyba, nėra ir nebuvo nustatyta. Antrinė teisinė pagalba buvo suteikta pareiškėjai, o ne jos atstovui J. S., todėl pareiškėja privalėjo laikytis VGTPĮ 4 straipsnyje nustatytų pareigų. Be to, situacija, kai pareiškėja nuolat bendradarbiauja su jai atlygintinai paslaugas teikiančiu atstovu, tačiau nepalaiko ryšių nei su Tarnyba, nei su advokate, yra netoleruotina.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo pareiškėjos pateiktą neteisingą informaciją apie jos gyvenamąją vietą, pajamas, darbą. Tai parodo, jog pareiškėja nevykdė VGTPĮ 4 straipsnio 2, 3 punktuose numatytų pareigų. Nedisponuodama konkrečiais faktais apie pareiškėjos užsienyje uždirbamas pajamas, Tarnyba neturėjo objektyvių galimybių įvertinti, ar jos turto ir pajamų lygis yra pasikeitęs, kad būtų galima antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti ir VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Tarnybos vertinimu, toks pareiškėjos elgesys, nors ir nesudarė pakankamo pagrindo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 3, 4 p.), tačiau vertintinas kaip pareiškėjos nebendradarbiavimas su Tarnyba ir advokate.
Nurodo, jog ši byla iškelta remiantis ne asmeniškai pareiškėjos, o jos atstovo J. S. pasirašytu skundu. Antrinės teisinės pagalbos teikimo metu pareiškėja veikė tik pasyviai, tiksliau – pati neveikė, procesuose nedalyvavo, visas savo procesines teises delegavo samdomam J. S., visus dokumentus jos vardu pasirašydavo išimtinai atstovas J. S.. Kur pareiškėja gyvena šiuo metu, nėra žinoma, o korespondencijai pateikiama J. S. (duomenys neskelbtini). Iki šiol nebuvo susidariusi galimybė įsitikinti, ar pareiškėja apskritai žino apie šią pradėtą administracinę bylą. Dėl nurodytų priežasčių Tarnybai kilo abejonių, ar pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai ir reikalavimai iš tiesų atspindi tikrąją pareiškėjos kaip įgaliotojos valią. Mano, kad pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. pasirašytą skundą įmanoma išnagrinėti tik pareiškėjai asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje, nes tik ji asmeniškai, o ne atstovas J. S., teismui gali paaiškinti, kodėl ji nuo pat prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo iki pat antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo nebendravo ir nebendradarbiavo nei su Tarnyba, nei su jai paskirta advokate, kur ji visą šį laiką gyveno ir ką veikė (dirbo), ir kodėl skundžiamas Tarnybos sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnyba savo 2010 m. lapkričio 14 d. atsiliepime į skundą išdėstė prašymą nustatyti būtiną pareiškėjos dalyvavimą byloje, o pareiškėjai į bylos nagrinėjimą neatvykus, skundą palikti nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, tačiau teismas į šį prašymą visiškai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. V. (V.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 149).
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pažymi, kad yra išvykusi į Vokietiją, jos asmeniniame gyvenime įvyko tragedija, nes prieš jos ir vaikų valią yra atskiriama nuo vaikų, siekiama pasisavinti jos ir jos vaikams priklausantį turtą. Nurodo, jog pasitiki atstovu J. S.. Apeliacinis skundas pasirašytas pareiškėjos E. V.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2010 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tai yra pareiškėjai nebendradarbiaujant nei su Klaipėdos VGTPT, nei su advokate M. S.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą Klaipėdos VGTPT sprendimą, kadangi byloje nustatyto pareiškėjos elgesio teismas nelaikė pareigos bendradarbiauti, nustatytos VGTPĮ 4 straipsnio 1 punkte, nevykdymu, įvertinus tai, kad pareiškėja turėjo įgaliotą atstovą.
Pirmiausia pažymėtina, kad VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas ir atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 10 p.). Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGPTĮ 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17 – 565/2007 pažymėjo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.
Iš cituotų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos išplaukia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu.
Šioje byloje nustatyta, kad tiek advokatė M. S., tiek pareiškėjos įgaliotas atstovas J. S. antrinės teisinės pagalbos teikimo metu, gindami pareiškėjos interesus, bendradarbiavo. Pareiškėja ir J. S. buvo atvykę pas advokatę. Advokatė paruošė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat – apeliacinį skundą (b. l. 72-75). Šie dokumentai 2010 m. vasario 24 d. buvo įteikti J. S.. Advokatė taip pat įvykdė J. S. prašymą paruošti atskirojo skundo projektą, kuris buvo pateiktas J. S. 2010 m. balandžio 9 d (b. l. 78-79). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi (b. l. 82-83) nustatė terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – nurodė, kad atskirasis skundas nepasirašytas nei pareiškėjos, nei ją atstovaujančios advokatės, o atskirąjį skundą pasirašęs J. S. įrodymų apie giminystės ryšį su atstovaujamąja ir teisinį išsilavinimą nepateikė, todėl jo atstovavimas nelaikytinas tinkamu. Atsižvelgdama į šią teismo nutartį, advokatė M. S. pateikė pareiškėjai prašymą pas ją atvykti (b. l. 89), o 2010 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui – prašymą dėl termino pašalinti atskirojo skundo trūkumus pratęsimo iki 2010 m. gegužės 6 d. Prašyme nurodė, kad ji negali pasirašyti atsakovės vardu procesinių dokumentų, nes Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ši teisė nenumatyta.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalį, sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Tarnybos 2010 m. sausio 5 d. Sprendime, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, nustatyta, jog šis sprendimas yra dokumentas, patvirtinantis advokato įgaliojimus, su teisėmis nustatytomis CPK 59 straipsnio 1 dalyje (Sprendimo 3 p.). CPK 59 straipsnis, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, įtvirtino, kad „1. Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. 2. Įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime.“ Šios normos 2 dalyje nėra numatytas atskirojo skundo padavimas. Iš to seka, kad atskirojo skundo padavimas patenka į CPK 59 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, todėl advokatė M. S., vadovaudamasi 2010 m. sausio 5 d. Sprendimo 3 punktu, galėjo pasirašyti pateikiamą atskirąjį skundą.
Atsižvelgiant į tai bei advokatei M. S. nepagrindus, kokią poziciją jai būtina suderinti su pareiškėja, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos atvykimas pas advokatę nebuvo būtinas.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl kilusio interesų konflikto tarp J. S. ir advokatės M. S. atsirado pagrindas nutraukti teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, kadangi, kaip rodo anksčiau pateiktos bei išanalizuotos aplinkybės, J. S. bendradarbiavo su advokate (buvo atvykęs pas advokatę, paimdavo iš jos dokumentus, pateikdavo pareiškėjos poziciją ir kt.).
Taip pat pažymėtina, kad atsakovas ginčijamo sprendimo motyvuose nurodė, jog pareiškėja nevykdo ir pareigų, numatytų VGTPĮ 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose (b. l. 12-13). Tačiau rezoliucinėje ginčijamo sprendimo dalyje, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas rėmėsi tik 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde pripažino, kad jis nedisponavo informacija apie pareiškėjos užsienyje uždirbtas pajamas, neturėjo galimybių įvertinti, ar pareiškėjos pajamų lygis pasikeitė, todėl neturėjo pagrindo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Iš to seka, kad ginčijamame sprendime atsakovas rėmėsi tik prielaidomis, o ne faktais, pagrįstais objektyviais duomenimis. Analogiška išvada darytina tiek dėl 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek ir dėl 4 punkto taikymo.
Įvertinus visa tai, taip pat nesant patvirtintų duomenų, kad pareiškėja išties užsidirbo pinigų, kiek laiko ir kokiu tikslu buvo Vokietijoje, atsižvelgus į civilinės bylos, kurioje pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas, pobūdį inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtį (VGTPĮ 1 str. 1 d.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Klaipėdos tarnyba nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati pateikė ir pasirašė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog visiškai pasitiki J. S., kuris tinkamai ją atstovauja byloje (b. l. 149), pagrindo pripažinti pareiškėjos dalyvavimą būtinu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.