- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-150-935/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir A. S. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.
Nukentėjusiosios K. K. civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista 810 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 6 d., apie 15.45 val., viešoje vietoje, visuomeniniame transporte, važiuodamas 5G maršruto autobusu, Ozo g. 12, Vilniuje, viešojo sustojimo stotelėje „Licėjus“ iš nukentėjusiosios D. K. džinsų kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iPhone XR, kurio vertė 800 Eur, su dėklu, į kurio vidų buvo įdėtos dvi kupiūros po 5 Eur, viso 10 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios D. K. motinai K. K. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 810 Eur. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 20 d., apie 10.55 val., viešoje vietoje, visuomeniniame transporte, važiuodamas 3G maršruto autobusu, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, viešojo sustojimo stotelėje „Lietuvos sąjūdžio kelias“, priėjęs prie nukentėjusiosios B. H., iš jos rankinės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Samsung A3, kurio vertė 80 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai išlipo iš autobuso, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai B. H. priklausantį turtą, kurio vertė 80 Eur. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bei jį išteisinti, nukentėjusiosios K. K. civilinį ieškinį atmesti, taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu paskirtą bausmę už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
4. A. S. nurodo, kad jis nepagrobė K. K. turto. Tokios pozicijos jis nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis iš D. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat byloje nėra nustatyta, jog jis apžiūrinėjo būtent pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną. Apeliantas pabrėžia, kad jis, išėjęs iš pataisos namų, turėjo du mobiliojo ryšio telefonus.
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte yra padaryta klaidų, nurodant įvykių, vykusių autobuse, laiką. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti užduotį specialistui, kuris būtų galėjęs priartinti vaizdo įraše užfiksuotus faktus, iš kurių būtų matyti, jog nuteistasis jokio telefono negrobė.
6. Nuteistasis aiškina, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai nesutampa su vaizdo įrašo protokole užfiksuotais duomenimis. Apžiūros protokolo turinys leidžia daryti išvadą, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas 15.40 val., o tai reiškia, jog nukentėjusioji tuo metu jau nebegalėjo prisiskambinti į savo naudotą mobiliojo ryšio telefoną.
7. Apeliantas pastebi, kad iš D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji įtarė, kad mobiliojo ryšio telefoną pagrobė visai kiti asmenys, t. y. asmenys, kurie autobuse stovėjo už jos. Tuo pačiu nuteistasis pabrėžia, kad jis nuo nukentėjusiosios stovėjo toliau, nei minėti asmenys.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad iš karto po mobiliojo ryšio telefono pagrobimo, buvo paskelbta šio mobiliojo ryšio telefono paieška. Mobiliojo ryšio telefono, kuriuo dar buvo naudojamasi apie dvi savaites, buvimo vietą buvo galima nustatyti su 5-7 metrų paklaida. Vis tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuvykti į mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą ir jį paimti, mobiliojo ryšio telefonas iki šiol nėra surastas ir nėra realiai ieškomas. Nuteistasis mano, kad liudytojų B. L. bei K. G., kurių vardu išduotos kortelės buvo įstatytos į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, parodymai yra nepatikimi. Šios liudytojos buvo apklaustos tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jos nebuvo apklaustos teisiamojo posėdžio metu, nors jas buvo prašoma apklausti.
9. Nuteistasis aiškina, kad asmens kaltė padarius nusikaltimą negali būti grindžiama prielaidomis. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo neginčytinai įrodyta, kad apeliantas padarė vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl jis turėjo būti išteisintas. Tuo pačiu nuteistasis pažymi, kad jis viso proceso metu pripažino padaręs kitą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo galėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Į teisiamąjį posėdį proceso dalyvių, taip pat ir nuteistojo, sutikimu nebuvo kviečiami nukentėjusioji bei liudytojai. Nuteistasis nukentėjusiajai parašė atsiprašymo laišką, kadangi žinojo, jog ji nedalyvaus teisiamajame posėdyje. BK 64¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Taigi minėtos normos nuostatos, skiriant bausmę, turėjo būti taikomos nuteistajam, t. y. laisvės atėmimo bausmė turėjo būti mažinama vienu trečdaliu.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu A. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl K. K. priklausančio mobiliojo ryšio telefono pagrobimo Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.
12. Iš nukentėjusiosios D. K. parodymų matyti, kad ji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie turėto mobiliojo ryšio telefono praradimo aplinkybes. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 86-87) aiškino, kad ji 2020 m. liepos 6 d., apie 16.00 val., su drauge viešojo sustojimo stotelėje „Pramogų arena“ įlipo į 5G autobusą ir važiavo į PC „Ozas“. Kai stovėjo autobuse, mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikė rankoje, o vėliau, kai reikėjo išlipti iš autobuso, šį telefoną įsidėjo į kelnių kišenę ir nuėjo link durų. Tuomet, kai iš autobuso išlipo stotelėje „Licėjus“, pradėjo ieškoti mobiliojo ryšio telefono, tačiau nei kuprinėje, nei kišenėje jo nerado. Suprato, kad telefoną iš jos pagrobė. Ji iš draugės telefono kelis kartus skambino į savo telefono numerį, tačiau skambučius visą laiką atmetinėjo, kol galiausiai telefonas buvo išjungtas. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Nukentėjusioji teigė, kad mobiliojo ryšio telefono dėkle buvo dvi 5 Eur nominalo kupiūros. Faktą, kad 5G autobuse buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, D. K. nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą (t. 1, b. l. 7). Nukentėjusiosios D. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais.
13. Iš nukentėjusiosios K. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji iš D. K. žino, jog dukra su drauge važiavo autobusu į PC „Ozas“ ir iš jos kažkas pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Dukra lipdama iš autobuso įsidėjo mobiliojo ryšio telefoną į kišenę, o išlipus jo neberado. Neradusi telefono D. K. skambino iš draugės mobiliojo ryšio telefono į savo telefoną, tačiau pirmi skambučiai buvo atmesti, o vėliau telefonas apskritai buvo išjungtas. Pagrobto mobiliojo ryšio telefono dėkle buvo įdėti pinigai (t. 2, b. l. 59-60). Ikiteisminio tyrimo metu ši nukentėjusioji parodė, kad jos dukra su drauge 5G autobusu važiavo į PC „Ozas“. Išlipusi iš autobuso dukra pamatė, kad nebeturi mobiliojo ryšio telefono iPhone XR. Telefono dėkle buvo įdėtos dvi 5 Eur nominalo kupiūros (t. 1, b. l. 18, 21). Aplinkybę, kad iš D. K. buvo pagrobtas K. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas iPhone XR nukentėjusioji K. K. nurodė ir protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 8). Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų 2020_0706_162009_009, 2020_0706_162510_010, 2020_0706_162603_01 matyti, kad D. K. bei jos draugė, bendraudamos su policijos pareigūne ir aiškindamos įvykio aplinkybes, nurodė, jog jos važiavo 5G autobusu nuo stotelės „Pramogų arena“ iki stotelės „Licėjus“. D. K. telefoną buvo įsidėjusi į kelnių kišenę. Išlipus iš autobuso nukentėjusioji iš karto pastebėjo, kad nebeturi telefono. D. K. bandė skambinti į savo telefoną, tačiau skambučiai buvo atmetami. Pagrobto mobiliojo ryšio telefono dėkliuke buvo įdėti 10 Eur. Byloje esančio vaizdo įrašo MX-CAM2-V4567_20200706-153700-153900 turinys patvirtina, kad nukentėjusioji D. K. autobuse turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji apie 15.37.05 val. išsitraukia iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, į jį pasižiūri ir įsideda atgal į vieną iš priekinių kelnių arba megztinio kišenių, esančių dešinėje pusėje. Taigi, įvertinus, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad yra visiškai įrodyta, jog mobiliojo ryšio telefonas iPhone XR iš D. K. buvo pagrobtas jai esant 5G autobuse, t. y. tuo metu, kai autobusas važiavo nuo stotelės „Pramogų arena“ iki stotelės „Licėjus“.
14. Byloje esančiame vaizdo įraše MX-CAM2-V4567_20200706-153530-154000 užfiksuota, kaip į 5G autobusą įlipa D. K. ir jos draugė. Abi merginos autobuse stovi neįgaliesiems skirtoje vietoje. Aptariamame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad toje pačioje stotelėje į tą patį autobusą kaip ir merginos įlipa A. S. (dėvi mėlynos spalvos marškinėlius ir mėlynus džinsus, per ranką persimetęs pilkos spalvos megztinį, ant peties laiko kuprinę). A. S. stovi neįgaliems asmenims skirtoje vietoje, tačiau priešingoje pusėje nei merginos. Vaizdo įraše MX-CAM2-V4567_20200706-153700-153900 yra užfiksuota, kad nukentėjusioji ir jos draugė apie 15.37 val. iš neįgaliesiems skirtos vietos eina prie autobuso durų. Tuo pačiu metu link autobuso durų juda ir A. S.. Nukentėjusioji D. K. atsistoja priešais autobuso duris, o A. S. atsistoja šalia jos iš dešinės ir dešine ranka laikosi už durų turėklo. A. S. ranka, kuria jis laikosi už durų turėklo, 15.37.32 val. leidžiasi žemyn link D. K. juosmens, t. y., ties ta vieta, kur kaip minėta anksčiau, nukentėjusioji įsidėjo turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Sustojus autobusui ir atsidarius durims, D. K. išlipa iš autobuso, o A. S. nueina į autobuso priekį ir atsisėda vienoje iš sėdimų vietų. Netrukus nuteistasis iš dešinės džinsų kišenės išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną. Vaizdo įraše MX-CAM2-V4567_20200706-153900-154000 užfiksuota, kaip A. S. rankose laiko tą patį mobiliojo ryšio telefoną. Jis nuima dėkliuką. Nuėmus dėkliuką, ant mobiliojo ryšio telefono korpuso galinės dalies matosi padėtas nedidelis stačiakampio formos plokščias objektas. A. S. pasideda dėkliuką, o tarp dėklo ir telefono galinės dalies buvusį plokščią daiktą įsideda į dešinės pusės kelnių kišenę. Į tą pačią kišenę jis įsideda ir minėtą mobiliojo ryšio telefoną bei pradeda kažko ieškoti kuprinėje. Vaizdo įraše MX-CAM2-V4567_20200706-154000-154100 užfiksuota, kaip A. S. iš kuprinės išsitraukia nedidelį daiktą, taip pat iš dešinės džinsų kišenės išsitraukia tą patį mobiliojo ryšio telefoną, kurį turėjo anksčiau, ir jo korpuso šone, kur dedama SIM kortelė, bado su iš kuprinės ištrauktu daiktu. Vaizdo įraše MX-CAM2-V4567_20200706-154100-154300 užfiksuota, kaip A. S. toliau apžiūrinėja, rankomis čiuopia mobiliojo ryšio telefono korpuso šonus. Tuomet nuteistasis mobiliojo ryšio telefoną įvynioja į megztinį ir įsideda į kuprinę. Autobusui sustojus stotelėje, A. S. iš jo išlipa. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti faktai, vertinant juos kartu su tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12 bei 13 pastraipose, visiškai patvirtina tai, jog būtent A. S. pagrobė D. K. turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir jo dėkliuke buvusius pinigus.
15. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusioji D. K. 5G autobusu važiavo į PC „Ozas“ pusę, t. y., 5G autobuso maršrutu Saulėtekis – Ozo g. – Pašilaičiai. Iš jau anksčiau aptartų vaizdų įrašų nustatyta, kad nukentėjusioji su drauge išlipo stotelėje „Licėjus“, o kitoje stotelėje, t. y. „Šeškinės kalvos“, išlipo nuteistasis. Važiuojant link stotelės „Šeškinės kalvos“ yra važiuojama Ozo g. ir Geležinio Vilko g. sankryža, taip pat važiuojama pro PC „Akropolis“, esantį Ozo g. 25, Vilniuje. Iš nukentėjusiosios D. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 2, b. l. 78) turinio matyti, kad nuo 15.39 val. iki 15.48 val., t. y., tuo metu, kai mobiliojo ryšio telefonas jau buvo pagrobtas, nukentėjusiosios naudotas telefono numeris veikė celėse 975F123, B288. Iš UAB „Tele2“ rašto (t. 2, b. l. 77) turinio matyti, kad celė 975F123 apima Ozo g. 25, o celė B288 – Ozo g. – Geležinio Vilko g. sankryžą. Taigi yra akivaizdu, kad K. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas veikė A. S., tuo metu buvusio 5G autobuse, judėjimo kryptimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajai priklausantis mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą veikė celėje 975F123, esančioje Ozo g. 25, t. y., netoli tos vietos, kur A. S. baigė savo kelionę autobusu. Taigi aptartos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad iš tikrųjų šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje aptartuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kaip nuteistasis disponuoja būtent pagrobtu nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonu. Čia pastebėtina ir tai, kad visi asmenys, kurie buvo bent kiek arčiau nukentėjusiosios prieš jai išlipant iš autobuso, išskyrus A. S., taip pat išlipo stotelėje „Licėjus“. Šis faktas, jį vertinant su tuo, kad nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonas ir toliau judėjo ta pačia kryptimi kaip autobusas, leidžia daryti išvadą, kad mobiliojo ryšio telefoną pagrobęs asmuo neišlipo stotelėje „Licėjus“, o tęsė kelionę autobusu. Be to, vaizdo įrašo MX-CAM2-V4567_20200706-153700-153900 turinys patvirtina, kad greta nukentėjusiosios, kai ji stovėjo prie autobuso durų ir laukė, kol sustos autobusas, be A. S., kuris stovėjo arčiausiai nukentėjusiosios, stovėjo moteris bei vaikinas. Tarp minėtos moters ir vaikino bei D. K. buvo pakankamai didelis (didesnis nei ištiestos rankos) atstumas, moteris didžiąją laiko dalį abiem rankomis įsikibus laikosi už turėklų, o vėliau dešinę ranką nuleidžia prie šono, o vaikinas viena ranka laikosi už turėklų, o kitą ranką visą laiką laiko šortų kišenėje. Taigi, akivaizdu, kad nei minėtas moteris, nei vaikinas negalėjo pagrobti ir nepagrobė mobiliojo ryšio telefono.
16. Nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad autobuse iš kišenės jis išsitraukė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Išėjus iš pataisos namų kitas nuteistasis jam atidavė mobiliojo ryšio telefoną, kurį nuteistasis naudojo internetui (t. 2, b. l. 59). Vis tik nuteistojo teiginiai apie tai, kad autobuse jis naudojosi jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, yra paneigti anksčiau aptartais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme nesugebėjo apibūdinti savo naudoto mobiliojo ryšio telefono, t. y. negalėjo nurodyti nei jo spalvos, nei modelio (t. 2, b. l. 59).
17. Nukentėjusiosios K. K. (t. 1, b. l. 18) bei D. K. (t. 1, b. l. 35) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo baltos spalvos, buvo įdėtas į peršviečiamą, pilkos spalvos, silikoninį dėkliuką. Iš šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje aptartų vaizdo įrašų turinio matyti, kad A. S. iš džinsų kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, kurio nugarėlė yra šviesi, šį telefoną nuteistasis išėmė iš dėkliuko, kuris atitinka nukentėjusiųjų apibūdintą dėkliuką. Be to, ant aptariamo telefono nugarėlės, kur įprastai būna mobiliojo ryšio telefono iPhone gamintojo logotipas – prakąstas obuolys, matyti tamsi figūra. Pažymėtina, jog A. S. pirmosios instancijos teisme pats aiškino, jog jis nėra turėjęs iPhone modelio mobiliojo ryšio telefono (t. 2, b. l. 87). Taigi aptartų aplinkybių visuma dar kartą patvirtina, kad nuteistasis pagrobė nukentėjusiajai K. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iPhone XR.
18. Nukentėjusioji D. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną jos mobiliojo ryšio telefono garsas buvo išjungtas, tačiau skambinant į šį telefoną įsijungdavo jo ekranas (t. 2, b. l. 87). Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio buvo skambinta į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, išklotinės (t. 2, b. l. 76) matyti, kad vienas iš skambučių į D. K. telefono numerį buvo atliktas 15.41.12 val. Iš vaizdo įrašo MX-CAM2-V4567_20200706-154100-154300 matyti, kad 15.41.13 val. A. S. turėto mobiliojo ryšio telefono ekranas šviečia. Taigi šis faktas, jį vertinant su jau anksčiau aptartomis aplinkybėmis, dar kartą paneigia A. S. teiginius, jog jis negrobė mobiliojo ryšio telefono, o autobuse naudojosi jam priklausančiu telefonu.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas nuteistojo elgesys autobuse yra akivaizdžiai nemotyvuotas ir nelogiškas. Iš vaizdo įrašo MX-CAM2-V4567_20200706-153700-153900 matyti, kaip A. S. tuo metu, kai link autobuso durų eina nukentėjusioji, taip pat eina prie šių durų, atsistoja ir stovi šalia nukentėjusiosios. Vis tik, autobusui artėjant prie stotelės, nuteistasis nuo durų nueina į autobuso salono gilumą. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad A. S. neketino išlipti iš autobuso stotelėje „Licėjus“, tuo pačiu jam nebuvo jokio tikslo judėti link durų bei prie jų stovėti. Pirmosios instancijos teisme A. S. nurodė, jog stotelėje iš autobuso išlipus žmonėms, atsilaisvino sėdima vieta, į kurią jis ir atsisėdo (t. 2, b. l. 58). Vis tik toks nuteistojo paaiškinimas yra visiškai nelogiškas, kadangi nuteistajam einant prie autobuso durų, salono priekyje buvo laisvų sėdimų bei stovimų vietų, kurias A. S. galėjo matyti ir, be jokių abejonių, matė. Be to, kaip laisva vieta yra vertintina ir ta vieta, kurioje A. S. atsistojo įlipęs į autobusą. Šiuo atveju darytina išvada, kad iš tikrųjų nuteistojo judėjimą prie autobuso durų nulėmė siekis priartėti prie asmens, iš kurio jis galėtų pagrobti turtą, o ne noras patogiai naudotis viešuoju transportu.
20. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. iš tikrųjų kėlė versiją, kad mobiliojo ryšio telefoną galėjo pagrobti šalia jos ir draugės autobuse stovėję du vaikinai. Tokią versiją nukentėjusioji nurodė tiek policijos pareigūnei, tiek savo motinai. Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dukra jai nurodė, jog ji su drauge stovėjo neįgaliems žmonėms skirtoje vietoje, netoli jų už nugaros stovėjo du tamsiaodžiai vaikinai. Dukros manymu, būtent šie vaikinai ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Vaizdo įraše 2020_0706_162009_009 užfiksuoto pokalbio tarp policijos pareigūnės, D. K. ir jos draugės turinys patvirtina, kad, merginų manymu, mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiosios galėjo pagrobti arabų kilmės asmenys, buvę autobuse. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios D. K. iškelta versija nepasitvirtino.
21. Iš byloje esančių vaizdo įrašų MX-CAM2-V4567_20200706-153530-154000 ir MX-CAM2-V4567_20200706-153700-153900 matyti, kad tuo metu, kai nukentėjusioji su drauge stovi neįgaliesiems skirtoje vietoje, netoli jų stovi ir du vyrai. Vienas vyras yra apsirengęs pilkos spalvos megztinį, juodas kelnes, o kitas vyras dėvi mėlynos spalvos džinsus, marškinėlius ir mėlynos spalvos liemenę. Iš vaizdo įrašų turinio matyti, kad jokio kontakto tarp minėtų vyrų ir nukentėjusiosios nebuvo. Vyras, kuris stovėjo arčiau D. K., visą laiką, kol šalia buvo nukentėjusioji, savo rankas laikė sukryžiavęs krūtinės srityje, o kitas vyras stovėjo nugara į autobuso langus bei rankas laikė už nugaros. Taigi akivaizdu, jog nei vienas iš paminėtų vyrų negalėjo pagrobti ir nepagrobė nukentėjusiosios turėto mobiliojo ryšio telefono.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, kad šiuo atveju buvo netiksliai nustatytas mobiliojo ryšio telefono pagrobimo laikas. Iš vaizdo įrašo MX-CAM2-V4567_20200706-153700-153900 matyti, kad A. S. veiksmus, kuriais buvo užvaldytas K. K. priklausantis turtas, padarė apie 15.38 val. Taigi minėta aplinkybė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje yra tikslinama.
23. Apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisakys dėl nuteistojo argumentų, susijusių su liudytojų B. L. bei K. G. parodymų vertinimu, tokių parodymų patikimumu, kadangi, kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų liudytojų parodymai nėra susiję su K. K. priklausančio telefono iPhone XR pagrobimu. Akivaizdu, kad paminėtos liudytojos negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti jokių faktų, kurie vyko ar galėjo vykti 2020 m. liepos 6 d., apie 15.38 val., 5G maršruto autobuse.
24. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi BK 64¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai yra atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (pagreitintą procesą ir baudžiamojo įsakymo priėmimą reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju neaktualios) bei kaltės pripažinimą.
25. Šiuo atveju baudžiamoji byla negalėjo būti nagrinėjama ir pagrįstai nebuvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nuteistasis neigė padaręs vieną iš jam inkriminuojamų nusikaltimų. Taigi nebuvo ir nėra pagrindo A. S. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio padarymo jis kaltės nepripažino. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktų, kurie leistų keisti skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su nuteistajam paskirtomis bausmėmis bei jų bendrinimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad A. S. iš D. K. mobiliojo ryšio telefoną iPhone XR, priklausantį K. K., pagrobė 2020 m. liepos 6 d., apie 15.38 val.