Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant M. Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant pareiškėjui K. S., jo atstovui advokatui J. Viliui, suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovams E. B., adv. pad. S. Gulbinaitei, suinteresuoto asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad skiriasi Registrų centre įregistruotas pastato plotas nuo inventorizuoto, tačiau duomenys galės būti tikslinami savininko. Daiktas (jo dalis) buvo užvaldytas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai. (duomenys neskelbtini)namą perėmė 1994 m., pareiškėjui jis perduotas nuo 2005-01-11.

Suinteresuoto asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimą į teisėtai suformuotą statinio dalį. Nurodė, kad nėra pateikta statinio rekonstrukcijos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą galimą tik į teisėtą namo dalį, kuri yra suformuota ir nenuginčyta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregsitruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, bendro 149,62 kv.m. ploto, nuosavybės teisės į ½ nurodyto namo dalį registruotos J. M. (b.l. 18). (duomenys neskelbtini)2012-07-18 rašte informuojama, kad nėra duomenų apie J. M., gim. (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjus (b.l. 78). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus), J. M., testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 79). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)2012-07-19 rašto matyti, kad nėra asmenų, deklaruojančių gyvinamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 80).

Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1m, buvo pastatytas 1958 m., pastogės patalpos 1958-1992 m., namo bendras plotas 105,60 kv.m., pastogės 76,78 kv.m. (b.l. 25). Nekilnojamojo turto registre ir civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie kitos šio gyvenamojo namo dalies - ½ priklausymą kam nors nuosavybės teise.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus rajono valdybos 1994-09-16 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) p. buvo nuspręsta ryšium su (duomenys neskelbtini) reorganizacija prisijungiant (duomenys neskelbtini) likviduoti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1994-05-02 Aktu (duomenys neskelbtini) buvo perduotas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, tame tarpe ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), inv. numeris (duomenys neskelbtini), 1958 metų statybos, kurio pradinė vertė nurodyta 9700 (b.l.7-10). 2005-01-11 (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos posėdyje buvo nutarta grąžinti už pajų pagal turto paskirties aktą pareiškėjui K. S. pastatą – gyvenamąjį namą už 1040 vertės pajų, inventorinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Likviduojama (duomenys neskelbtini) ir K. S. pasirašė nurodyto namo perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 16). Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-06-28 sprendimo dėl daiktinių teisių įregistravimo matyti, kad (duomenys neskelbtini)kreipusis dėl nuosavybės teisių įregistravimo, buvo nuspręsta prašymo netenkinti, nes (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).

Iš nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovų paaiškinimų galima konstatuoti, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir pareiškėjas K. S. teisėtu pagrindu valdė ir naudojosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio ½ dalį nuosavybės teisės niekam neįregistruotos. (duomenys neskelbtini) nurodyto namo valdymo teisę įgijo 1994-05-02 Akto, kuriuo jam perduotas (duomenys neskelbtini)priklausantis turtas, pagrindu (b.l. 7-10). Tuo tarpu pareiškėjas perėmė šio turto valdymą 2005-01-11 (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos sprendimo grąžinti namą už pajų pareiškėjui K. S. bei turto perdavimo akto pagrindu (b.l. 15-16). Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys į aptariamo objekto dalį būtų įgiję nuosavybės teises vienu iš CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų.

CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojų nesąžiningumą, t. y. kad jie būtų žinoję ir pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba, kad valdytojai būtų žinoję apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad visi ginčo turto valdytojai valdė jį sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad jie nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šį statinį, buvo įsitikinę, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir patys elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkai, patvirtina, kad valdė jį kaip savą.

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad valdytojai gyvenamuoju namu kaip savu naudojosi šio fakto neslėpdami nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo, savo teisių į jį nepareiškė.

Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Byloje nėra duomenų, kad ½ ginčo namo būtų užvaldęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją ir (duomenys neskelbtini), ir valdymas būtų buvęs nutrūkęs. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007).

Kaip jau minėta, namą nuo 1994 m. naudojo, taip pat jį prižiūrėjo valdytojas (duomenys neskelbtini), o nuo 2005 m. pareiškėjas. Nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno asmens likvidavimo turtą perėmė kitas asmuo, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, turi būti skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas K. S. minėtą turtą (gyvenamąjį namą) valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų (skaičiuojant kartu su (duomenys neskelbtini) valdymu, nuo 1994-05-02). Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje LR CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 114 - 115). Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas K. S. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjo bei jo atstovo, suintereuotų asmenų ir jų atstovų teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas K. S. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė ½ dalį minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas jo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime su pareikštu pareiškimu nesutiko ir teigė, kad šiuo atveju nuosavybės teisė negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi, nes turtas jau buvo įgytas sandoriu – pareiškėjas įgijo namą iš (duomenys neskelbtini) už jam priklausiusius pajus. Teismas su šiais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka. Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Nurodyti suinteresuoto asmens argumentai nepagrįsti, kadangi byloje nėra pakankamų įrodymų, kad pareiškėjas ginčo turtą įgijo ar galėjo įgyti kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. sandorio pagrindu. Nors bylos duomenys ir patvirtina, kad 2005-01-11 (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos posėdyje buvo nutarta grąžinti pareiškėjui K. S. pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1040 Lt vertės pajų, pasirašant namo perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 15, 16), tačiau matyti, kad šių dokumentų pagrindu jis netapo statinių savininku, tuo labiau, kad prieš tai buvęs namo valdytojas (duomenys neskelbtini)taip pat įstatymų numatyta tvarka nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į nurodytą pastatą (b.l. 17). Kita vertus, nuo šio namo perdavimo K. S. momento jis tapo teisėtu jo valdytoju, nes pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007).

Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad privačios nuosavybės teisės objektu yra ir įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teises būtų galima įgyti į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal 1992-02-26 nustatytus kadastro duomenis, kitu atveju, jei pagal įgyjamąją senatį siekiama įgyti nuosavybės teises į rekonstrukcijos ar kitu būdu pakeistų matmenų gyvenamąjį namą, būtina pateikti statinio teisėtumą patvirtinančius dokumentus bei neprieštaravo, kad būtų tenkinamas pareiškėjo prašymas tik į teisėtą namo dalį, kuri yra suformuota ir nenuginčyta. Teismas sutinka, kad nuosavybės teisių įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį gali būti konstatuotas tik į tokį pastatą, kuris yra sukurtas (pastatytas) teisės aktų nustatyta tvarka, kitaip sakant, negali būti įteisinta savavališka statyba. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregsitruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, bendro 149,62 kv.m. ploto, suformuotas pagal 1992-02-26 nustatytus kadastro duomenis, pastatytas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (b.l. 18). Nors Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas nurodytas 105,60 kv.m., pastogės plotas 76,78 kv.m. (b.l. 25), t.y. skiriasi nuo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto 149,62 kv.m., tai nepaneigia, kad namas, kuris įregistruotas viešame registre, pastatytas teisėtai ir gali būti nuosavybės teisės objektu. Tokiu atveju nuosavybės teisių įgyjimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytinas į tą namo dalį, kuri suformuota pagal 1992-02-26 nustatytus kadastro duomenis, yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir neginčytina. Galimas gyvenamojo namo techninių duomenų pasikeitimo teisėtumo nustatymas ir sutikslinimas nėra šios bylos naginėjimo dalykas.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad K. S. įgyjamąjosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio bendras VĮ Registrų centre įregsitruotas plotas - 149,62 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto pagal 1992-02-26 nustatytus kadastro duomenis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 149,62 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto pagal 1992-02-26 nustatytus kadastro duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.