Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Linai Žiupsnienei, Dovilei Čekuolienei, Edgar Moroz, Ingai Mitrulevičiūtei, Rūtai Petrauskienei, Gretai Kapačinskaitei, Ingridai Muchinai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl 6 savarankiškų nusikalstamų veikų), 145 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2009 m. liepos 8 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja E. B., be jokios pateisinamos priežasties, ranka sugriebė E. B. už dešinės rankos plaštakos, tyčia kumščiu 1 (vieną) kartą sudavė į kairįjį žastą ir jėga pastūmė, nuo ko nukentėjusioji krito bei kairės pusės klubu atsitrenkė į stalą, tuo nukentėjusiajai E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio riešo sąnario srityje, kairiame žaste ir kairio klubo srityje.

jis 2012 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties, tyčia, ne mažiau 15 (penkiolikos) kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajai E. B. į įvairias kūno vietas, parbloškė ją ant grindų, paėmęs nukentėjusiąją už plaukų, nutempė ją laiptais žemyn, po ko jis ištempė E. B. iš namo, paliko ją kieme bei užrakino įėjimo duris, savo veiksmais nukentėjusiajai E. B. jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis viršugalvyje, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, dešinėje pėdoje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prieš nukentėjusiąją niekada nėra naudojęs nei fizinio, nei psichologinio smurto. Kaltinimai pagrįsti melu. Smurto prieš E. B. niekas nėra matęs, niekas to nepatvirtino. Dėl smurto ieškovė policijos niekada nėra kvietusi. Vyksta skyrybų procesas, pirma instancija priėmė sprendimą, ieškovė tai apskundė, kaip ir šioje byloje – daugybė skundų. Vienas iš pavyzdžių, kai nukentėjusioji išvyko į Panevėžį pas motiną, įvykis įvyko spalio 13 d., 16 dieną policijos pareigūnai susisiekė su ja telefonu. Ji pasakė, kad išvykusi iš miesto, dėl įvykio pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Bet po to buvo pakeista pozicija ir pareiškimas parašytas. Buvo pagalba brolio, buvo sukurtas planas. Jis dėl vieno jaučia kaltę – kad nesuvaldė jos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Apie tai kalbėjo su jos motina, bet nesulaukė jokios pagalbos. Ieškovė neigė, motina irgi sakė, kad to negali būti, begalė įrodymų, tiek ir liudytojų pasakyta apie ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu su vaistais.

Apie pirmą 2007 metų kaltinimą, kad sudavė plaštaka gulinčiai, nukentėjusiajai gali pasakyti, jog tai melas. Nėra jokių įrodymų. Yra neatitikimai tarp ieškovės ir motinos parodymų. Kaltinamojo akto 9 psl. ieškovė neatsimena, kuriais tai buvo metais, bet tai buvo po persileidimo, jau buvo gimusi pirma mergaitė, tai įvyko per Kalėdų šventę, M. buvo maždaug dvejų. Vadinasi įvykis įvyko 2001 metais. Motina R. K. liudija 13 psl.: „pati matė, kaip 2007 metų pavasarį (jau ne per Kalėdas, o pavasarį) Kėdainių rajone esančiame name G. B. vieną kartą dešinės rankos plaštaka sudavė per kairį skruostą“. Nukentėjusioji liudijo šioje byloje 3 Tomo 7 psl.: „2007 metų pavasarį įvykis buvo kaime. Jis man trenkė, kad aš neatsikėliau vidury nakties. Tai buvo Kalėdų šventė.“ 8-ame lape buvo sakoma: „Vaiko vardas M., maža buvo, gal dvejų metukų, manieže gulėjo. Žymė buvo, patinęs skruostas buvo, ėjau dėtis kompresą vidury nakties“. Tuo tarpu motina liudija 153 psl.: „2007 metų pavasarį G. B. vieną kartą dešinės rankos plaštaka sudavė mano dukrai“. R. K. sako 39 psl. 3 tomo: „Smūgis buvo ryte, tvarkėmės kambarius, visi kėlėsi. Dukra tuo metu buvo kitam kambary, pro praviras duris aš tai mačiau. Mes tvarkėmės iš ryto“. Nukentėjusioji savo parodymuose sako, kad jis neva smūgį sudavė vidury nakties, dėl to ji ėjo į tualetą, dėjosi šlapimo kompresą dvyliktą nakties, mama matė tai ryte, kai tvarkė kambarius. Kategoriškai nori pareikšti, kad visas kaltinimas pagrįstas absoliučiu melu. Apie bet kokį tikrai įvykusį įvykį žmogus gali 10, 20 kartų pasakoti – tą patį papasakos, bet kai meluoji – vieną kartą taip, kitą kartą kitaip.

Antras epizodas – kad žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė nemažiau 3 smūgių. Nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pasakyta, kad smūgiai į dešinį dilbį, kairį dilbį ir dešinės blauzdos sritis. Jam ne kartą teko ieškovę neblaivios būsenos kelti, guldyti į lovą. Galbūt tai buvo eilinis ieškovės kėlimas. Nes tai rankos ir koja. Kaip neblaivų, gulintį ant žemės žmogų pakelsi. Buvo imama už rankų. Apie smūgius – visiškas melas.

Trečias epizodas – dėl 2009 m. liepos 8 d., kai nukentėjusioji išėmė „abdukciją“. Eilinį kartą nukentėjusioji vartojo raminamuosius, vartojo alkoholį, negalėjo pati pajudėti, jis ją vėl kėlė už rankų, už dešinės rankos riešo, už kairės rankos žasto, gal per stipriai suspaudė. Buvo parodymas nešališkų liudininkų, kurie iškvietė prie „Rimi“ policiją, kad ji griuvinėjo. Gal ir čia griuvo, atsitrenkė į kokį baldą. „Abdukcija“ buvo išimta Vilniuje ir medicinos mokslų daktarė pasakė: „smulkių poodinių kraujosruvų atsiradimas būdingas minėtas kūno dalis stipriai suspaudus pirštais, likusieji kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkus ar griūnant“. Yra pateikęs teismui nuotraukas iš Kroatijos: 65, 70 psl., ten matosi aiškiai ant stalo gulintis geltonas lapukas, netyčia išsaugojo viešbučio bukletą, kad įrodytų, kad tai yra Kroatijoje. Jam kyla klausimas, kodėl ieškovė po šių sužeidimų nesikreipė dėl „abdukcijos“. Tai įvyko dieną iki išvykstant iš Kroatijos. Apie tai ji net neužsiminė baudžiamojoje byloje. Jis ją tokią nufotografavo grįžęs su vaikais vakare į viešbučio kambarį. Dar viena nuotrauka – apsišlapinusią nukentėjusiąją jis nufotografavo namo tamsiam kambariuke. Tada rado slėptuvę, kur ji slėpė alų. Jis tas nuotraukas darė vien tam, kad nukentėjusiosios motinos prašytų pagalbos. Ji nereagavo į jo prašymus. Visiškai nepripažįsta savo kaltės dėl ieškovės sužalojimų.

Dėl ketvirto epizodo – neva lovoje tyčia spyrė miegančiai į nugaros sritį, dėl ko ji iškrito iš lovos. Jokių byloje nėra patvirtinančių faktų. Yra prikurta pasakų.

Penktas epizodas: pagal kaltinimą, 2012 metų birželio pabaigoje apie 17 val. liepė nukentėjusiajai eiti laistyti gėles, jai nesutikus paėmė plastikines talpas ir mėtė į nukentėjusiąją, viena pataikė į kairės pusės veido sritį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-16 davė parodymus ir pasakė: „negaliu pasakyti, ar nors vienas bakelis pataikė į mane“. Ieškovė pasakė: „Tada su dukra buvau. Aš išsisukinėjau nuo į mane mėtomų bakelių“. Skyrybų byloje buvo vaiko teisių apsaugos pareigūnai atvykę į namus kelis kartus, su juo šnekėjo, paskui su kiekvienu vaiku atskirai, ir abu vaikai, kai paklausė, su kuo norėtų likti, pasakė, kad su tėčiu. Nukentėjusioji sako, kad sėdėjo su dukra prie televizoriaus. Kaip vaikas gali pasakyti, kad nori likti su tėčiu, kai tėtis mėto bakelius į motiną, kai šalia sėdi vaikas? Jis per daug myli savo vaikus, kad net apie tai pagalvotų. Nei viena motina neišsisukinėtų nuo mėtomų bakelių, jei mėtoma į vaiką. Eilinis melas.

Šeštas epizodas: kaltinime nurodoma, kad „2012 metų rugsėjį nenustatytu laiku priėjęs prie dukters lovoje gulinčios E. B., stvėrė, trenkė ir taip toliau...“ Nėra jokių faktą parodančių byloje duomenų. Sakoma, kad mėlynė atsirado pas ieškovę. Gal eilinį kartą griuvinėjo ir atsitrenkė.

Septintas epizodas: dėl „Rimi“ įvykio. Jo mažoji dukra Š. iš mokyklos atnešė bukletą, kad nori lankyti orientavimosi būrelį. Jis susisiekė su mokytoja, susitarė, kad nuveš. Grįžo apie 14.30 val., bet nukentėjusioji pasakė, kad nuveš. Jis suabejojo dėl būklės. Jis nuvažiavo į darbą, paskambino ieškovei, bet ji neatsiliepė. Dukra Š.irgi neatsiliepė. Tada iš telefono Š. paskambino, kad paėmė raktus. Vaikas klykė, jis nuramino, ir išvažiavo. Važiuodamas jis paskambinao dukters motinai, kad ji eilinį kartą piktnaudžiavus alkoholiu. Važiuojant sulaukė antro skambučio, jau kita moteris paskambino iš Š. telefono, ji jį ramino, sakė neskubėti – skambino pareigūnė, ji liudijo. Kai atvažiavo, pamatė sutuoktinę ant galinės sėdynės. Buvo du pareigūnai: vyras ir moteris. Sutuoktinė stiklinėmis akimis žiūrėjo į jį, matėsi, kad pavartojusi alkoholio ar raminamųjų. Automobilis stovėjo prie Jeruzalės bažnyčios pamiškėje. Paprašė pareigūnų nuvairuoti automobilį ir pasakė, kad pats nukentėjusiąją parveš namo. Vyras sėdo už vairo, moteris už policijos automobilio, jam padavė raktus ir policijos pareigūnai išvažiavo. Jis atidarė nukentėjusiosios mašinos duris ir pasiūlė važiuoti. Ir tada prasidėjo klyksmas: „tu toks, tu anoks, aš su tavim nevažiuosiu, važiuosiu pas drauges“. Kai klyksmas prasidėjo, žmonės atsisuko. Nuotraukos padarytos, buvo 6 val. vakaro, prekybos centras, daugybė mašinų. Tuo metu dukra Š. sėdėjo jo mašinoje ir kūkčiojo. Ieškovė buvo užsiminusi, kad važiuos su draugėmis susitikti, jis paliko automobilio duris atviras ir išvažiavo. Kad kažkas atsitiks jai sėdint mašinoje, jis negalėjo numanyti. Jis pateikė 7 garso įrašus, 2 tomas 87-94 psl. Bandoma pateikti, kad E. labai ligota, kad jinai nieko negali padaryti. 88 psl. priešpaskutiniai žodžiai: „aš, aš užmuščiau tą benkartą“, sekančiame lape – „aš jį užsmaugčiau“. Bandoma pateikti nukentėjusiąją kaip vargšę ligonę, bet jis su tuo nesutiktų. 91 psl.: „aš visą laiką važiuodama į darbą, prisimindavau S. ir norėdavau į snukį jai duoti“, arba „aš su juo nebendrauju, bet noriu įkišt į (necenzūrinis žodis) spranžiną“, „aš galiu bet kam į snukį duoti, aš dabar už save galiu taip pastovėti“. Jis visa tai pateikinėjo nukentėjusiosios motinai, jos ir prašė pagalbos. Motina neišgirdo. Jis yra viešas žmogus, su „Rimi“ įmone dirba, dalyvauja techniniuose projektuose. Ryte jam paskambino vyras ir pasakė, kad atvažiuotų, nes nukentėjusioji sėdi mašinoje ir negali iš jos išlipti. Jam buvo nesuprantama. Jo darbas yra netoli „Maxima“ bazės. Kitaip, kaip pro Lazdynus, neįmanoma pravažiuoti. Pakeliui užsuko į namus, paėmė atsarginius raktus. Tai ne pirmas kartas, kai ieškovė pameta raktus. Ji liudijo, kad yra miegojusi mašinoje, nes buvo pametusi raktus, 3 tomo 107 psl. Čia ji liudija, kad pūtė, nors iš tikrųjų to nedarė, 6 val. užmigusi, buvo beveik be sąmonės. Liudijo teismo ekspertas, jis sakė, kad pats turi cukrinį diabetą, kad po 3 valandų atsibustų be gydytojų pagalbos, neįmanoma. „Signalas neveikė, nes mašina – automatas“. Gaila, iš Audi neatėjo ekspertai. Ar mašinos garsinis signalas priklauso nuo pavarų dėžės? Šalia yra „Čili“ picerija, jeigu ieškovė prabudo ir negali išeiti 9 val. vakaro, yra garsinis signalas, aplinkui žmonių pilna. Ieškovė taip pat 3 tomo 109 psl. sako: „18.00 val. nebuvo tamsu. Dar porą valandų gulėjau. Nežinau, kiek buvo laiko, nes pultelis neveikė, telefonas neveikė“. Pati pasakė: „Buvo vienas atvejis, kai aš miegojau ne namuose. Ne miegojau, o budėjau“. Parodo, kad ieškovė jau yra tai dariusi. Dėl ko jis jos neieškojo, kai negrįžo? Žinoma, nebuvo džiugiausios nuotaikos, bet tai nebuvo pirmas kartas, kai jinai negrįžta, pasakė, kad su draugėm susitiks. 110 psl.: “Aš sėdėjau galinėj sėdynėj po dešine puse galvojau, bandžiau atidaryti vairuotojo duris, po visą mašiną blaškiausi, raktų ieškojau, galvojau, gal pati užsirakinau, nes nelabai atsiminiau tos pabaigos“. Kaltinimas pateiktas, kad neva jis užrakino. Nenori išvedžioti, bet 18 val., kai jie nuvažiavo, nukentėjusioji matyt paėjo iki Čili picerijos, vienas kitas alaus, kai prabunda, nebeatsimena. Prabudusi vidury nakties nieko neatsimena. Jai siūlė kviesti S. greitąją pagalbą, bet ji atsisakė. Ieškovė net nežino, kas skambino 112 telefonu. Trenerė dar nebuvo atėjusi. Liudijo ieškovės draugė M. A., 18 psl. kaltinamojo akto: jai E. pasakojo, kad G. buvo E. užrakinęs mašinoje prie parduotuvės „Rimi“, jos tą dieną buvo susiskambinusios, nes turėjo susitikti, bet telefonu E. pasakė, kad negali atvykti į susitikimą, nes kažką pametė, bet konkrečiai nepasakė, kodėl negali susitikti. Atsimena, kad norėjo pasveikinti E. su gimtadieniu, bet nepasveikino, nes E. atšaukė susitikimą. D. L. parodymai kaltinamojo akto 19 psl.: „E. pasakojo apie įvykį mašinoje. E. ji ryte paskambino ir E. pasakė, kad negali kalbėti, nes tempia jos mašiną, sakė, kad miegojo mašinoje, kad buvo nusėdęs telefonas. Kaip ji pasikrovė telefoną, nežino“. Sunku jam kažką komentuoti.

8-as kaltinimas: jis užėjo į garažą, ten stovi ne tik mašina, bet ir keturratis motociklas. Laikas nuo laiko nevažinėjant reikia užkurti. Ieškovė atlėkė su peiliu į garažą ir pradėjo šaukti ant jo. Ji eilinį kartą buvo prisivartojusi kažko. Jis užgesino motociklą ir nuėjo į saloną. Ji, atsisėdusi ant minkštasuolio, pradėjo šaukti ant visų namų. Tuo metu jis neturėjo įrašančios priemonės, bet galima išgirsti, kaip ji šaukia, paklausius kitų jo pateiktų įrašų. Vaikai nuėjo į antrą aukštą į savo kambarius, užsidarė. Jis paprašė jos nutilti – ji dar labiau šaukė. Paėmė už rankos ir išvedė pro duris. Jos būklė buvo tokia, kad galėjo vesti į pasaulio kraštą, vos stovėjo. Jis jai pasakė: „apsiraminsi – grįžk“. Po kiek laiko nuėjo pažiūrėt – jos nebebuvo. Liudytoja E. Š. liudijo, kad ji skambino jam ne kartą telefonu, bet jis neatsiliepė. Jis gali pateikti nuotrauką. Kur yra dviratis ir gėlė – tai jų namo durys, o šalia, už 10 metrų, yra kaimynės durys. Jokių tvorų nėra, durys atrakintos buvo. Galėjo drąsiai ateiti ir atvesti nukentėjusiąją. Paskambino į policiją ir ji pasakė, kad vyras neįleidžia į namus. O nukentėjusioji sakė, kad neva jis ją sužalojo 15 smūgių. 2 bylos tome 109 psl. yra aiški stenograma skambučio į policiją: „Vyras iš namų išvarė diabetu sergančią žmoną. Praneša kaimynė, pas kurią lauks moteris“. Buvo užklausta, ar neblaivus vyras – ne. Policijos pareigūnas P. P. liudijo, jis pats pamatė ir pasakė, kad ieškovė buvo neblaivi. Kadangi jis pasakė, kad pretenzijų jie nei vienas neturi, jis išvažiavo. 192 psl.: „Tikslios datos neatsimenu, tačiau puikiai atsimenu kad moteris, E. B., buvo apsvaigusi, tačiau nuo ko – neatsimenu: galimai nuo alkoholio, galimai nuo kažkokių vaistų. Kad buvo apsvaigusi, išvadą pasidariau iš to, kaip ji elgėsi. Jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Atskiriu, kai žmogus būna apsvaigęs ir blaivas. Aš nemačiau ant E. B. kūno jokių sužalojimų“. Policijos pareigūnai iškviečiami, apie jokį smurtą nekalbama. Nuvažiavus į Panevėžį, atsiranda tos mėlynės. Įvykis įvyko šeštadienį. E. B. parodymai, kaltinamojo akto 7 psl.: sekančią dieną, t. y. sekmadienį, 10 mėn. 14 d. apie sutuoktinio smurtinius veiksmus papasakojo telefonu savo broliui K. K., po to jis atvažiavo pirmadienį jos išsivežt. Ką jinai veikė visą sekmadienį? Ji lovoj pragulėjo visą dieną. Kodėl neišvažiavo sekmadienį, kodėl į Vilnių nėjo „abdukcijos“ išsiimti? „Abdukcija“ paimta Panevėžy. Buvo apklaustas ekspertas N. R.. Jis tyrimo išvadoje užrašė, kad atliktas 17-ą dieną, tačiau Panevėžio skyriaus teismo medicinos tarnyba atsiuntė dokumentą, kad B. kreipėsi 2012-10-18 9.00 val., kai specialisto išvadoje rašo (150 psl.) spalio 17 dieną. Registruota žurnale 18-ą dieną, jis pats 17-ą dieną rašo. Kyla klausimas, kodėl specialisto tyrimas atliktas ne Vilniuje, o Panevėžy? Po įvykio buvo praėjusios 5 dienos. Įvykis buvo šeštadienį, nukentėjusioji kreipėsi į ekspertą trečiadienį, nors į Panevėžį nuvažiavo pirmadienį. Skirtinga žmogaus kūno struktūra, vienam paspausk pirštu, atsiras mėlynė. Ar neprisidėjo „rūpintojėlis brolis“. 15 d. nuvykus į Panevėžį, jai paskambino pareigūnai dėl šio įvykio, ji pasakė, kad pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. 18 d. kreipėsi dėl „abdukcijos“. Per tris dienas buvo sukurtas šis planelis. M. A. parodymai: „2012-10-15 E. buvo apsvaigusi pas ją nuo vaistų. Žinojau, kad E. vartoja raminamuosius, E. pati apie tai sakė. Pagal E. matėsi, kad vartoja, nes buvo apsiblaususi“.

Dėl 9-o įvykio, neva sekimo: šis epizodas visiškai paneigiamas byloje esančiais įrodymais. Kiekvienas auto registratorius turi stebėjimo funkciją. Automobilis buvo nedraustas Kasko. 197 psl. 2 tome yra pateikęs informaciją apie labiausiai vagiamus automobilius. Nereikia būti ekspertu, kad žinoti, kad Audi ir Volkswagen automobiliai yra dažniausiai vagiami. Kasko draudimas yra daugiau nei pusė tūkstančio šitam modeliui, Deltonikos įranga kainavo 300 Lt. Kasko reikia mokėti kiekvienais metais, o įrangą įmontavai ir viskas. Šitas kaltinimas buvo prokurorės atmestas, bet nukentėjusioji viską skundžia. Buvo skųsta, buvo patvirtinama, kad nėra jokių patvirtinančių sekimą įrodymų. Šis kaltinimas buvo atmestas.

Nepripažįsta nei vieno smūgio sudavimo niekados. A. A. A4 priklauso nuosavybės teise, t. y. priregistruotas, nukentėjusiosios vardu. Tik E. B. naudojosi automobiliu. Jis jai apie montavimą įrangos viską aiškiai nupasakojo, bet ji nieko nesupranta apie automobilius. Įranga leidžia nustatyti automobilio buvimo vietą su pusvalandžio paklaida. Duomenis jis gali pažiūrėti darbe biure, jie sumontavę programą į jo darbinį kompiuterį. Kad į mobilų duomenys atkeliauja – ieškovės išsigalvojimai. Su „Teltonika“ visi įmonės automobiliai turi šią įrangą. S. A. minėjęs, kad sumontavęs šią įrangą. Audi A4 ne „(duomenys neskelbtini)“ priklauso. Įmonėje 11 automobilių. Sutartyje nurodyti automobiliai, tarp tų automobilių yra Audi A4. Oficialiai sumontuota įranga. Prokurorė R. N. išvadoje pasakė, kad sistema nėra priskiriama prie specialios technikos, nes ji nėra skirta slaptoms operacijoms atlikti. Jis nežino, kodėl ji tą įrangą išmontavo. Galėjo kreiptis į jį. Tai yra pliusas mašinai. Nukentėjusioji galėjo gauti duomenis, žinojo, kad programa sumontuota stacionariame kompiuteryje, tik vėluojanti informacija dėl palydovo. Ji nesinaudojo jo kompiuteriu. Autoūkiu jis vienas rūpinosi: padangomis, tepalų keitimu. Ir benziną užpildavau, ji tik važiuodavo. Automobilį jis pirko, buvo daužtas. Antras raktelis buvo pas jį, tas raktelis iš plastiko pagamintas. Nežinojo, kad B. kreipėsi į psichologą. Kai ji gydėsi nuo pankreatito, kai ją operavo, jis domėjosi, ką daryti. Jis paklausė gydytojo, ar galėjo alkoholis būti to priežastis, jis sakė, kad gali būti, bet negali tvirtinti. Šioje byloje liudijo daug liudytojų ir dauguma jų buvo nukentėjusiosios kviesti. Melas buvo M. A., E. Š. (ji skambino į policiją, liudijo teisme, kad jis smurtavo, bet policijos pareigūnams sako, kad išvarė iš namų) parodymai. Jos vyras A. Š. liudijo, vertėtų sugretinti jų parodymus. D. L. sakė, jis nesirūpino E. B. sveikata. Lietuvoje ji buvo operuota 5 kartus greitosios pagalbos ligoninėje. Jis pats pasiūlė, kad E. paprašytų savo draugės D., gal jos vyras suras Vokietijoje gydytojus. Su pačia D. kalbėjo, buvo surasti gydytojai. Viskas buvo apmokėta, bilietai apmokėti, yra pavedimo kopija. Čia dar vienas iš melų, neva jis nukentėjusiąja nesirūpino. Jis rūpinosi viskuo vienas: nukentėjusioji nedirbo, vaikai, namai, jis darbą turi, tačiau ieškinys prasidėjo po to, kai jis nutraukė jos finansavimą. Pradžiai davė po 1600 Lt, paskui po 800 Lt maistui, bet jis grįžta namo – valgyt nenupirkta, niekas nepadaryta, nukentėjusioji guli lovoje „stiklinėm“ akim. Jis alkoholiui ir raminamiesiems nutarė pinigų nebeskirti. K. S. nebenorėjo keliauti su jais. Važiuoja kažkur, nukentėjusioji išgeria taurę vyno ar alaus bokalą – ir jau „stiklinėm“ akim, susišnekėt negali. Reikia atidaryti jos spintelę prie lovos – saujom buvo vaistų. Dėl to išsivystė pankreatitas, nuo piktnaudžiavimo alkoholiu. Jai nerūpėjo vaikai, namai, niekas nebeįdomu. Sunku žmogui penkias operacijas pernešti. Visą darbą, kasdienius rūpesčius stengėsi nuo jos pečių pernešti: „gydykis, gydykis, žiūrėk save“. Vaikus į būrelius vežiojo, su korepetitoriais tarėsi, į visus susirinkimus ėjo mokykloje, tėvų taryboje dalyvavo visose klasėse. Viską stengėsi nuo jos pečių nuimti. Grindis šlavė, plovė, siurbė. Bet ji pradėjo piktnaudžiauti tuo. Šios bylos eigoje nukentėjusioji teismo posėdžio metu atsistojo ir išėjo. Po to buvo pertrauka. Jis visą laiką teisme išjungia telefoną, pamatė, kad apsaugos komanda skambina. Pasakė, kad suveikė signalizacija. Vaikai turi būti mokykloje, sako: „nuvažiuokite“. Pasirodo, nukentėjusioji atsistojo, išėjo iš teismo posėdžio ir nuvažiavo namo. Jis posėdyje, o ji „daiktelius susirinko“. Ją nuvežė ir parvežė kaimynų sūnus, jis paauglys, jam 19-a metų. Iš anksto buvo sutarta. Ir apsimetama ligoniu. Pateikė 177 psl., kokias žinutes nuo jos gauna. E. – tai advokatas E.. Jai teismas priskyrė rūpintoją brolį, bet jis gauna į pašto dėžutę raštą-raginimą padengti greitąjį kreditą iš „Bobutės paskolos“. Kam Panevėžy jai reikia pinigų, kai priskirtas rūpintojas brolis, yra motina. Pinigų reikia raminantiems vaistams, tiktai brolis jų tam tikslui neduoda. Jai besigydant, diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, po to liudijo gydytojas, kad ji nuslėpė nuo jo tai. Ji net gydymo įstaigoje meluoja. Mano, kad šios bylos tikslas – skyrybos. Persileidimas neva įvyko, jis neva spyrė į pilvą, užsiminta, kad neva prievartavo. Tai čia sunkesni nusižengimai, negu šie. Prieš jų skyrybų bylos pirmąjį posėdį nukentėjusioji pasakė: „jeigu tu sutiksi su skyrybų sąlygom, aš atsiimsiu baudžiamąją bylą, visus kaltinimus“. Buvo reikalauta pinigų: „600 000 Lt skyrybų byloje, vaikai pas mane, tu išsikraustai iš namų, eik kur nori“. Gyvenime siekia vaikų netraumuoti. Kur pateikė 7 įrašus, viename girdisi vaiko balsas: „baikit, baikit, nustokit“. Mažoji Š. šaukė iš viršaus, mamą ramino. Dabar gražiai su vaikais gyvena, viskas gerai. Vyriausioji per atostogas nuvažiavo pas mamą, po 2 dienų skambino, kad nori namo. Nieko vaikams nepasakoja blogo apie mamą. Jei grįžus namo po darbo vaikai alkani, guli mama lovoje, valgyt nedaryta, namai netvarkyti, tai jei paprašymas keltis padaryti valgyti yra psichologinis smurtas, tada psichologiškai tai buvo smurtas. Stengėsi ją sudominti, kad atsirastų noras dirbti. Jis darbo reikalais turėjo kelionę į JAV, tai buvo pusmetis iki to įvykio. Jų santykiai nebuvo patys idealiausi, bet keliavo, ir Aliaskoje buvo, ir kruizu plaukė. Stengėsi įnešti norą dirbti, gyventi. Bet nukentėjusiajai buvo priklausomybė nuo alkoholio ir vaistų. Mano, kad E. B. 2012 m. spalio mėnesį išėjo, nes pinigų nebebuvo, jis nustojo finansuoti, nes nenorėjo alkoholiui duoti pinigų. Mėnuo prieš tai nutraukė finansavimą. Už rugsėjį jis jai nebedavė pinigų. Jie nuo 2012 metų gyvena atskirai, dvejus metus iš nukentėjusiosios vaikai nei cento negauna. Vaikai ir būrelius lanko, ir korepetitoriams reikia sumokėti. Gali tik pripažinti savo kaltę, kad neapsaugojo nukentėjusiosios nuo potraukio alkoholiui ir trankvilizatoriams. Apie jos potraukį paliudijo M. A. (b.l. 179), D. L. (b.l. 188). Tai aiškiai apibūdino gydytojas psichiatras E. S., pas kurį nukentėjusioji gydėsi. Teismui pateikė įrodymą, kad pankreatitu susergama dėl besaikio alkoholio vartojimo. Doc. Dr. G. K. nurodė, kad, kaip rodo statistika, pankreatitas yra siejamas su ilgalaikiu alkoholio vartojimu ir tai sukelia cukrinį diabetą. Yra nustatyta tiesioginė rizika susirgti cukriniu diabetu nuo suvartoto alkoholio kiekio, kas išsivysto po 5-20 metų. Visa tai, jo giliu įsitikinimu, dėl per daug gero nukentėjusiosios gyvenimo – per 19 metų jie kartu aplankė 16 šalių (tarp jų buvo Šri Lanka, Kinija, Amerika), ilsėjosi, gyveno nuosavame name, pinigų netrūko. Kaltinime begalė melo, nepagrįstų epizodų. Ženkliai prie šio melagingo kaltinimo prisisėjo ieškovės brolis K. K.. Ieškovei nuvykus pas brolį, praėjus kiek dienų, atsirado ieškinys. Paminėtina, kad nukentėjusiosios brolis, kartu su kitais asmenimis Panevėžio teismo 2014-04-17 sprendimu buvo pripažintas kaltu pasisavinus ES 133 000 Lt lėšų, turi sumokėti 36 000 Lt baudą. Pastarasis suklastojo teismui pateiktą garso įrašą, kuris buvo perklausytas teisiamojo posėdžio metu – teismui minėjo, kaip keičiasi balsas. Jis nesiremia savo draugų ar artimųjų parodymais, nekvietė liudyti savo tėvo, brolio ar giminių, kurie liudytų prieš nukentėjusiąją. Nori pasiremti nešališku liudytoju, tyrėja I. B., kurią nukentėjusioji norėjo nušalinti, nes ji pamatė, kad tiriama profesionaliai. Tyrėja, dirbanti virš 19 metų su žmonėmis, jai kilo mintis, kad moteris (nukentėjusioji) ne visiškai adekvačiai elgiasi. Kai jai buvo sunku atsakyti į klausimus, ji prisidengdavo bloga savijauta, pradėdavo mėtytis, sakydavo, kad smūgius tai atsimenanti, tai neatsimenanti ir t. t. Proceso metu jam buvo apribotos teisės – nebendrauti su nukentėjusiąja ir neieškoti kontaktų, dėl neva jai gręsiančio pavojaus. Po teismo posėdžio, kuris vyko 2014-12-16, tą pačią dieną 17.5, 17.54, 19.29 ir 20.47 val. į jo telefono abonentą atėjo žinutės: „mačiau šiandien tavo teismus, ligonis tu, G., koksas ir žolė tave nužudys“, „aš teisme pasakysiu apie tavo nuotykius su kitom“, „už ką tu mušei E.? Gaidys tu, ne vyras“, „tikras vyras nėra toks kaip tu, Vilniuje tave žino, gaidys“. Matosi numeriai, iš ko atėjo šios žinutės, duomenis atidavė tyrėjui, nustatyta, kad žinutes siuntė A. I., dėl įvykio gailisi. Jis yra nukentėjusiosios geriausios draugės vyras. Ar tai nėra psichinis poveikis – vyksta teismo procesas, o nukentėjusiosios draugės vyras rašo jam tokias žinutes. Jo moralinis lygis neleidžia atsakinėti į tokias žinutes. Dėl kaltinamojo akto: nė vienas nepriklausomas liudytojas ar specialistas nepatvirtino fizinio smurto. Dėl mėlynių – moterų kūnai įvairūs, tačiau stipriau paspaudus ir palaikius, mėlynės iš karto atsiranda. Ar sunku buvo broliui „pasirūpinti“ savo seserimi, kad atsirastų mėlynės? Ji kreipiasi pas psichologą, išsipasakoja, bet kažkodėl nepasako, kad dėl vyro veiksmų? Apie vyro sekimą ji nesakė nieko, dėl vyro seksualinio išnaudojimo taip pat nesakė. Ji pirmą kartą susirgo depresija, mėnesį laiko vaikšto, gydosi ir nieko nesako? Minėta buvo apsaugos komandos ataskaita, kai posėdžio metu nukentėjusioji buvo namuose, buvo išnešti daiktai. Nukentėjusioji nepaminėjo, jog iš namų paėmė daiktus, kurie teismo skyrybų metu buvo priskirti likti namuose. Išnešti vaikų daiktai ir kt. Ar jai buvo bloga, ar norėjo daiktus pasiimti? Teismui pateikė visas padėkas (b. l. 83), vadovauja 21 metus „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei, kurios pagrindinė produkcija yra atvirukai, kur yra kūryba, menas. Rėmė policiją, yra padėkos iš Kauno ir Panevėžio miesto savivaldybių dėl jo vadovaujamos įmonės veiklos. Bylos tikslas aiškus. Pateikė teismui (III tomas) įrodymus, kad rūpinosi ieškove, pirko bilietus į Vokietiją, vienintelis siūlė gydytis užsienyje, apmokėjo. Yra ne vienas įrodymas, kad nukentėjusioji piktnaudžiauja smurto artimoje aplinkoje įstatymu.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. B. parodė, kad 1999 metais jai su vyru (kaltinamuoju) gimė dukra. Metai laiko prieš tai ji patyrė persileidimą, kuris įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jos vyras G. B. jai spyrė į pilvą, trenkė į skruostą ir ji buvo nukritusi. Po kurio laiko jos sutuoktinis nusipirko motociklą, pradėjo lėbauti su draugais, negrįžti namo arba grįždavo girtas. Laukiantis antro vaiko (dukra gimė 2003 metais) „išvis buvo tragiška“. Po metų jie pasistatė kotedžą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada ji pradėjo jausti didelę įtampą dėl vyro, pastarasis buvo viskuo nepatenkintas, ją veikė psichiškai. Nuo 2005-2006 metų, kuomet jie pradėjo gyventi minėtame kotedže, vyras pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, mušti. Vyras net jų šunį mušdavo. Ji savo vyrui sakė, kad jis tik „prieš šunį ir prieš moterį gali pakelti ranką“.

2007 metų pavasarį įvykis buvo kaime, vyras taip jai trenkė, kad ji „neatsikėlė vidury nakties“. Tai buvo Kalėdų šventė, jie buvo jos tetos namuose. Kaltinamasis visą laiką buvo ūmaus būdo, tada elgėsi agresyviai dėl to, kad ji nuėjo miegoti ne 10-11 valandą. Taip gavosi, kad vaikas atsikėlė, šalia buvo maniežas, kaltinamasis jai trenkė į veidą už tai, kad ji nesikelia. Tačiau jos vyras pats galėjo atsikelti, nes gulėjo šalia. Ji nuo to juto fizinį ir moralinį skausmą.

Teisėjus perskaičius kaltinimą G. B. dėl 2009 m. birželio 30 d.-2009 m. liepos 2 d. įvykio nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu pirmą kartą po sumušimo išdrįso kreiptis į teismo ekspertą. Ji gavo išvadą dėl sumušimo. Jai buvo keista, iš kur vyras apie tai žino, nes vakare jos klausė, ar ji buvo pas ekspertus („išsiimti abdukciją“ – cit.). Galimai tuo metu vyras jau buvo įmontavęs sekimo įrangą, nes jis žinojo informaciją apie jos lankymąsi pas ekspertus. Nuo to įvykio praėjo daug metų, ji neatsimena, kaip jai buvo suduota. Ji nesikreipė į policiją, nes jai buvo gėda, vyro smurtą slėpė dešimt metų. Tik po to, kai kaimynė iškvietė policiją, 2012 m . spalio 14 d., kai ji buvo visa nusėta mėlynėmis, padavė pareiškimą skyryboms ir kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Ji gavo ekspertizės išvadas dėl dviejų epizodų. Paskutinę ekspertizę, kai ją išvežė giminaičiai, pasidarė pas brolį (Panevėžyje).

2007 metų pavasarį ji pareiškimo neparašė. Pastarąjį epizodą girdėjo jos motina. Buvo nakties metas, po 12 val. nakties. Jai buvo žymė, patinęs skruostas, ji ėjo vidury nakties dėti kompresą. Neatsimena, kuria ranka vyras jai trenkė, bet jai buvo „tragiškai skausminga“. Iš draugės žinojo, kad reikia ant tos vietos užsidėti savo šlapimo kompresą, ji taip ir padarė. Todėl labai didelės žymės nebuvo. Jos motina įvykį, kaip ir ji pati nutylėjo, o G. kitą dieną jos atsiprašinėjo. Jie tuo metu miegojo pereiname kambaryje. Ji negali pasakyti, ar kambario durys buvo atviros.

Į policiją ji kreipėsi dėl paskutiniojo smurto fakto, kada ji buvo išmesta iš namų, palikta spalio viduryje basa. Antrasis epizodas atsirado dėl to, kad jos vis klausinėdavo tyrėjai. Buvo toks epizodas, kai kaltinamasis po ginčo su juo jai trenkė į veidą, ji jautė didelį fizinį skausmą, jai paraudonavo akis. Bet tai turėjo būti anksčiau, tai buvo per Jonines, jos brolio vardas J.. Labai daug atvejų buvo.

2014 m. sausio 22 d. teismo posėdyje nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad ji norėtų patikslinti aplinkybes dėl antrojo epizodo. Jos su vyru konfliktai būdavo dažni, kaltinamasis bet kokio konflikto metu naudodavo fizinę jėgą; arba trenkdavo per veidą, arba spirdavo į pilvą, arba stumdavo, kad ji parkristų ant grindų. Tas antras epizodas buvo labai trumpas. Trečias epizodas buvo greitai, po savaitės. Tada G. B. ją labai stipriai sumušė. Sumušė taip, kad jai teko kreiptis į ekspertą. Tyrimo metu nustatyti nauji ir senesni sumušimai. Po to, kai vyras ėmė jos klausinėti apie vykimą pas ekspertus, ji išsigando ir išvadą suplėšė. Ji daug metų tylėjo, nes jai buvo gėda prieš draugus, kaimynus. Ji net mamai nieko nesakė, o tai kartojasi pastoviai. Yra dar vienas epizodas, kuris neatsispindi kaltinime, jos vyras jai trenkė į veidą, matėsi mėlynė. Kuomet praėjus porai dienų ji pateko į ligoninę su kasos uždegimu ir bendradarbė jos apie tai paklausė, ji pamelavo, sakydama, kad vaikas jai į akį metė kaladėlę. Iš tikrųjų ją buvo sumušęs vyras, o jai buvo gėda pasakyti, kad vyras ją muša. Mažiau trijų smūgių vyras jai niekuomet nebuvo sudavęs, smūgių visada būdavo daugiau. Vyras smūgiuodavo į pilvą, galvą ir kur tik nori. Praėjo daug laiko, ji negali tiksliai pasakyti, į kurią vietą buvo suduoti smūgiai, bet teismo ekspertas tiksliai tai nustatė. Ji tiesiog namuose negalėjo ištarti nė žodžio, buvo kaip daiktas, kuris padėtas ant lentynos ir kurį galima bet kada nusviesti. G. B. buvo direktorius tiek savo įmonėje, tiek ir namuose. Vaikai taip pat bijodavo, šlapindavosi į kelnes nuo tėvo rėkimo. Kiekvieną mėnesį ji būdavo daužoma. Su byloje esančiais garso įrašais ji yra susipažinusi. Kai kur yra jos balsas, o kai kur gal ir ne, jos vyras ją provokuodavo. Yra žema įrašinėti kartu gyvenančio sutuoktinio pokalbius, o jos vyras tai darė, gal siekė kokių nors tikslų. Apie garso įrašus ji sužinojo tik teismo posėdžio metu. Jos vyras niekada neįspėdavo, kad daro garso įrašus. Su šiais įrašais ji susipažino civilinėje skyrybų byloje. Ji neatsimena pati vartojusi necenzūrinius žodžius, galbūt juos pasakė atkartodama vyro žodžius.

Trečiojo kaltinime nurodyto epizodo 2009 m. liepos 8 d. metu ji nevartojo alkoholinių gėrimų. 2009 metais yra išgėrusi vyno taurę, bet tai nereiškia, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Medikamentai jai buvo skirti 2008 metais. 2009 metais psichiką veikiančių vaistų nevartojo. Insuliną pradėjo leistis 2010 metais. 2009 m. liepos 8 d. kaltinamasis jai smūgiavo į visą kūną. Ji sėdėjo ant sofos, o vyras įsiutęs pribėgo, trenkė visur, paskui nutempė nuo sofos, ji nukrito. Vyras nesakė, dėl ko taip su ja pasielgė. Gal ji žodinio konflikto metu ir pasakė kažką vyrui, šiuo metu neatsimena. Vyras jai spyrė daugiau, negu vieną kartą. Prisimena, kad jai buvo suduota ne mažiau trijų smūgių. Būna, kad jai nukrenta cukraus kiekis beveik iki komos būsenos. Dėl 2009 m. liepos 8 d. įvykio ji keipėsi į ekspertinę įstaigą. Ji dėl ūmaus pankreatito gydėsi 2007 metais chirurginiame skyriuje. Tuo metu jos vyras buvo atvežtas prisigėręs su galvos kontūzija. Jai buvo paskirtos gydymo rekomendacijos, alkoholio vartoti nerekomenduojama.

Dėl 2011 metų epizodo nukentėjusioji parodė, kad tai buvo vakare, ji jau buvo nuėjusi miegoti, vyras grįžo eilinį kartą išgėręs. Ji gulėjo ant dešinio šono, o vyras jai taip spyrė, kad ji iškrito iš lovos. Jų lovos kampai gana aštrūs. Užsimiegojusi ji nesuprato, kas darosi, vėl atsigulė į lovą. Tada vyras antrą kartą koja trenkė jai į nugarą ir pasakė: „tu šitoj lovoj negulėsi“. Ji nemiegojo pusę nakties, į darbą atėjo verkdama. Tai matė jos bendradarbė D. V.. Šis įvykis buvo vasaros viduryje, gal liepos mėnesį, apie 21-21.30 val. Vaikai šio įvykio nematė. Į teismo medicinos specialistus tąkart ji nesikreipė. Jautė baimę grįžti į namus ir miegoti namuose. Jų miegamasis kambarys yra antrame namo aukšte, kuriame iš viso yra keturi kambariai, taip pat tamsus kambarys ir vonios patalpa. Tuo metu, kai kaltinamasis ją išspyrė iš lovos, ji miegojo.

Dėl 2012 m. birželio mėnesio epizodo nukentėjusioji parodė, kad tuo metu ji su vyresniąja dukra M. buvo salone ir žiūrėjo filmą. Atėjęs kaltinamasis pasakė: „eik, palaistyk gėles“. Ji atsakė, kad spės tai padaryti, nes dar yra karšta. Tuomet vyras, matyt, eilinį kartą išgėręs, paėmė plastmasinius bakelius ir matant dukrai, pradėjo į ją juos mėtyti. Jai pataikė į žandą, šalia sėdinti dukra M. tai matė, bet nieko nesakė. Ji taip pat nieko nesakė, bet jai tai buvo kažkas kraupaus. Bakeliai po to mėtėsi iki ryto. Gerai, kad vyras nepataikė į veidą dukrai. Ji pati tuo metu sėdėjo ant sofos, o jos dukra - fotelyje. Šis įvykis galėjo būti birželio mėnesio pabaigoje. Tuo metu ji pradėjo lankyti Vasaros gatvėje dienos kursus pas psichiatrą. Kursai vyko nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Ji tiksliai negali pasakyti, kuomet šis epizodas buvo, bet jis galėjo būti nuo birželio mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pradžios. G. B. mėtė 5 litrų talpos bakelius, į kuriuos jie pildavo vandenį ir laistydavo gėles. Buvo mesti penki bakeliai, jai pataikė vienas bakelis, mestas iš maždaug 4 metrų atstumo. Bakelis jai pataikė į kairę veido sritį. Ji jautė didelį skausmą ir patyrė šoką. Apie tai ji daug kam pasakojo, taip pat ir bendradarbei D. V.. Kursai pas psichiatrą jai „atvėrė akis“. Bakelius kaltinamasis mėtė iš terasos, tai vyko pirmame namo aukšte.

Dėl kaltinamajam inkriminuoto 2012 m. rugsėjo mėnesio epizodo nukentėjusioji E. B. 2014 m. birželio 6 d. teismo posėdyje parodė, kad prieš tai, rugsėjo 1 d., buvo švenčiamas kaimyno gimtadienis, dalyvavo apie 20 žmonių. Kaltinamasis atėjo jau išgėręs, užsikėlė kaimyną ant nugaros, nešė ir praskėlė galvą. Kitą dieną kaltinamasis buvo pagiriotas, agresyvus, visas drebėjo. Rugsėjo 2-os popietę jis su kitais kepė šašlykus. Ji nuėjo ir atsigulė į dukters lovą. Tada atėjo girtas kaltinamasis, stvėrė jai už krūtinės, plaukų ir metė į grindis. Jai nutrūko grandinėlė, o mėlynės krūtinės srityje laikėsi apie 15 dienų. Tai būtent ta mėlynė, kurią matė gydytoja, kai D. ją nuvežė į ligoninę. Bet ji gydytojai nieko nesakė, tik D. pasakė, kad ją sumušė G. Jai buvo sukeltas didelis fizinis ir emocinis skausmas. Maždaug po 10 dienų dėl cukrinio diabeto ji atsidūrė ligoninėje, kur ją nuvežė D.. Vyras visiškai ja nesirūpino, paliko namuose vienus vaikus, o pats išvažiavo kažkur motociklu. Dėl šios mėlynės į specialistus ji nesikreipė, bet buvo mėlyna visa jos krūtinė. Ji nuo vyro smūgio į žemę trenkėsi priekine kūno dalimi. Dažniausiai vyras smurtaudavo jos vaikams nematant, miegamajame arba tokioje vietoje, kur nemato vaikai.

Dėl septintojo epizodo (t. y. dėl kaltinamajam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį) nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. vežė dukrą į orientavimosi sporto būrelį. Ji dukrą nuvežė prie Jeruzalės mikrorajone esančio miškelio ir pagal per skubėjimą nepasiėmė savo rankinuko. Ji nebuvo pasiėmusi insulino. Gali būti, kad prieš tai susileido vaistų, nespėjo pavalgyti ir išvažiavo. Palikusi dukrą būrelyje, nuvažiavo sutvarkyti šalia esančių kapinių. Sutvarkiusi kapus, ji grįžo atgal ir jai pasidarė kažkas negerai. Ji tik prisimena, kad atvažiavo policija ir jai davė „papūsti“, ji tai padarė ir po to viskas „kaip per miglą“. Jai liepė atsisėsti ant jos automobilio galinės sėdynės ir daugiau ji nieko neprisimena. Neprisimena, kas nuvairavo automobilį į „Rimi“ aikštelę. Ji buvo be sąmonės. Kaltinamasis užrakino automobilį, raktelius pasiėmė su savimi, o pats nuvažiavo namo. Po kelių valandų, jau buvo tamsu, ji atsigavo, bet negalėjo iš automobilio išeiti. Visą naktį praleido tame automobilyje, ten teko ir gamtinius reikalus atlikti. Ji galvojo, kad numirs. Rugsėjo 27 d. buvo jos gimtadienis, ji mašinoje laižė stiklus, norėdama bent atsigerti. Jei ne atvykęs pašalinis žmogus, nežino, kas būtų atsitikę. Jos mobilus telefonas buvo išsikrovęs, o vaistų neturėjo. Turėjo tik tušinuką ir popieriau lapą. Automobilio signalas neveikė, nes mašina yra automatinė. Ji popieriaus lapą priklijavo prie stiklo, jame užrašė, kad prašo pagalbos, kad paskambintų vyrui, jis atvažiuotų ir atrakintų mašiną. Kai tas žmogus paskambino jos vyrui, šis iš pradžių pasakė, kad kaip ji nori, tegu taip ir išeina. Tada tas žmogus antrą kartą paskambino jos vyrui ir pasakė, kad jeigu jis neatvažiuos ir neatrakins automobilio, tuomet bus išdaužtas langas ir iškviesta policija. Taip pat jos vyrui pagrasino baudžiamąja atsakomybe. Tada atvažiavęs kaltinamasis atrakino automobilį naudodamasis pulteliu, švystelėjo jai raktus ir nuvažiavo. Ji po to nusipirko du butelius mineralinio vandens ir pusę valandos pasėdėjusi mašinoje, šiaip ne taip grįžo į namus. Pilnai visos situacijos neatsimena.

2014 m. liepos 1 d. teismo posėdyje nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2012 m. spalio 13 d. jie buvo namuose. Vyresnioji dukra su kaimyne buvo išvažiavusi į miestą, o jaunesnioji dukra buvo namie. Tarp jos (nukentėjusiosios) ir vyro kilo konfliktas popiet, kuomet ji vyro paprašė pinigų. Vyras pasakė, kad ji galinti užsidirbti pati. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu vytas pradėjo ją mušti. Iš pradžių vyras jai sudavė smūgius į kelias vietas, paskui parvertė ant žemės, paėmęs už plaukų išvilko pro duris, spyrė ir išstūmė laukan. Ji skambino į duris, bet vyras neįleido. Tada ji nuėjo pas kaimynę, kurios duris atidarė pastarosios vyras. Ji atėjo verkdama. Tuomet kaimynė su vyru buvo pasipykę, kaimynas nuėjo į viršų ir pakvietė kaimynę, kuri bandė ją apraminti, paskui skambino G., bet jis neatsiliepė ir neatidarė durų. Tuomet kaimynė paskambino telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Neatsimena, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Atvažiavę pareigūnai nuėjo pasišnekėti su G., jis jiems atidarė duris. Atėję pareigūnai pasakė, kad gal G. ją jau įleis į namus. Grįžus atgal į namus policininkai siūlė jai rašyti pareiškimą, ji visa drebėjo, tuomet G. puolė aiškinti, kad ji yra girta. Ji pasiūlė policijos pareigūnams kartu nuvažiuoti pasitikrinti blaivumą, bet G. su tuo nesutiko, sakė, kad tai šeimos konfliktas ir viskas išsispręs. Ji pati buvo ne tokioj būsenoj, kad galėtų kur nors važiuoti ir daryti kažkokius sprendimus ir rašyti pareiškimą. Tada policijos pareigūnai išvažiavo, ji atsigulė, o vakare iš vyro pusės patyrė dar ir prievartą. Jai buvo šokas. Kitą dieną buvo „nežino kokioj būsenoj“. Kitą dieną vėl pasikartojo lytinė prievarta. Vyras to gal neatsimena, nes buvo girtas. Ji nenorėjo šaukti dėl vaikų. Pirmadienį draugės suorganizavo jos išvežimą ir ji išvažiavo į Panevėžį. Pamena, kad spalio 14 d. buvo rinkimų diena. Jai buvo psichologiškai sunku. Tai buvo ne trauma, o psichologinis ir lytinis smurtas dvi dienas iš eilės. Pirmadienį kaltinamasis buvo išėjęs į krepšinį ir tą dieną ją išvežė į Panevėžį. Kai brolis ją išvežė, ją pradėjo labai pykinti, jai buvo įtartas smegenų sutrenkimas, ją apžiūrėjo chirurgas. Smegenų sutrenkimo diagnozė nepasitvirtino, tuomet jie kreipėsi į ekspertus. Vyras jai smūgiavo kumščiais, iš nugaros pusės. Ji pargriuvo, tuomet vyras ją pakėlė ir vėl trenkė. Tiek laiko praėjus, visus kaltinamojo veiksmus nupasakoti sudėtinga. Ji parklupo, krito ant kelių, vyras ją pradėjo tempti už plaukų, ištempė į lauką, per duris ir ji krito nugara ant plytelių. Po to jai buvo mėlyna visa nugara. Spalio 12 d. konflikto metu vyras jai sakė: „dvėsk greičiau, tau niekas nepriklauso, tik kilimėlis prie durų“. Ji mano, kad tuo metu jos vyras buvo išgėręs, nes kitą dieną ji ėjo į garažą, o vyras pareidinėjo su tuščiu vyno buteliu. Viską girdėjo jaunesnioji dukra, jai tuo metu buvo devyneri metai. Jos išvežimą organizavo draugės, ji pati gal būtų ir tylėjusi, nes jai buvo gėda sakyti ir viešinti šeimos problemas. Viską buvo užgožęs gėdos jausmas, bet dabar jai visai nebegėda. Ji pati į garažą su peiliu nebuvo užėjusi. Galbūt jos apklausoje ikiteisminio tyrimo metu supainiotos datos, nes iš pradžių ji buvo ligoninėje, o po to nuvažiavo pas ekspertus. Jos išvežimą suorganizavo E., kad ji atvažiuotų pas M. ir ramiai kelias dienas pabūtų, kol viskas nurims. Iš tikrųjų iškvietė brolį ir jis tą patį vakarą atvažiavęs ją išsivežė. Taip nebuvo, kad ji pati prašytų iškviesti brolį. Apie tai, kad prieš ją buvo naudojama lytinė prievarta, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes jai buvo gėda. Apie tai ji nepasakojo net medikams. Apie tai, kas atsitiko, savo broliui per daug nepasakojo. Pasakė, kad ją išmetė iš namų, išvarė basą. Kažką pasakė ir apie suduotus smūgius.

Apie tai, kad jos naudojamame „Audi“ automobilyje sumontuota sekimo įranga, sužinojo atsitiktinai. Ji negalėjo užvesti automobilio. Atvažiavęs iš „Saugos spektro“ darbuotojas pradėjo ardyti signalizaciją ir pasakė, kad mašinoje yra įdėta sekimo įranga. Jai „net akys iššoko ant kaktos“. Tada ji suprato, kodėl automobilis naudodavo tiek daug energijos, užgesdavo net vasarą. Be to, ji prisiminė, kad 2009 metais, kuomet išsiėmė „abdukciją“ dėl sumušimo, kitą dieną jai apie tai vyras pasakė vakare, nors jis to negalėjo žinoti. Tas pats buvo ir su psichologiniais kursais Vasaros gatvėje. Ji suprato, kad vyras apie tai žino, nes ją seka. Ji mano, kad ši sekimo įranga yra įdėta G. B. darbovietės lėšomis, nes jo visos firmos mašinos yra sekamos, tuo pačiu, panaudodamas firmos pinigus, G. B. įdėjo signalizaciją ir jai. Jis viską galėjo stebėti pasijungęs prie bendro kompiuterio. Automobilis „Audi A4“ jai priklauso nuosavybės teise. Šiuo automobiliu naudodavosi tik ji ir jos vyras. Automobilis pirktas santuokos metu. Apie darbuotojų sekimą jai pasisakė pats kaltinamasis.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sutuoktinio sesuo, ji serga diabetu. Dažnai tenka leistis insuliną. Mato, kaip nukentėjusiosios būklė staigiai blogėja, kai ji nepavalgo, kai cukraus kiekis krenta arba pakyla. Staigiai reikia pavalgyti arba vaistų susileisti. Paskutinius metus skundėsi G. elgesiu su ja, bet nesipasakodavo. Tiesioginio fizinio smurto nėra mačiusi, tik mėlynes ant nukentėjusiosios kūno. Per šeimos šventes matydavo, kai būdavo ruošos darbai, ar stalo dengimas. Ant juosmens, ant rankų yra mačiusi mėlynes 2007 metais. Šventės būdavo minimum 4-6 kartai per metus. Dalyvaudavo šventėse ir B.. Nuo praėjusių metų spalio mėnesio jie gyvena atskirai. Ji paklausdavo E. dėl mėlynių, nes ji buvo neseniai atėjusi į jų šeimą. Matė, kad tai akivaizdžiai kartojasi. E. duodavo suprasti, kad nenori apie tai kalbėti – ji pakeisdavo temą arba išeidavo iš kambario. Pradžioj bendraudavo tiek, kiek per šventes, paskui E. paskambindavo bent kartą per mėnesį. Gal žmogus norėdavo išsipasakoti, kas vyksta šeimoje. Ji minėdavo, kad jos sutuoktinis negražiai elgiasi su ja, naudoja psichologinį smurtą, finansiškai nepadeda apipirkti mergaites, turi tai daryti pati iš savo kuklaus atlyginimo. Klausdavo E., kodėl jinai nemąsto apie skyrybas, o ši atsakydavo, kad G. nenori skirtis ir ji nenori skaudinti mergaičių, bijo. Psichologinis smurtas pasireikšdavo tuo, kad žemindavo, ignoruodavo mergaičių akivaizdoje. Nieko nesakęs, susirenka mergaites ir išvažiuoja nežinia kur. Jei E. paklausdavo, tai jam būdavo kaip tuščia vieta. Šie pokalbiai buvo prieš 2-3 metus tai tikrai. Matydavosi, kad tvyro įtampa ir trūksta pagarbos iš sutuoktinio pusės. Arba nuomonės nepaisoma, pasakoma, kad ji nieko verta. B. vartodavo alkoholį, elgesys pavartojus keisdavosi, pradėdavo ieškoti ekstremalių pojūčių. Pavyzdžiui – buvo atvejis, kai lindo į voljerą, kur kiemsargis yra, maišytas vilkšunis ir erzino tol, kol įkando į pirštą, po to važiavo skiepytis nuo stabligės. Apie psichologinį smurtą sužinojo prieš 4 metus, apie fizinį smurtą įtarė nuo 2007 metų, tais metais ir jos pačios sutuoktinis yra pasakęs, kad E. turėjusi persileidimą, G. spyrė į pilvą. E. pati patvirtino apie persileidimą pernai metais, kai jie atsivežė ją į Panevėžį. Jie ją pasiėmė, nes jai paskambino E. draugė E.. Tai buvo 2012-10-15 vakare tarp 19-20 val., prisistatė, susijaudinusi, vos neverkdama sakė: „gelbėkit E.“. Sakė, kad G. sumušė, buvo išmetęs basą iš namų. Ji iškvietė policiją, kad patektų į namus ir pasiimtų vaistų. Ji su vyru pasitarė ir nusprendė tą patį vakarą nuvažiuoti ir pasiimti seserį. Draugė sakė, kad E. davė numerį. Po E. skambučio ji paskambino E., ši buvo šoke, vos prašnekėjo. G. E. iš anksčiau buvo pasiėmusi numerį, svarstė galimybę skambinti jiems, bet paskambino tik tą dieną. Ji dar žinojo apie įvykį rugsėjo mėnesį, kai mašinoj buvo uždaryta, apie šį įvykį jai pasakojo E. mama. Jai paskambino, pasakė, kad negali prisiskambinti, telefonas buvo ne ryšio zonoje ir papasakojo mama tas detales. Dėl įvykio spalio 15-ą – jie turi mažametį vaiką, negalėjo abu išvykti, priėmė sprendimą, kad vyras važiuos vienas. Susitarė su jos drauge E., kad iškvies taksi E. ir atsiveš pas save, kad lengviau būtų parsivežti. Į jų namus atsivežė apie 12 val. nakties. Matėsi žymės, ji buvo šoke, vos prašnekėjo, visa virpanti. Paklojo lovą, padavė naktinius ir pamatė begalę mėlynių pradedant galva, baigiant pėdomis. Pasakė, kad jinai G. sumušta. Atrodo, kad 13-ą dieną buvo sumušta. Porą dienų laiko gal buvo praėję. Kitą dieną skundėsi, kad skauda galvą, jie norėjo įsitikinti, kad ne galvos smegenų sukrėtimas. Vyras nuvežė ją į ligoninę. Medikai apžiūrėjo. Bijo pameluot, ar 16-ą, ar 17-ą dieną nuvežė. Bet atrodo, kad 17-ą dieną. Būklė blogėjo. Nustatė, kad daugybiniai galvos sumušimai, pradžioj įtarė galvos smegenų sutrenkimą, bet kiek suprato, jis nepasitvirtino. E. pasakojo, kad kivirčas kilo dėl to, kai ji paprašė pinigų, kad galėtų mergaites apipirkti. Tada kilo pykčio protrūkis, ko pasekoje ji buvo sumušta ir išmesta iš namų. Sakė, kad mušė ją rankomis, stumdė. E. yra pasakojusi apie tokį įvykį, kad 2012-ais metais jis buvo išspyręs ją iš lovos, ar pavasario pabaigoje, ar vasaros pradžioje. Jis tuo metu buvo neblaivus. Gal lova buvo per maža. Ir B., ir mama yra pasakojusi apie tą įvykį kaime. Čia gal prieš 9 metus buvo, nes mažas vaikas buvo. Dėl to, kad laiku neatsikėlė, gavo smūgį į veidą. Apie šį įvykį pasakojo jos vyro mama ir E.. Dėl įvykio automobilyje pasakojo, kad tą dieną, kai vežė mergaitę į būrelį, žmonės iškvietė jai policiją, nes ji atrodė neblaivi, policija atvyko, neblaivumo nenustatė. Tie patys liudininkai, kurie iškvietė policiją, paskambino mergaičių tėčiui, jis atvažiavo, pasiėmė mergaitę, o ją užrakino automobilyje. Nežino, kokios pykčio priežastys. Tikriausiai jis buvo įsitikinęs, kad ji yra neblaivi. Prie jos akių B. alkoholio nevartojo. Apie E. ligą jai žinoma, kad problemos su kasa, ko pasekoje nustatytas cukrinis diabetas, 2 mėnesius gulėjo ligoninėje. Tai buvo ar 2010-ais, ar 2011-ais metais. Po to, kai atvažiavo B. pas juos į namus, pati nebendravo su B.. Tarp jų su B. nėra jokių santykių, ji net mobilaus telefono neturi. Su dukromis nebendravo, nedrįso, nes mergaitės labai užsisklendusios. Ir jei tokį neutralų klausimą užduodi: „Kiek pabūsi Panevėžyje?“, ji atsako: „Ką, išvarai?“. Tiesiog bijai bet kokį klausimą užduoti vaikui. Po tų įvykių B. gyvena Panevėžyje. Natūralu, kad jei muša žmogų, tai jis bėga nuo mušančio, tai jis negyvens pas tą žmogų. Ji ryžosi kažką keisti, tiesiog bijo. Jai nėra žinoma, kad B.muštų kitus žmones. E. užsisklendusi, nebendrauja, B. kalba daug. E. kažką pasako, tada nutildoma kažkokiu komentaru, jis ją įžeisdamas nutildydavo. Tarkim: „nenusišnekėk“, „tu nieko verta kaip moteris“, „tau priklauso tik kilimėlis prie durų“. Mėlynių pas E. yra mačiusi per visas šventes. Tai ant rankų, viršutinėj daly, primindavo rankų suspaudimus, kai pirštai matosi. Taip pat juosmens srityje, tiek pilvo, tiek nugaros pusėje. Daugiau mėlynių nematydavo, nes jai nerodydavo – tik tiek, kiek rūbas pasikelia. Kai E. yra cukraus per mažai, ji pradeda virpėti, sutrinka orientacija, jai staigiai reikia kažką saldaus suvalgyti. Kaip supranta, jai labai šokinėja tas cukrus. Jei per daug numuša, žmogus gali numirti. Vyras žinojo apie ligą, bet jis pasakė, kad jam nerūpi jos ligos. Jis pasakęs, kad tai jos bėdos ir jos neturi trukdyti niekam. Psichologinio smurto atvejų yra mačiusi – įžeidinėjimus, menkinimą. Fizinio smurto nėra mačiusi. Nėra mačiusi E. vartojančios alkoholį. Aplinkybė, kad vartodavo vaistus su alkoholiu, jai nėra žinoma. Kartą į mėnesį su E. telefonu tikrai bendravo. Minimum 12-a kartų bendravo. Visus kartus ji minėjo apie psichologinį smurtą. E. pati perkasi vaistus, jeigu pritrūksta finansų – nuperka jie. Neskolina – ji šeimos narys. Nežino, ar E. vartoja raminamuosius vaistus. E. jai minėjo, kai B. ją apmėtė tuščiomis plastikinėmis taromis, tuo metu buvo M.. Kai atvažiavo po to apmėtymo, pastebėjo raudoną akį ir patinusį skruostą. E. nustatyta rūpyba, rūpintojas – K. K., jos sutuoktinis.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamasis jai – žentas, buvęs dukros vyras. Kiek ji pažįsta kaltinamąjį nuo vestuvių (dar prieš vestuves šiek tiek), atrodė normaliai, tačiau jie nesibičiuliaudavo, nei geruoju, nei bloguoju, bet vėliau dukra pradėjo darytis uždara. Kai 2007-ais metais, tvarkydama kambarius Kėdainiuose, pro duris pamatė, kaip žentas davė dukrai dešine plaštaka per kairį skruostą, jai buvo taip skaudu. Jis pats yra prisipažinęs. Ilgai po to verkė, negalėjo pusryčių po to valgyti. Dukra labai ilgai verkė, neišėjo iš kambario. Iš pradžių ji niekam nesakė, kad matė šį įvykį, nei dukrai, nei seseriai. Tik vėliau po tų įvykių jau pradėjo kalbėtis su dukra, ši pasakė, kad ją muša. 2009-ais metais jau pasisakė, kad išsiėmė medicininę ekspertizę. Po to pradėjo atviriau sakytis ir išsikalbėti. Ji matė ant dukters kūno mėlynes. 2012-ų birželio pabaigoj viena buvo atvažiavusi, kairys skruostas patinęs, akis paraudusi. Kai susitikdavo, sakydavo, kad užsigavo. Nelabai aiškiai pasakojosi, jai buvo gėda, kad šitoks vyras gali suduoti smūgį žmonai. Žino, kad dukters draugė D. buvo išsikvietusi dėl gydymosi, matė, kad čia jau beviltiška Vilniuje. Sakė, kad D. vyras vokietis apmokės išlaidas. Jos draugė buvo atašė Vokietijoje. Dukrai buvo kraujinga hematoma, kur Vilniuje plovė, dar labiau užkrėtė, vis išsiverždavo tie pūliai. Kai Vokietijoje padarė, tada užgijo žaizda. Kai dukra atsigulė į ligoninę, tai ir nustatė cukrinį diabetą. Smūgis buvo suduotas Kėdainiuose. Buvo šventės, švenčių metu. Smūgis buvo ryte, nes ji po nakties atsikėlė, tvarkėsi kambarius, dar visi kėlėsi. Dukra tuo momentu buvo kitam kambary, pro praviras duris viską matė. Jų giminėj mažai kas vartoja alkoholį, B. daugiau vartodavo, o ar dukra vartojo, negali pasaskyti, per toli gyvena. Pavartojus alkoholio keisdavosi B. elgesys, pasidarydavo agresyvesnis, daugiau kalbantis, neleisdavo dukrai prasižioti, pasakyti nieko. Su šuniu ir tuo pasigalynėt norėjo. Dukra pasisakė, kad buvo pas ekspertus, ją buvo sumušęs vyras. 2009-ų metų vasarą ją sumušė. Šiuo metu visaip dukrai būna. Cukrus nukrenta arba pakyla. Kvietė jai greitąją. Dukra visiškai nesilaikė ant kojų, cukraus neberodė net aparatas, buvo virš 28. Greitoji parašė siuntimą, išvežė į ligoninę, padarė tyrimus, sulašino lašelinę, vaistus, atgaivino, vidurnaktį išleido. Išnešė šiukšles vieną kartą, skambina, sako: „mama, negaliu pareit, silpna“. Nepastebėjo, kad dukra būtų linkusi meluot, fantazuot. Daugiau smurto atvejų ji nematė. Jai įstrigo, kai kaltinamasis iš to agresyvumo stiklainius trenkė jai po kojom ir jie visi sudužo, kai ji pasakė: „kaip tu galėjai mano dukrą užrakinti“. Po 2007 metų sužinojo, kad dukrai įvyko persileidimas, čia iš dukros pasakymų. Atvažiavus dukrai į Kėdainius 2012-ų birželį, matė mėlynę ant veido ir ištinusį žandą. Gal ir anksčiau matydavo su mėlynėmis. Apie įvykį, kai sūnus atsivežė dukrą į Panevėžį, sužinojo sekančią dieną, kai paskambino marti. Prašė atvažiuoti. Pagalvojo, kad anūką reikėjo pasaugoti. Kai atvažiavo, pasakė, kad atvežta E.. Per šventes nepastebėjo, kad E. elgtųsi neadekvačiai. G. B. buvo energingesnis, linksmesnis, visi turi jo klausyti, jo nuomonei pritarti. Jei nepritardavo, jis išeidavo iš kambario. Dukra buvo sakiusi, kad gydėsi VŠĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“. Diagnozės nežino, tik sakė, kad psichologo pagalbos reikia. Jai nereikėdavo dietos laikytis. Kai susirgo cukriniu diabetu, tapo reikalinga prisilaikyti dietos. Nežino, kada E. gydėsi psichikos centre, čia jau paskutiniai 2011-2012 metai. Pasakodavosi kažką, bet nežino, ar viską pasisakė. Po diabeto labai dažnai dukrai pasidarydavo silpna, griūti norėdavosi. Ji eidavo taip, kad atrodydavo, kad norėtų laikytis. Yra savaitę gyvenusi Vilniuje pas dukrą namuose, kai dukra gulėjo ligoninėje, nes kasdien lankė ją Lazdynų ligoninėje. Iš akių matydavosi, kad kaltinamasis yra išgėręs. Matėsi, kad yra kitokia reakcija žmogaus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad su kaltinamuoju nėra giminaičiai. G. pažįsta pakankamai seniai, gal metai prieš jų vestuves. Pradžioje santykiai buvo normalūs, įtarimų nekėlė. Pirmi požymiai atsirado apie 2007-us metus, po tokio G. elgesio. Apie G. jo nuomonė truputį pasikeitė. Paskutinis įvykis, tiek jam, tiek seseriai, sukėlęs šoką, buvo 2012-ųjų spalio vidury, kai jo žmonai paskambino visiškai nepažįstamas žmogus, E. draugė E. ir isteriškai klykti pradėjo, kad važiuotų gelbėti E.. Sako, sumušta, išvaryta, reikia ją kuo skubiau išvežti, apsaugoti ją nuo tolimesnio smurto. Jis išvažiavo į Vilnių, telefonu kontaktavo su žmona, išsiaiškino adresą, nes skambino E., o jis paėmė ją iš draugės M. Vilniuje, Pašilaičiuose. E. visa drebėjo. Jis ją parvežė tą vakarą namo ir ruošiantis miegoti, žmona sako: „pažiūrėk į jos kūną, kaip jis atrodo“. Tada pamatė mėlynes krūtinės srityje, neapžiūrinėjo detaliai, bet krito į akį. Rytą buvo atvažiavusi mama, nesakė jai, kad kažkas atsitiko, nenorėjo jaudinti. Kai atvažiavo, viską pamatė pati. E. ryte pasakė, kad skauda galvą, nuvažiavo į ligoninę pažiūrėti, ar nėra smegenų sutrenkimo. Po ligoninės nuvažiavo pas teismo ekspertą. Panevėžio miesto apylinkės teismas jį paskyrė E. rūpintoju. Jos sveikata labai bloga, šiais metais jai dar padidino nedarbingumo lygį. Jam pasakojo, kad vyras sumušė ir išvarė iš namų. Jam susidarė įspūdis, kad dažniausiai logiškai paaiškinamų smurto priežasčių nebūdavo. E. konkrečiai neįvardino, už ką G. ją sumušė. Vasarą ar per šventes jie renkasi kaime Kėdainiuose, E. buvo užsukusi, jis matė mėlynes juosmens srity. E. vengė šnekėti, jis matė, kad tokioj vietoj iš niekur nieko negali atsirasti tokia mėlynė. Pradėjo kamantinėti kaip brolis. Tada jinai jam prasitarė, kad turi problemų su G., kad jis ranką kelia. Pokalbis buvo labai trumpas, neatviravo. Daugiausia pradėjo pasakotis, kai jis ją parsivežė. Vienas dar įvykis buvo, kai buvo atvykusi 2012-ų metų vasarą prieš Jonines, rožę atvežė mamai. Atvažiavo su akiniais, jis paklausė, kam akiniai, kai saulės nėra. Nusiima akinius – akis patinus, matosi, kad į žandą gavusi smūgį. Tai buvo 2012-ų metų vasarą, birželio mėnesį. Negali pasakyti, kuri akis buvo sumušta. Ji jam sakė, kad vyras prieš ją pakėlė ranką. Jis yra matęs, kai G. vartojo alkoholį per šventes. Vienas kartas buvo per sporto varžybas, G. jį pakvietė į tas varžybas. Gal bokalą ir jis pats išgėrė, ir G.. Tada pamatė jo tokią ekspresiją, sporto varžybose jis taip garsiai šaukė, kad iš už nugaros sirgalius sako: „ko tu rėki, čia savi žaidėjai, ko juos kolioji“. Pastebėtinas labai didelis agresyvumas išgėrus alkoholio. Po 2007-ų metų kasmet bendravimo krizė vis didėjo. Sėdint prie stalo, G. neleidžia įsiterpt E., kaip žmogus, kuris panašus į daiktą, kuris neturi teisės nieko pasakyti. Niekinamas požiūris. Žeminimas tiesiogiai. Jis ant G. nepyksta. Kad sesė meluotų, sakytų netiesą, fantazuotų, susidurti neteko. Kai atsivežė E. iš Vilniaus, mėlynes matė krūtinės srity, detaliai nežiūrėjo. Ji buvo šoke, buvo išgąsdinta, balsas virpėjo, verkė. Jis yra dirbęs G. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo netenkino darbo užmokestis, ieškojo geresnių darbo sąlygų, todėl išėjo. Savo akimis smurto atvejų E. atžvilgiu iš B. tikriausiai nematęs. Matė G. vartojant alkoholį per visas šventes ir jis vartodamas alkoholį nejausdavo ribų, t. y. kiek yra, tiek geria, o po to daro kvailystes. Vienas iš tokių epizodų, kada kaime per Velykas jie žaidė krepšinį, G. vartojo alkoholį ir tuo metu jam kilo agresija, jis pradėjo pulti didžiulį vilkinį šunį. Tai buvo 3-5 metų laikotarpyje, ne seniau. Tampė aptvarą, šuo jam įkabino į pirštą. Tada jam geriau sekėsi, nes „Minusą“ lošė, laiminėjo ir G. pavydas, pyktis sukilo, kad reikėjo užsipulti šunį, kišti rankas į vidų, jį erzinti perkando pirštą. Tada su pusbroliu palydėjo G. į ligoninę, ligoninėje, taškydamasis kraujais, seselėms rodė: „koks aš šaunuolis, man perkando pirštą, aš didvyris“. Apie kitus G. alkoholio vartojimo kartus jam yra pasakojusi sesuo, kad jis penktadieniais grįžęs iš darbo pavartoja ir nevartoja tik sekmadieniais. Iš sesers pasakojimų sužinojo apie jos persileidimą. Sesuo nepasakojo, ką ji veikė 2012 metų spalio 14-ą dieną. Kai vežė ją į Panevėžį iš Vilniaus, daug nešnekėjo. Nenorėjo jos nei erzinti, nei dar labiau skausmą kelti, norėjo kuo greičiau ją parvežti ramiai išsimiegoti ir pasišnekėti. Kad ji yra apdujusi, tai cukrinio diabeto požymiai. Prieš dvi savaites pats lėkė pas savo mamą, vežė ją į ligoninę, atsistojusi svyra į šoną tiesiog, atvažiavę medikai tikrino cukrų jos, aparatas rodo „HIGH“, tai reiškia, kad virš 25-ių yra rodmenys. Po ligoninės vežė ją teismo ekspertams abdukcijos. Jam pačiam neteko matyti, kad E. nukristų dėl sveikatos būklės. Kad griuvo, nebuvo sakiusi. Iš aplinkybių dėl įvykio automobilyje gali papasakoti tik tai, kas po įvykio atsitiko. Jie su šeima ir pusbrolis su šeima buvo atvykę E. pasveikinti su gimtadieniu 2012 metų rugsėjo pabaigoje. Po šio gimtadienio įvyko incidentas. Jie išeidinėjo iš patalpų ir pasigirdo stiklo dūžis. Tik vėliau paaiškėjo, kad G. atsinešė stiklainius ir sviedė mamai po kojomis. Tą vakarą matė, kaip G. alų gėrė. Žino iš pasakojimų apie tą įvykį, kai E.buvo užrakinta automobilyje per naktį prie parduotuvės „Rimi“. Ko gali žmogus siekti, jei neįgalų žmogų palieka tokioje situacijoje? Jau palikimas yra blogio siekis, o užrakinimas, kad jis negalėtų išsivaduoti, yra žiaurios mirties siekimas. Jis bandė atidaryti sesers Audi automobilį. Jei automobilis užrakinamas centriniu pulteliu iš išorės, išeiti nėra įmanoma. Nebent išdaužti stiklą. Su ranka neišdauši. Jei E. ir vartodavo alkoholį per Kalėdas, tai pusę vyno taurės gal. Jam yra žinoma, kad sesuo ligoninėj gulėjo, galėjo būti skirtas medicininis medikamentinis gydymas. Jam žinoma apie diagnozuotą vidutinio sunkumo depresiją. Kad E. pasiėmusi kreditą „Bobutės paskola“, jam žinoma. Apie sumontuotą įrangą automobilyje sužinojo, kai sesuo pranešė, kad rado. Ji sužinojo apie įrangą, kai nepavyko užvesti automobilio, kvietė specialistą, kuris aiškindamasis atrado. Ant įrangos buvo „Deltonika“ lipdukas.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. A. parodė, kad giminystės ryšiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja nesieja. Nepasakys tikslių datų, kiek laiko pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, bet kartu pradėjo auginti vaikus, bendravo šeimomis, tačiau kadangi ir jos pačios santuoka nutrūko, tai paskutiniu metu santykius palaikė tik su E.. Paskutiniu metu šeimyninio bendravimo nebuvo. Bendravo su E. telefonu, susitikinėdavo ir paskutiniai metai iki kol viskas prasidėjo, telefonu ji pradėjo šnekėti, kad ją muša, kad jai blogai, anksčiau nešnekėjo. Pokalbiuose tai dominuodavo, kaip draugė ji jautė, kad šeimoje yra neapykanta. Ji sakė E., jog jei blogai, kad atvažiuotų pas ją savaitgalį pagyvent, gal praeis pyktis, kažkas kažko pasiilgs, bus geriau, bet ji tokia buvo palūžusi. Išėjimas iš namų buvo, kai E. atvažiavo pas ją, po išėjimo iš G.. Tada susisiekė su jos artimaisiais ir atvažiavo brolis ir E. liko Panevėžyje ilgesniam laikui. Ji bendraudavo ir su G.. Pati su vyru atskirai gyvena 2-3 metai, tai buvo dar metai prieš, tai prieš 4 metus baigėsi bendravimas šeimomis. Kai bendraudavo šeimomis, tada smurto iš G. B. pusės nebuvo. E. apie smurtą iš B. pradėjo kalbėti apie metus, iki jos išėjimo, girdėdavo pasakojimus. Datų nepamena. Kai tyrėja klausinėjo, jai nepakako pasakyti, kad prieš metus, tai tyrėja atsiversdavo kalendorių ir toje vietoje jai „pamoderavo“. Ji bandė ginčyti parodymus, nes kai klausinėjo, jautė šališkumą. Kas liečia datas tai mano, kad parodymuose jos nurodytos gerai. Tiek E., tiek G. ji matė tiek ir girtus, tiek ir besirūpinančius vaikais. Jos klausė, ar ji matė E. apsvaigusią nuo alkoholio, tai atsakė, kad matė, o tada tyrėja tą apsvaigimą aprašo labai vaizdžiai ir dar prideda sakinių, kad sustiprinti vaizdinį. Kai skaitė parodymus, jautė, kad kažkaip ne taip. Pabaigoje užaštrinimas, jautė, kad klausimai nukreipti prieš E.. Kai išėjo iš apklausos, paskambino E. ir pasakė, kad davė parodymus prieš ją, nes kažkaip labai negerai jautėsi. Bandė ginčyti, tai kvietė pakartotinai apklausai, bet nebuvo namuose, tai taip ir gavosi, bet toks “neskanumas” liko. Nes kaip klausia, tai taip ir atsakai. Ko ieškai, tą randi apie kiekvieną. Mėlynes matė. Kad G. mušė E., nematė, bet E. tiki. Neklausė, ar čia jai G. tai padarė, ar ne. Tas buvo ir ji detalių neklausinėjo, kuom ją mušė, nes jai pačiai nemalonu, mato, kad ji palūžusi ir ji E. priima kaip žmogų. Ji tyrėjai sakė, kad kažkaip ne taip viską papasakojo, tai ji tada klausė ką ne taip. Klausė: “ar matėt, kad G. ją mušė?”. Pasakė, kad nematė. “Ar matėt, E. apsvaigusią?”. Atsakė, kad matė. Tyrėja taip greitai štrichus padėjo. Todėl ikiteismino tyrimo parodymuose yra patirštinta. Raminamuosius įsivaizduoja, kodėl geria, nes blogai yra. Tai ji E. šioje vietoje palaiko. Pas E. diabetas, ji būna kaip apsvaigimo būsenoje dėl per žemo cukraus, tai nežino, ar jai dėl cukraus ar dėl vaistų, tik matai iš akių, kad ji mažiau budri. G. yra pietietiško temperamento, toks aistringas žmogus. Jei jis myli, tai aistringai, jei serga aistringai, bet jei nekenčia tai irgi nuo širdies aistringai. 2012 m. spalio 15 d. nukentėjusiosios broliui skambinti buvo kitos draugės, E. D., iniciatyva. Jautė, kad blogai, o kiti nežino, matė, kad reikia pagalbos, o pati asmeniškai negali. Kreipėsi į brolį, kad duoti žinoti, jog E. blogai. Buvo pabėgimas, nes nežinojo ką toliau darys. Jos šnekėdavo telefonu, tai E. pasakodavo, kad kažkada ji miegojo, grįžo G. ir ją išspyrė iš lovos, ji krito ir atsitrenkė kažkur. Kitą kartą vėl dėl menkniekio užsipuolė, E. sakė, kad su ja nesiskaito, kad nesako jai, kur eina, nei kada grįš. Ji pasakodavo, kad buvo išsiėmusi kelis kartus „abdukcijas“. E., kai būdavo sumušta, tai nesirodydavo, ji neidavo iš namų, tada slėpėsi. Yra girdėjusi, kad G. erzina bet koks E. veiksmas, gali nieko nedaryti, bet vis tiek erzina. Atrodo buvo jos gimtadienis, norėjo atvažiuot pasveikint, E. sakė: “nevažiuokit, pas mane šeimoje viskas blogai”. Paskui papasakojo, kad ją užrakino automobilyje. Tyrėja klausė: “ar jūs įsivaizduojate, ar galima žmogų uždaryti mašinoje?”. Tyrėja ją apšvietė, kad ko gero neįmanoma uždaryti žmogaus mašinoje. Pagalvojo, kad jos mašinoje, ko gero negalima užrakinti. E. sakė, kad G. ją užrakino, kad neišvažiuotų, nes ji turėjo pas juos atvažiuoti. Tą vakarą jie jos laukė, nes jų į vidų neįsileido, kai jie norėjo pas ją atvažiuoti. Pastebėjo, kad jo veiksmuose buvo neapykanta E.. Nėra taip, kad E. nesuprastų ką daro, ji žino, ką daro. Tik kai buvo bėgimai, tai matosi, kad išgąsdintas žmogus. Užguitas žmogus, tai kaip asmenybė apatiška, muša – tegu muša, išeities nerado. G. teko matyti girtą, kai jis girtas, darosi aktyvus žmogus, o E. išgėrusi eina miegoti. 2011-05-30 poilsio ir pramogų parke Tony Resort Anupriškėse Trakų r. Buvo švenčiame jos sūnaus T. gimimo diena. Iš B. šeimos vaikai taip pat buvo pakviesti, vaikus atvežė E., o parvežė G.. E. blogai jautėsi, atrodė tarsi apsvaigusi. E. anksčiau atvažiavo, ir, kol jų laukė, išgėrė alaus, todėl gavosi taip, kad buvo apsvaigusi. Ji paskambino B., kad paimtų dukrą, nes E. girta ir negalės vairuoti. Ji pati nematė, kaip E. vartojo alkoholį. Tiesiog pastebėjo apsvaigimą ir kad žmogui su apsvaigimu vairuoti su vaikais negerai. E. girtą matė, kai bendraudavo šeimomis, tai prieš 4 metus. E. rūpinosi šeima, jie abu rūpinasi vaikais ir G.. G. problema su galva buvo, buvo kritęs ir jam reikėjo slaugos. Smarkiai buvo susidaužęs, jam su atmintim blogai buvo, bet ji visa tai žino iš E..

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. Š. parodė, kad giminystės ryšiai jos su kaltinamuoju nesieja. Žinomas faktas apie smurtą. E. ir G. pažįsta apie 20 metų, gal daugiau, buvo šeimos draugai, kaimynai. Apie tai, kas įvyko žino iš E., apie smurtą, mėlynes, kvietė policijos pareigūnus į savo namus. Policiją kvietė apie rugsėjo ar spalio mėnesį, kai į jos namus E. atėjo verkdama, kad G. išvarė iš namų. E. prabuvo jos namuose valandą ar tris, pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus, ką ji ir padarė. Atvažiavo pareigūnai ir E. išėjo su jais ir, kiek žino, ji tą naktį išvyko į Panevėžį ir ji nuo to laiko nebegyveno Lazdynėliuose. Iki to laiko E. dažnai ateidavo pas ją ir skųsdavosi apie vyro smurtavimą, rodydavo mėlynes ir pasakodavo, kad ją muša. Mėlynes matė ant B. kūno, tai buvo keletas atvejų, ne vienkartinis. Tarp jos apklausų ikiteisminio tyrimo metu buvo laiko skirtumas, tai gal galėjo supainioti datas, nes prieš tai tie įvykiai dažnai būdavo. Kad mėlynės nuo griuvimo, nepatikėjo, nes buvo nemažai mėlynių. Mėlynės buvo žasto srityje ir blauzdoje, atrodo, abiejose rankose, o kojose ar abiejose, neatsimena. Stebėjosi, kaip gali gyventi, kad E. gulėjo ligoninėje, G. jos nelankydavo, ji pirko būtiniausius higienos reikmenis. G. pomėgis motociklams, požiūris į šeimą ją stebino. Jie bendraudavo šeimomis ir būdavo šeimos vakarėliai ir kažkokios progos beveik kiekvieną savaitgalį ir alkoholio daugiau mažiau būdavo. Visi daugiau mažiau gerdavo. G. – lyderis, visų matomas, kompanijos siela ir ne tai, kad gerąja prasme. E. atžvilgiu kompanijoje nesmurtaudavo, nemušdavo. 2012 m. spalio mėnesį mėlynes pati parodė. Ji grįždavo iš darbo, E. ateidavo ir sakydavo, kad smurtavo prieš tai dieną. Ji nenorėjo kištis į kitų žmonių gyvenimą ir manė, kad šeimoje gali tvarkytis patys, bet paskutiniai įvykiai buvo virš visko. Jeigu atėjo E. apsiverkusi su mėlynėm ir buvo valandą ar dvi savaitgalį, tai jau įvykiai buvo peržengę ribas. Priežasčių kodėl buvo smurtaujama nežino. Ji patarė E. imtis kažkokių veiksmų, skirtis, o ši atsakydavo: “kur aš dingsiu, kur gyvensiu, kokia mano ateitis?”. Viskas prasidėjo nuo tada, kai ji atsidurdavo ligoninėje, nes buvo ir sepsis ir kraujo užkrėtimas, kasos uždegimas ir, ko pasėkoje, išsivystė cukrinis diabetas. Ji kas mėnesį ar kas kažkiek gulėdavo ligoninėje ir gan ilgą laiką ir, kiek žino, buvo išvažiavusi į Vokietiją ir ten gydėsi. E. ne iš tų žmonių kuris keršytų, ji tokiom savybėm nepasižymėjo. Nemano, kad E. linkusi fantazuoti, išsigalvoti. E. pažįsta virš 20 metų. Jos pačios išsilavinimas medicininis. Krizė, tai yra koma diabetinė, kai žmogus negauna insulino arba jo būna per daug. Krizei ištikus, žmogus gali blogai atrodyti ir džiūti burna ir paakiai būti geltoni ir svyruoti ir nerišliai kalbėti, bet tai būna tada, kai reikia insulino arba jo per mažai. Matė E. vartojant alkoholinius gėrimus, jie buvo šeimos draugai ir vaikų gimtadieniai, ir savaitgaliai, ir daugiau mažiau būdavo alkoholinių gėrimų ir daugiau ar mažiau jie visi gerdavo, bet niekada nematė jos gulinčios girtos. Paskutinis balius ir alkoholio vartojimas buvo per jos vyro gimtadienį, gal 2013 m., jei neklysta. Tuo metu pavėsinėje buvo apie 20 žmonių, ant stalo buvo alkoholio, ji E. girtos besišlaistančios nematė. Sergant cukriniu diabetu nedraudžiama gerti alkoholį, leidžiama vieną porciją išgerti. Galima išgerti vieną mažą bokalą alaus arba 100 ml vyno. Kai G. važinėjo su motociklu, patyrė labai daug traumų, viena buvo labai sunki, po kurios E. labai dažnai lankydavo jį ligoninėje ir juo labai rūpindavosi. Tokių atvejų buvo labai daug. Apie įvykį Kroatijoje jai niekas nepasakojo. Ant veido lyg nematė mėlynės, ji nepasakojo apie tai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. D. parodė, kad yra susijusi tik tiek, kad praeitą (t. y. 2012 m.) rudenį sulaukė E. skambučio. E. jai paskambino verkdama, buvo labai susijaudinusi. Pasakė, kad G. ją išvarė iš namų, išstūmė už durų, pasakė, kad jos vieta ant durų kilimėlio. E. papasakojo, kad G. dažnai smurtauja prieš ją, naudoja fizinį, psichologinį smurtą, mergaitėms prigąsdinta, kad neitų prie durų, neįleistų. Pasakė, kad nuėjo pas kaimynus ir jie iškvietė policiją. Jai tai buvo visiškai netikėta, ji pirmą kartą išgirdo apie nesutarimus jų šeimoje. Pasakė, kad G. dažnai smurtavęs prieš ją. Kadangi E. buvo labai susijaudinusi ir buvo neaišku, ar ji saugi, pradžiai iškvietė taksi, kad nuvažiuotų pas savo draugę į saugią vietą ir paskambino jos artimiesiems, kad jie susisiektų ir pasirūpintų ja. Paskambino jos brolienei, nes kai su ja kalbėjo, klausė, ar artimieji žino apie šią situaciją. Ji sakė, kad ne, kad slepia tai nuo artimųjų, nes labai nemaloni situacija, labai nepatogu, meluoja, kad nukrenta nuo laiptų ir taip toliau. Tą patį vakarą paskambino jos brolienei, pasakė, kad yra tokia situacija, kad E. ji išvežė pas draugę į saugią vietą, pasakė, kad jie susisiektų ir pasirūpintų E., nes ji neturėjo tokios galimybės. Brolienė pasakė, kad susisieks, atvažiuos į Vilnių. Jie tą patį vakarą ir atvažiavo. Ji turėjo mažiuką vaikelį, buvo vakaras, negalėjo nei važiuoti, nei pasirūpinti E.. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Tą vakarą nematė B., ar ji buvo sužalota, su ja bendravo telefonu. Iki tol nėra pastebėjusi smurto žymių ant E., nėra artimos draugės, susiskambindavo kas porą mėnesių. Klausė E. po įvykio, jei tai tęsėsi, kodėl jinai tylėjo, niekam nepasakojo. E. sakė, kad neturi išeities iš šitos situacijos, laukia, kol vaikai paaugs, dėl vaikų kentėjo ir nepatogu pasakoti, labai nemaloni situacija. Yra išsilavinusi šeima ir ji suprato, kad nėra smagu pasakotis. Neatsimena, ar klausė, dėl ko E. buvo išvaryta iš namų, nes pokalbis buvo labai įsiaudrinęs, ji nuolatos verkė telefonu. Ji pati susijaudino, suprato iš jos elgesio ir balso, kad yra labai rimta situacija. Tuo metu, kai E. jai skambino, tai neįvyko tą pačią dieną. E. jai sakė, kad prieš keletą dienų G. ją išvarė. Ji jai paskambino, pasakė, kad sunki situacija ir „daugiau nebegaliu“. Tas jos „daugiau nebegaliu“ buvo kaip pagalbos šauksmas jai, kaip draugei, kad ji turi reaguoti. Tuo metu susikoncentravo ties tuo, kad turi atskirti E. nuo smurtaujančio vyro. E. jai pasakojo apie psichologinį, fizinį, lytinį smurtą. Jau po to ji E. skambino aiškintis. Po to jos kalbėjo apie visus konkrečius atvejus. Iki tol nieko apie tai nežinojo. E. pasakojo, kad kai ji eidavo miegoti, atsiguldavo į lovą, prieidavo vyras, ją su koja išspirdavo iš lovos, ant žemės, ji nukrisdavo, kad ją už plaukų tampo, kad neleidžia namie žiūrėt televizoriaus, nes sako: „tu nedirbi, tu neuždirbi pajamų, tai nenaudok elektros“, ji negali triukšmauti namie. Apie lytinius santykius sakydavo, kad atveš kažkokį vyrą, o G. nori matyti, kad tas jai kažką darytų. Ji iki tos situacijos neturėjo įtarimo, kad toje šeimoje vyksta tokie dalykai. E. jai pasakė: „aš nebejaučiu, kad aš galiu išlipti iš tos duobės, aš nematau išeities iš situacijos“. Ji nesitikėjo, kad kažkas ją atskirs: „10 metų tęsiasi ir aš pripratau prie to“. Ji iš pokalbio suprato, kad E. neatsigavo nuo psichologinio smurto: „tu nieko verta, nieko nesugebėsi be manęs, neišgyvensi“. Tokia buvo pasitikėjimą savimi praradusi moteris. Ji sakydavo, kad nebetiki, kad gyvenimas pasikeis, kad laukia, kol vaikai užaugs, kai užaugs, tada galės atsiskirti. Sakė, kad daro tai dėl vaikų, nori, kad mergaitės užaugtų kartu šeimoje. Nėra pastebėjusi, kad E. fantazuotų. Jie neturi bendrų draugų. Neprisimena daugiau pokalbio detalių, pati buvo susijaudinusi, nes situacija buvo labai netikėta. Ji patikėjo E. pasakojimu, nes per 20 metų ji nėra verkdama skambinusi. Anksčiau būdavo bendrų susitikimų šeimomis, labai seniai, kai dar bendraudavo šeimomis, gal būdavo alkoholio. Negali pasakyti, kuriais metais. 2008-ais metais buvo išvykę į Jungtinius Arabų Emyratus. Visi vartojo alkoholį. 2011-05-30 buvo draugės vaiko gimtadienis. Tame gimtadienyje buvo E. B.. Ji atvažiavo su vaikais pati į „Tony Resort“. Jie sėdėjo prie stalo, bet E. nesėdėjo su jais. Ten buvo vaikų šventė, vaikai čiuožinėjo, laipiojo medžiais. Tą dieną matė E., pradžioje jos būklė buvo normali, o vėliau su vaikais vaikščiodama pamatė, kad jinai sėdi ir verkia. Bandė paklausti, kas yra, ji pasakė, kad nenori kalbėti. Ji E. paliko pagalvojusi, kad kažkada reikės grįžti prie to klausimo, nes ten buvo ne vieta ir ne laikas. Ji paskambino G. dėl to, kad, kai reikėjo važiuoti namo, pamatė, kad E. vis dar verkia, ji buvo labai susijaudinusi. Ji su drauge bandė ją kažkaip nuraminti, negalėjo niekaip identifikuoti situacijos, kodėl ji tokia. Jai buvo neramu dėl E. grįžimo namo. E. buvo su dviem vaikais. Ji paskambino G., paprašydama, kad jis atvažiuotų ir pasiimtų E. su vaikais. Artimesnis bendravimas su B. šeima nutrūko palaipsniui. Visi suaugę, su šeimomis. G. ūmesnio būdo, nei kiti jos pažįstami. Nesmurtavo, nemušė jų. Buvo aktyvus, pavartojęs alkoholio. Girdėjo, kad su vaikais labai griežtas. E. jai pasakojo, kad jis griežtas, kontroliuoja, gali sukelti skandalą dėl mažiausios detalės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. parodė, kad yra B. kaimynas. Jų ir B. šeimos pažįstamos gana seniai, virš 10 metų. Gana glaudžiai gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje, per aukštą skirtumas. Dabar gyvena turbūt jau 9 metai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo šeimyninių susitikimų, vaikų gimtadienių. Jam asmeniškai neteko nei kalbėti su E., nei matyti, kad G. prieš E. smurtautų. Nėra matęs smurto atvejų, nei apsistumdymų, nei smūgių, nei pasitampymų, nei dar kažko. Jam asmeniškai E. nėra tuo skundusis. Kalbant apie tą įvykį, kai jo žmona kvietė policiją, tai jis buvo namie, paskambino E. į duris, paklausė, kur yra jo žmona E.. Jis pakvietė žmoną ir nuėjo daryti savo darbų. Nei jų pokalbio, nei atvykus policijai, nei kas ten vyko – nei dalyvavo, nei matė, nei girdėjo. Jis nesileidžia su žmona į tokias diskusijas, gal tuo momentu su žmona ir buvo kažkoks pokalbis, bet dabar neturi nieko ką pasakyti. Nežino, kodėl jo žmona kvietė policiją. Nepamena, kokia buvo E. būsena tą dieną. Jis stengiasi su B. nebendrauti ta tema, bet tai įnešė tam tikrą atspalvį į jų draugystę. Jų namai blokuoti per sieną, tai jie bendrauja, tiek žoliapjovė yra bendra, tiek ūkio reikalai bendri. Tie santykiai atšalę, bet sveikinasi ir bendrauja, tiek, kiek reikia kaimyniniams santykiams. Vaikai ėjo į gimtadienius, tai kažkokių sąsajų likę. Nedrįstų vertinti, ar E. gali fantazuoti. Fakto, kad E. buvo uždaryta automobilyje ir ten buvusi visą naktį, neteko girdėti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. L. parodė, kad pažįsta E. nuo 1993 metų, jos kartu dirbo vienoje įstaigoje ir gana ilgai draugauja. Su G. matydavosi tiek, kiek atvažiuodavo į svečius arba B. atvažiuodavo pas juos. E. gana uždara būdavo, vengdavo kalbėti apie tai, kas vykdavo šeimoje. Matydavosi viena kita įtampa, bet kadangi nusiskundimų nebūdavo, neįtarė, kad gali būti kažkas blogesnio. Atkreipė dėmesį po to, kai E. susirgo, buvo Vokietijoje, kėlė nuostabą, kad mažai vyras rūpinasi. Pamačiusi E., kai ši atvažiavo pas ją į gimtadienį, labai išsigando, jie su vyru nutarė išsikviesti ją gydytis į Vokietiją. Ją išlydėdama į Lietuvą, paskambino G., verkdama prašė, kad jis E. rūpintųsi, nes jai atrodė, kad jis E. visai nesirūpina. E. tikrai reikėjo visokeriopos pagalbos. Žmogus buvo visai išsekintas, neįsivaizduoja, kaip galima gyvenant kartu nematyti tokios situacijos. Grįžusi į Lietuvą su E. pradėjo matytis dažniau. Kitas atvejis buvo, kai vieną dieną E. pati vežė į ligoninę, jai buvo skausmai. Gydytojui E. apžiūrėjus, pasimatė mėlynės. Gydytoja klausė, kas atsitiko. Tada ji pirmą kartą pamatė mėlynes. Mėlynes matė ant rankos (rankos viršutinėje dalyje virš alkūnės) ir ant alkūnės. E. gydytojai pasakė, kad griuvo, o po to jai prisipažino. Kai nusirengė, išsigando tiek ji, tiek gydytoja. Ji nelabai mėgdavo atvažiuoti į svečius, kai G. būdavo namuose, nes būdavo nesmagi įtampa. Mėlynes matė vieną kartą. E. pasakojo apie atvejį, susijusį su automobiliu. Mėgino prisiskambinti E., ji neatsiliepė, sekančią dieną, E. papasakojo, kas atsitiko – kad ji naktį praleido automobilyje. Pasakojo, kad ji negalėjo išlipti iš automobilio ir kad praeinantis žmogus padėjo išsikviesti pagalbą, nes mobilus buvo išsikrovęs. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji niekada nesijautė B. namuose labai laisvai. G. kažką darydavo, burbtelėdavo kažką ir tuo pasibaigdavo tie pokalbiai. Jis visada turėdavo kuo piktintis: tai vaikais, tai kaimynais. Gal ir ji jam nepatiko. Gaila, neturi nuotraukos, pamačius nuotrauką, taptų aišku, kas yra išsekinimas. Kaulai ir oda. Tada kyla klausimas, kodėl taip žmogus atrodo. Taip, tai ir dėl ligos, bet ir dėl pačios įtampos namuose. Skausmai, kai vežė E. į ligoninę, buvo pilvo srityje. E. vengdavo kalbėti apie santykius šeimoje. Pradėjo atviriau kalbėti po visų įvykių, operacijų Vokietijoje. Neblaiviam stovyje G. turi polinkį kabinėtis. Ji matydavo G., kai jie bendruose vakarėliuose būdavo, ne tiek daug. Jis pakankamai išgerdavo. Apsižodžiavimas tarp G. ir E. būdavo, bet kad prie jos būtų mušęs – tai ne. Pati yra sakiusi E.: „Užsidaryk kitame kambaryje ir miegok, jei bijai“. E. G. bijojo, nes G. grįždavo vėlai. Prisimena, kad ir iš lovos ją buvo išmetęs. G. bendravimas būdavo šaltas, ignoruojantis. Kai jis labai ekspresyviai elgdavosi, E. bandydavo apraminti jį, kaip vakarėliuose būna. Tada E. visada susilaukdavo grubaus atsakymo. Ji elgdavosi kaip žmona, kuri nori, kad jis elgtųsi mandagiai. Sulaukusi tokio atsakymo, E. pergyvendavo. Per jos gimtadienį verkė, nes G. kažką pasakė. Skaudžiai reaguodavo, pergyvendavo. Žmogus labai saugojo šeimos paslaptį. E. nelinkusi fantazuoti, meluoti. Ji – labai draugiškas, visiems padedantis žmogus. Labai gaila, kad ji taip dabar sugniuždyta, sužlugdyta. Mano, kad G. – sveiko proto, tai turėjo suprasti E. būklę, ką daro, užrakindamas ją automobilyje. Nuo 1993 metų vairuoja automobilį. Jai nepavyko išlipti iš to automobilio, nors ji netikėjo. Ji bandė tai padaryti po tų įvykių. Ji apmokėjo E. gydymo išlaidas. Ji tada pasiėmė savaitę atostogų, gulėjo su E. ligoninėje. Sakydama, kad E. vartoja alkoholį, turėjo omenyje, kad vartojo iki ligos diagnozavimo. Nei keršto jausmo, nei pykčio G. nejaučia, tik gaila kaip žmogaus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaip specialistas teismo medicinos ekspertas N. R. parodė, kad atvykus nukentėjusiai į jų skyrių, pradėjo tyrimą. Tyrimo metu atliekama objektyvi nukentėjusiojo apžiūra, surašomi matomi sužalojimai. Tik tada reikalauja medicininių dokumentų. Visada pradedama nuo to, nepaisant, ar turi dokumentus, ar ne, ar ji buvo apžiūrėta ligoninėje, ar nebuvo. Išvadoje nurodyta, kad viskas buvo baigta per vieną dieną. Reiškia medicininių dokumentų duomenys buvo tą pačią dieną, viskas buvo suforminta, išvada surašyta iki galo. Dabar negali pasakyti, ar B. turėjo dokumentus iki jo apžiūros, bet pagal chronologiją turėjo būti taip: nukentėjusioji nuvyko į ligoninę, buvo apžiūrėta priėmimo skyriuje, gavo išvadą ir pateikė jiems, kad galėtų specialisto išvadą surašyti. Negali tvirtinti kategoriškai, bet tokia įvykių seka įmanoma. Jis apžiūrėjo nukentėjusiąją ir įvertino medicinos duomenis. Specialisto išvados parengimas gali trukti ir keletą dienų. Visiškai realu, kad šiuo atveju tyrimas baigėsi tą pačią dieną. Išvadą pateikė be tyrėjo užduoties, asmeniniu prašymu. Specialisto išvada PG1436 buvo surašyta, gavus Vilniaus apskrities 5PK užduotį, 2013-07-25, ten buvo pateikti klausimai. Užduotyje buvo klausiama, keliais trauminiais poveikiais padaryti kūno sužalojimai, atsakyta, kad konstatuoti sužalojimai (išvardinti). Tai buvo ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Ir sveikatos sutrikdymo mastas, tiek dėl kiekvieno, tiek visumoje, kvalifikuojamas kaip nežymus. Galimybė susižaloti pačiai savo ranka arba griūnant, krentant – mažai tikėtina. Tam prieštarauja lokalizacijos, sužalojimų pobūdis, bei jų kiekis. Specialisto išvadą pateikė remdamasis jau pateiktais anksčiau Panevėžio ligoninės duomenimis, objektyvios apžiūros duomenimis ir dar papildomai buvo pateikta epikrizė iš Santariškių klinikos ligos istorijos. Ten buvo nurodyta nuo 09.09-09.14, kad buvo gydoma dėl lėtinio pankreatito paūmėjimo, cukrinio diabeto I tipo sunkios formos, ketoacidozės, diabetinės polineuropatijos, riebalų apykaitos sutrikimo, arterinės hipertenzijos, elektrolitų disbalanso – dėl susirgimų, nesietinų su patirtais sužalojimais, todėl nebuvo atsižvelgta. Tvirtina šią išvadą. Dirba nuo 1976-ų metų. Jis pats diabetikas. Simptomatika gali būti labai įvairi: gali pasireikšti galvos svaigulys, bendras silpnumas, praikaito pilimas, širdies ritmo sutrikimai, kūno blyškumas. Sunkiais atvejais galimas ir sąmonės praradimas. Kai žmogus nualpęs griūna – taisyklių nėra. Priklausomai nuo to, kokioje jis padėtyje: ar palinkęs į priekį, tai gali nugriūti į priekį, jei į šoną, tai į šoną. Šiuo atveju mažai tikėtina, kad nukentėjusioji susižalojo krisdama. Sužalojimų lokalizacija skirtingose kūno vietose. 4 išvadoje žodis „tikėtina“ reiškia, kad kategoriškai tokios galimybės atmesti negalima. Bet visuma tokių konstatuotų sužalojimų labiau būdinga būtent tokiam padarymui. Sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija nėra pakankamai informatyvūs, kad būtų galima kategoriškai teigti. Apžiūrėdami tik aprašo, nedaro fotofiksacijos. Gali atsirasti mėlynės nuo paspaudimo ranka. Prieš 1-2 ir 4-6 dienas bus spalvinis skirtumas akivaizdus, nes kraujosruvos pradeda keisti savo spalvą. Po dviejų dienų jos bus melsvos arba melsvai violetinės be spalvinių nukrypimų. Palietus odą ar pačiam užkliuvus lieka mėlynių kūne sergant kepenų ligomis, nes labiau sutrikdoma kraujo krešėjimo funkcija. Tada kraujosruvų susiformavimas greitesnis. Čia buvo diagnozuotas lėtinis pankreatitas, cukrinis diabetas, kuris irgi siejamas su kasos funkcijos pažeidimu, kuris kraujo krešamumui neturėtų turėti įtakos. Yra tokių dalykų, kurie kategoriškai nepritartų tam, kad sergant tokiomis ligomis būtų vartojamas alkoholis. Kasa yra pažeista. Alkoholio vartojimas gali išprovokuoti įvairias diabeto komplikacijas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad atvažiavo iš ryto prie „Rimi“ parduotuvės, išlipo iš mašinos, ėjo link parduotuvės, buvo 8 val. ryto, aikštelė buvo pustuštė. Beeidamas išgirdo tarsi iš po žemių beldimą ar šauksmą. Pamatė šone stovinčią mašiną aprasojusiais langais, galinis langas buvo nuvalytas ranka. Pamatė merginą, kažkokį lapą buvo prikišus, kažką rodė jam. Priėjęs prie mašinos pamatė sėdinčią moterį, kuri jam pasakė, kad serga diabetu, blogai jaučiasi, baigia uždust, ją užrakino, įkalino, parašė telefoną, kad jis paskambintų ir praneštų tam žmogui ir atvažiuotų ją išlaisvinti. Kai suprato, kad jai gali būti blogai, pasiūlė išdaužyti mašinos langą. Jinai atsisakė. Paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė kažkoks vyras, jis išdėstė tam vyrui situaciją, pasakė, kad jis „palindo po BK straipsniu“, kad atvažiuotų ir išlaisvintų žmogų. Tai viskas, ką gali pasakyti. Automobilio nuotraukas perdavė policijos pareigūnams. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Automobilis stovėjo tolokai nuo parduotuvės durų, maždaug viduryje aikštelės. Jis pats bandė atidaryti dureles. Jis jai sakė daryti dureles, iš vidaus jos turėtų atsidaryti. Negali pasakyti, ar ji bandė. Tas žmogus, kuriam jis skambino, kalbėjo ganėtinai mandagiai, pasakė jam: „tu nesupranti, kas čia yra, nesikišk“. O jis tam vyrui pasakė, kad jo akimis žiūrint, situacija rimtesnė, nei jis galvoja. Tas vyras pažadėjo atvažiuoti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nėra artimas šalių giminaitis. Dėl nederamo G. B. elgesio su žmona negali nieko pasakyti, nes nieko nematė. Buvo keli tokie atvejai nesuvokiami, kai E. elgesys buvo pasikeitęs paskutiniu metu. Per keliones yra bendravę. Prieš 10 metų prasidėjo jų pažintis. Susipažino važinėdami motociklais, paskui pradėjo bendrauti šeimomis: vakarienės, kelionės. Kad B. gertų, nepasakytų, bet buvo keli tokie atvejai, kad išgėrė porą taurių vyno ir žmogus atrodo visiškai girtas. Po kelių tokių įvykių, jų šeima vengė vykti į keliones. Italijoje ar Ispanijoje tai buvo, šeimos išgėrė gal butelį vyno, keliavo namo, tada pasireiškė, kaip kad E. būtų visiškai girta. Prasidėjo kabinėjimasis prie kitų žmonių, G. bandė raminti, vedė už rankos. Labai nemaloni situacija buvo. Kad ji prieš tai prisigertų, nematė. Tai buvo gal 2008-ais, gal 2009-ais. Į namus pas (duomenys neskelbtini) atvykdavo. Susitikimų metu buvo vartojamas alkoholis. Kad E. B. visiškai nevartotų alkoholio, nepasakytų. Nematė, kad ji labai daug gertų, ar negertų. Vėliau nebevažiavo pas juos į svečius, nes po paskutinių įvykių atitolo. Yra girdėjęs, kad E. B. turėjo operaciją, gulėjo ligoninėje. Čia jau po kelionių, gal 2010-2011 metais. Jam B. yra užsiminęs, kad yra didelė problema. Įvykis, kurio jis nelabai suvokia, su jos automobiliu susijęs. E. jam pati skambino, sako: „Pamečiau raktus. Sėdžiu mašinoje, nėra raktų.“ Pradžioje ji davė suprasti, kad jai reikia atrakinti mašiną, nes ji pametė raktus. Sakė, kad raktai ne mašinoje. Paskui suprato, kad ji „apdujusi“, kad girta – nepasakytų. Paskui ji pasakojo, kad mašina kaip ir atrakinta, jinai grįžo iš parduotuvės (suprato, kad prie „Rimi“ kažkokios parduotuvės). Jis jai pasiūlė paskambinti G.. Suprato, kad pas juos „nekalbadienis“. Jinai jam skambino 2-3 kartus. Paskui pasiskambino kaimynui A.. Nesuprato, ko ji norėjo, kas ten su ta mašina buvo nutikę. Iš pradžių galvojo, kad bėda, o paskui nesuvokė, ko ji nori iš viso. Tai buvo prieš kelis metus. Nebuvo žiema, buvo rudeniop, nebuvo šaltas periodas, nes mašinoje sėdėjo. Įstrigo, kad jai reikia raktų. Kai jam skambino, buvo vakaras. Paskui jam neramu pasidarė ir ar ji jam paskambino, ar jis jai paskambinau ir E. pasakė, kad A. atvažiavo ir išsprendė klausimą. Suprato, kad E. „randasi kosmose“. Jam nebuvo tokios situacijos, kad E. jam dėl kažko meluotų, negali pasakyti, ar ji ką iškraipė. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Su E. jie nesusiskambindavo, nebuvo taip, kad ji jam skambintų, todėl buvo keista, kad tada ji jam paskambino. G. neskambino, suprato, kad kažkas negerai. Paskui po kelių dienų jo klausė. Ji taip sakė, kad neskambinti G. ar tai vos ne jo reikalas. Jam buvo duota suprasti, kad jie susipykę, kad G. nepageidaujamas. Nenorėjo kištis. Jei būtų Vilniuje tuo metu, tikrai būtų atvažiavęs. Tai būtų normalus gestas, jei būtų paskambinus G. jo paties žmona tokiame atvejyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. J. parodė, kad ji su vyru išėjo į mišką pasivaikščioti, pasiėmė šunį su savim. Pamatė tokią situaciją: iš mašinos išlipo moteris ir porą žingsnių nuėjo ir nukrito į žolę. Jie išsigando, gal bloga žmogui pasidarė. Jie priėjo ir pamatė, kad ta moteris visiškai girta, purvina. Ji paklausė tos moters, ar viskas gerai. Atsakyti nieko negalėjo. Jie nuėjo toliau. Kai grįžinėjo iš miško, pamatė, kad moteris su vaiku įsėdo į mašiną ir bandė važiuoti. Ji persigando, nes pati turi vaiką panašaus amžiaus, pribėgo, sako: „Ką tu darai?“ Mergaitė labai verkė, rėkė ne savo balsu. Paklausė, ar gali kam paskambinti. Mergaitė surinko tėčio telefoną ir padavė savo mobilų. Ji pasakė mergaitės tėčiui, kad taip atsitiko, šis padėkojo ir pasakė, kad tuoj atvyks. Pamatė, kad prie mašinos ėjo moteris su dviem paaugliais berniukais, priėjo prie jų ir sako: „Kaip jūs leidžiat?“ Ji atsakė: „Mes kaip tik norim atimti raktus iš jos“. Berods ta moteris atėmė raktus, nes moteris, kuri nukrito, bandė užvesti mašiną, bet nesugebėjo pataikyti. Tie berniukai priėjo, sako: „narkomanė, koks žvilgsnis“. Ji suprato, kad gal taip ir yra, akys buvo stiklinės, nes alkoholio kvapas nebuvo toks stiprus. Ji su vyru paskambino į policiją. Jie jau ėjo nuo mašinos, policija privažiavo prie, bet juos paleido. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji nepajautė alkoholio kvapo. Be ta moteris visiškai nesiorientavo, pirmas įspūdis – tai visiškai girtas žmogus, bet ji ne specialistė. Po to suprato, kad kažkas ne taip, ta moteris net žodžio negalėjo ištarti. Kalba buvo tiek nerišli, kad visiškai nebuvo įmanoma suprasti, ką jinai kalba. Moteris atrodė tarsi po gerų pagirių, kai žmogus ištinsta. Negalima to sutinimo veido susieti su nukritimu. Ji matė, kaip ta moteris porą žingsnių paėjo į priekį ir kaip stulpas, net nesilaikydama rankomis, griuvo veidu tiesiai. Nebuvo, už ko laikytis, nes buvo keli žingsniai nuo mašinos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. parodė, kad su žmona vaikščiojo su šuniuku. Matė, kad mašina stovėjo ant žolės. Vairuotojo vietoje buvo moteris ir ji bando išlipti pro vairuotojo dureles, tačiau įgriuvo į tą žolę, paskui kelėsi. Toks jausmas, kad ji buvo arba prisigėrusi, arba kažko pavartojusi. Atsikelia, sėdasi į vairuotojo vietą ir bando mašiną užvesti. Nelabai sekasi. Vaikas sėdi galinėj sėdynėj, gal 8-10 metų. Jis sakė, kad reikia kažką daryti, priėjo moteris su paaugliukais vaikais. Pagailo to vaiko. Tada atidarė tas duris paaugliukai ir ištraukė raktelius, o jie iškvietė policiją ir ėjo į namus. Policija pravažinėjo, jie pasakė, kad problemos. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Alkoholio kvapo nejautė. Garso įraše iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuoti jo ir jo žmonos balsai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. S. parodė, kad nukentėjusioji buvo atvedusi savo mergaitę į jos treniruotę. Tą kartą matė nukentėjusiąją. Įvykis buvo pavasarį. Įvykio laikas – apie 17.30-18.00 val. Moteris buvo atvažiavusi, palikusi savo vaiką ir išvažiavo kažkur tai, pasakė, kad vėliau paims ją. Kvapo nejautė, jai sunku nustatyti, ar asmuo išgėręs. Nesulaukė, kol atvažiavo tėtis. Kas vyko po to, nežino. Mergaitė akivaizdžiai nenorėjo, kad iškviestų tėtį. Tai įvyko Kalvarijos miške, buvo iškviesta policija. Jai tai pasakė žmonės. Pasakė, kad nukentėjusioji apsvaigusi, svirduliuoja ir nori sėsti už vairo. Ji atėmė iš nukentėjusiosios raktus, nes atrodė, kad ji labai buvo apsvaigusi. Paklausė, ar iškviesti greitąją, pasakė, kad greitosios nereikia. Tos moters vaikas sėdėjo gale ir norėjo važiuoti. Jis po to prašė paskambinti tėčiui. Policija nieko nedarė, ji atidavė jiems raktelius, laukė kol mergaitės tėtis paims mergaitę. Buvo sutarę, kad po treniruotės mama atvažiuos paimti dukros. Praėjo valanda, pusantros nuo to momento, kai nukentėjusioji paliko vaiką ir ji atėmė iš jos raktus. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. R. D. parodė, kad pažįsta G. nuo studijų laikų. Nuo 1993 m. pradėjo kartu dirbti. Buvo bendras kabinetas. Jie labai gražiai kaip pora atrodė, labai gražiai bendravo. Jokio smurto nematė. G., atvirkščiai, yra nusistatęs prieš smurtą. Pas juos yra problema, kad E. serga. G. išlaikė visą šeimą. Tai, kad jie skiriasi, jam buvo netikėta. G. visą laiką labai pozityviai atsiliepia apie savo žmoną. Jam sakė, kad liga susijusi su kepenimis. Per jo gimtadienį prieš 6 metus E. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo saikingai, bet po saikingo vartojimo rezultatas buvo neadekvatus. Po 2010 m. vasaros tris kartus matė E. vartojant alkoholį. Kiek jis ją pažinojo, ji visada buvo linksma, komunikabili mergina. Paskutiniu metu žmogus buvo nelabai adekvatus. Jam buvo žinoma, kad E. vartojo tam tikrus medikamentus. Iki skyrybų ta jos problema nebuvo viešinama.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad pacientę E. prisimena. Apie jos ligą nelabai ką gali pasakyti. Gydė prieš 2 ar 3 m. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu žmogus pats atsikėlė, tai daugiau tikėtina, kad krito ne dėl diabeto. Jeigu turėtų duomenis, kad jai jau buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, tai būtų rašomas ,,pasikartojantis depresijos sutrikimas’’, kiekvienas epizodas vertinamas atskirai. Jeigu žmogus pateko, buvo gydytas, jam pagerėjo ir vėl atsirado, tai yra pasikartojantis, o jeigu žmogus pateko gydėsi, buvo keičiami vaistai, tad galima dvejopą įvadą rašyti. Metus depresija gali tęstis. Tokiais atvejais kartais yra atliekamas psichologinis tyrimas. Šiuo atveju nebuvo atliktas. Jeigu žiūrėti pagal idealų gydymo modelį, jie susirenka visus duomenis. Pacientas neprivalo atskleisti visą informaciją, jis turi teisę slėpti nereikalingą informaciją. Žmonės dėl skirtingų priežasčių informaciją nutyli. Jie gali tiesiog nemanyti, kad tai yra svarbu. Ne visada informacijos nuslėpimas yra sąmoningas. Nukentėjusiosios diagnozė gali turėti įtakos atminties krypčiai. Bet praėjus depresijai ypatingai atmintis nesugriūna. Išgėrus, pavartojant vaistus, pasekmės gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės. Alkoholis gali stiprinti kai kurių vaistų poveikį. Jei žmogus turi problemų su ,,kasa’’ visa fermentinė sistema yra silpna, nedidelės alkoholio dozės gali būti labiau veiksmingos. Teoriškai žmogus gali griūti sumaišius alkoholį su vaistais. Jeigu būtų atliktas psichologinis tyrimas, būtų galima gauti psichologinį vaizdą. Atliekant tyrimą, yra daromas akcentas ar yra asmenybės sutrikimas ar nėra. Dėl jos teiginių, kad šeimoje vyksta smurtas tikėjo su tam tikru rezervu. Žmonės skirtingai pasakoja skirtingus sumušimus. Pojūčio, kad tikrai pas ja yra bėda šeimoje nejautė. Tas tikėjimas yra savotiškai rezervuotas. Pas moteris mėlynės atsiranda labai greitai ir nuo mažiausio prisilietimo. Jeigu žmogus apsvaigsta nuo diabeto, jį vargina didelis silpnumas, blogai jaučiasi. Jeigu nuo kritusio cukraus suklupo, žmogus atsikelti nelabai gali. Žmogus teoriškai gali atsikelt suvalgęs cukraus. Jam nekilo klausimų dėl E. veiksnumo. Acetonas organizme susidaro per alkoholį, per riebalų skilimą, nuodo patekimas, skysčio trūkumas gali duoti acetono kvapą. Jam buvo kilęs įtarimas dėl nukentėjusiosios nuslėpimų. Buvo nuo jos sklidęs acetono kvapas kažkada. Buvo iškilęs klausimas dėl alkoholio vartojimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas teismo antstolis A. B. parodė, kad jis nedalyvavo įrašytame ir teismui pateiktame pokalbyje. Jam nepažįstama nė viena iš šalių, nepažįsta nei vieno iš pokalbyje dalyvavusių asmenų. Pasak E. B., tame pokalbyje dalyvavo ji pati ir kiti asmenys, remiantis jos pakomentavimu jis ir fiksavo, scenografiją darė. Iš garso įrašo perkėlė į popierinį dokumentą. Paprašė tokius momentus paryškinti, kad išsiskirtų. Konteksto nesudarko ir nepakeičia fakto. Kaip suprato, šitie pasakymai buvo aktualesni, ganėtinai nemažas pokalbis, kad būtų vientisumas, nebuvo išdarkytas. Dalis pokalbio nebuvo aktuali, svarbesni momentai pagal pareiškėjos prašymą paryškinti. Jeigu būtų įvardijęs asmenis Vyras Nr.1, Vyras Nr.2 – tai nebūtų pakeitę esmės. Šiuo atveju galėtų įvardyti ir kitais vardais, ar B. būtų įvardytas Vyras Nr. 1, ar Vyras Nr. 2. Konstatavo begalę faktinių aplinkybių, įvairaus pobūdžio – nuo lavonų apžiūrinėjimo iki sekimo neištikimybių bylose, renka faktus. Populiariausia – statybininkų broko užfiksavimas, apliejimai patalpų. Bet ką gali užfiksuoti, jei tai įstatymiškai teisėta, nepažeidžiant asmenų teisių. Iš praktikos faktinės aplinkybės vertinamos įrodinėjamu, jau teismo prerogatyva. Pirmas sakinys: „Pasak...“ – jis viską ir apsprendžia, tų asmenų įvardijimą. Galėjo rašyti Vyras Nr. 1, Nr. 2, bet toks įvardijimas buvo patogesnis, jo akimis žiūrint. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepreziumuoja kažkokių taisyklių, neaprašo, kaip turėtų būti vykdoma, todėl mano, kad jo protokolas surašytas teisingai. Nepamena, ar B. nurodė, kodėl jai buvo reikalingas faktinių aplinkybių konstatavimas, dažniausiai nesidomi. Tai įvyko 2013-ais metais. Kai gavo šaukimą, iš konteksto suprato, kad susiję su smurtavimu. B. pateikė kompaktinį diską. Nepamena, ar vieną, ar daugiau. Daugtaškiai – pauzės, tarpai, nebaigtas kontekstas, tekstas, mintis savotiškai nutrūksta. Galima taip traktuoti, kad nebaigta mintis, kai vienas ar kitas pertraukia pokalbį. Kadangi to įrašo dabar nepamena. Daugtaškiai pabaigoje, kai nebesitęsia mintis. Vidury sakinio, kai buvo pauzė, mintis nutrūkusi ir tęsiamas pokalbis toliau. Kompaktinis diskas pateiktas teismui, galima būtų jį sulyginti. Išimtinai tik jis dalyvavo klausant šią laikmeną. Pareiškėja pristatė laikmeną į antstolių kontorą. Negali atsakyti, kas darė garso įrašą. Buvo nukentėjusiosios pateiktas prašymas, kuriame ji nurodė, kad pokalbis vyko 2012-11-30, tos dienos tokį įrašą perkelti į faktinių aplinkybių konstatavimo formą. Nuo tos vietos ji pageidavo, kad jis pradėtų konstatavimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja T. C. parodė, kad nelabai atsimena, jeigu nėra tarnybinio pranešimo, reiškia, nebuvo jokių veiksmų, jokio asmens pristatymo. Tarnybinis surašomas pagal faktą, jeigu buvo vairavimas neblaivaus, tai jie surašo protokolą arba perduoda eismo priežiūrai. Negali komentuoti, nes nelabai atsimena įvykį. Kad įvykis galėjo būti, neprieštarauja, aplinkybių nepaaiškins. Pradžioj pabendrauja, pajunta, ar sklinda alkoholio kvapas. Jei pamato, kad neblaivus, pristato į komisariatą abu su vaiku. Automobilis gali būti paliekamas vietoje. Jei yra vairavimo faktas, tada yra nutempimas. Jei tarnybinio pranešimo nėra, situacija nebuvo tokia. Jeigu mato, kad reikia panaudoti spec. priemones, naudoja, jei pagrindo nėra, nenaudoja. Jeigu buvo naudojamas alkotesteris, turi būti atžymima žurnale. Žurnalas saugomas jų patrulių rinktinėje. Jame nurodomas laikas, data, promilės ir tikrintas asmuo visada pasirašo sutinka ar nesutinka. Jo porininkas T. A. išvykęs į užsienį jau trys metai. Jeigu būtų kokia medžiaga, jie rašo 1 PK, VPK rašoma, kokie veiksmai buvo padaryti. Jeigu nėra tarnybinio, vadinasi, informacija buvo nepasitvirtinusi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. P. parodė, kad jie buvo atvažiavę ten (į Jeruzalės mikrorajoną), bet aplinkybių neatsimena. Arba kaimynė, arba nukentėjusioji juos iškvietė. Juos pasitiko abi moterys. Kalbėjo, kad reikia vaistų ir vyras išvarė. Neatsimena, kuri tai sakė. Negali pasakyti, ar nuo B. sklido alkoholio kvapas. Jeigu žmonės turėtų pretenzijų vienas kitam, būtų pristatyti į PK ir patikrintas blaivumas. Jei norėtų rašyti pareiškimą, tyrėjas atvažiuoja. Iš neblaivaus asmens pareiškimo nepriima. Ne visi turi alkotesterius. Atstumas su B. buvo gal per ištiestą ranką. Jeigu ji būtų visiškai girta, tikrai pamatytų. Neatsimena, kad nukentėjusioji siūlytų važiuoti pasitikrinti blaivumą. B. atrodė apsvaigusi, bet nuo ko – negali pasakyti. Kiek atsimena, dėl konflikto minėjo, kad vyras išvarė iš namų, fizinės prievartos, sumušimo žymių nematė. Buvo apsirengusi, ant veido sumušimo žymių nematė, ant kūno – nerodė. Vyras atidarė kotedžo duris.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas H. G. parodė, kad nepamena įvykio. Jeigu yra parašas, vadinasi parodymai teisingi. Jeigu serga diabetu, turi pasiūlyti greitąją kviesti. Neatsimena, kodėl atsisakė.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. parodė, kad nukentėjusiosios apklausos buvo labai sunkios, nes nukentėjusioji nuolat skundėsi savo sveikata, buvo keistokas jos elgesys. Atsimena tai, kad, jei nežinodavo ką atsakyti į konkrečius jos užduodamus klausimus, prisidengdavo, kad neva bloga pasidarydavo. Gal tokiu būdu bandė laiko sau susitaupyti, kad galėtų atsakyti į klausimą. Jai labai sunkiai sekėsi su ja bendrauti. Kaip tyrėjai, dirbančiai virš 19 metų su žmonėmis, gal buvo mintis, kad moteris nevisiškai adekvačiai elgiasi. Šitą bylą jai iš S. perdavė. Kadangi su S. apklausos nebuvo labai išsamios, ji iš naujo apklausinėjo liudytojus. Ji prašė nukentėjusiosios prisiminti, ir ji jai kas įvyko daugmaž tais metais. Kai kurie epizodai buvo paremti liudytojų parodymais, neprisimena kuriais. Nukentėjusios mama buvo sakiusi apie kažkokį įvykį sodyboje. Labai daug laiko praėjo, neskaitė jos parodymų prieš ateinant ir sunku prisiminti, į kuriuos klausimus ji atsakydavo bloga savijauta prisidengusi. Jei ji pasakydavo, kad buvo konkretus atvejis, pvz. 2007 metais, vasarą, buvo klausiama: „kas įvyko konkrečiai 2007-ų metų vasarą, kur jūs ėjot, kur jūs buvot, kiek kartų sudavė jums įtariamasis“. Šitoj vietoj ji pradėdavo mėtytis. Ji sakydavo, kad smūgis buvo – atsimena, bet kaip įvyko, neatsimena. Nukentėjusioji pati skaitydavo apklausos protokolą. Paskutinės apklausos vyko su jos advokatu, dalyvavo ir brolis, berods, ir visi trys pasirašė ties apklausos protokolu. Kiekvienas perskaitė atskirai ir visi pasirašė, kad parodymai užrašyti teisingai. Berods, nebuvo pastabų, bet jei būtų pastabos, jos turėtų būti užrašytos ir ištaisytos. Jai B. teikė nušalinimą, nes rado sąsajas B. su jos sutuoktiniu. Tos sąsajos nesusijusios. Nei jos sutuoktinis pažinojo B., nei B. pažinojo jos sutuoktinį. B. atvažiuodavo į Gariūnus pirkti padangas. Tie nušalinimai absurdiški. B. niekada nepažinojo iki šito tyrimo. Su B. matėsi tik tyrimo metu ir šiuo metu teismo posėdyje. Viena liudytoja buvo parašiusi skundą, kad neva ji darė jai poveikį. Ta liudytoja pasakė, kad nori susipažinti su savo apklausos protokolu, bet kai prokuroras leido, ji neatvažiavo. Jai nuostabos nekelia aplinkybių neprisiminimas, nuostabą kelia tai, kad žmogus negali atsakyti į elementarų klausimą. Ji klausė, kas įvyko patį pirmą kartą. Kai žmona pirmą kartą patiria smurtą, ji labai gerai prisimena. Ir kai žmogus pradeda alpti, sakyti, kad jai sukilo insulinas... Jos pačios močiutė sirgo cukriniu diabetu, todėl ji žino, kaip žmogus jaučiasi ir kaip elgiasi priepuolio metu. Jos subjektyvi nuomonė buvo tokia, kad B. apklausos metu vaidino priepuolius. Ji nėra medikė, bet jai taip atrodė. Apklausos metu, kai nukentėjusiajai buvo bloga, jos brolis išėjo iš apklausos, nuvažiavo į vaistinę, parvežė nukentėjusiajai vaistų, ji susileido vaistus, jai pagerėjo ir jie tęsė apklausą. Nukentėjusiosios buvo paklausta, ar jai nereikia greitosios. Greitosios ji atsisakė, apklausoje dalyvavo ir advokatas, jei ji būtų padariusi kažką ne taip, jis būtų ėmęsis kažkokių veiksmų. Byloje nebuvo duomenų, kad nukentėjusioji yra nepilno proto. Čia kelių apklausų išvados, kad galimai vaidino priepuolius. Iš pradžių turėjo bylą dėl automobilio ir jau tada nukentėjusioji elgėsi keistai. O dar S. turėjo bylą ir jos buvo sujungtos. Dėl automobilio išvis buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo sudėties, bet B. parašė skundą ir jos skundas buvo tenkintas. Ką B. jai pasakė, tą ir surašė. Kai rašė pranešimą apie įtarimą, rėmėsi B. ir kai kurių liudytojų parodymais. Nukentėjusioji buvo minėjusi apklausoje ir tai yra užfiksuota, kad . naudojo ne tik fizinę, bet ir seksualinę prievartą. Kai ji B. paklausė konkrečiai, ką ji turi omeny sakydama, kad B. prieš ją naudoja seksualinę prievartą, ji pasakė, kad neatsakinės į šį klausimą ir daugiau išvis šitos temos nelies. Nukentėjusioji pasakė, kad nenori grįžti prie tos temos, nenori gvildenti, nes jai neva buvo gėda ar kažkas panašaus, o tokiose bylose nėra pareiškimo – nėra ir epizodo. Tuo metu nenorėjo rašyti pareiškimo. Apklausos metu, kai apklausinėjo moterį (jos pavardės neprisimena), ši atsakinėjo normaliai į jos klausimus. Po to, jos nuomone, susitiko su B. ar susiskambino, pasakė, kad galimai davė parodymus ne jos naudai, nes jos buvo geros draugės, tada ir atsirado tas pareiškimas dėl jos šališkumo. Jokių šališkų klausimų ji neuždavinėjo. Ji analogiškus klausimus uždavinėjo visiems kitiems liudytojams, kurie apklausti šitoje byloje. Jei tai moteriai pasirodė, kad vienas ar kitas klausimas buvo šališkas, tai norėtų užginčyti. Paskutinėse apklausose su B. ateidavo rūpintojas ir atstovas. Apie B. neveiksnumą jis neturėjo duomenų. Ji psichiatrą apklausinėjo, kuris sakė, kad pas B. yra tik depresija, bet tai neturėjo įtakos jos blaiviam protui. B.pateikė mašiną apžiūrai, pateikė atskirai įrangą, parodė, kur ta įranga buvo įmontuota. Tos įrangos ji neišiminėjo. Jie nedarė eksperimento. B. rašė skundus vieną po kito, pagalvojo, kad jei brolis dalyvaus, gal apsiramins su skundais nepagrįstais... Buvo teismo nutartis brolį pripažinti rūpintoju. Dėl ligos, diabeto, dėl kurio alpo pastoviai, buvo rūpintojas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. A. parodė, kad jam B. pažįstami, apie smurto faktus jam nežinoma, abu gali charakterizuoti teigiamai. Jie su G. turėjo bendrą draugą, su kurio žmona draugavo jo žmona. Per kažkokį gimtadienį susipažino. Šeimom vyko susipažinimas, tada jis, G. ir draugas susidomėjo motociklais, įsigijo ir važinėjo. Su G. žymiai dažniau teko bendrauti, o su E. susitikdavo per šventes. Jo žmona su ja daugiau bendravo, draugystė tarp jų užsimezgė. Jų bendravimas gan ilgas, 15-17 metų, kai buvo jauni, kartu „subaliavodavo“, būdavo normalu. Po to gal rečiau. Paskutiniu metu, prieš 5-6 metus, pastebėjo, kad E. mažiau gali pakelti, nes greičiau „apsineša“. Parodymuose yra sakęs, buvo atvejis, kai grįžau namo ir rado namuose E. ir savo žmoną. E. pasirodė apsvaigusi. Klausė žmonos ar „baliavoja“, pasakė, kad ne, arbatas geria. Kad kažką vartotų akivaizdžiai, nėra matęs. Konkrečių smurto atvejų nežino. Dažnai būdavo pas B. namuose. Per mėnesį gal kartą, du, kartais į savaitę du, kartais du mėnesius nebūdavo. Kad B. sirgo ir turėjo operacijų, žino. Sakė, kad dėl kasos. Alkoholio vartojimas buvo iki operacijos. Po operacijos tikrai kurį laiką nevartojo, o po to vartodavo kartais, bet nedaug.

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009-07-09 specialisto išvados Nr. G 2728/09 (01) matyti, kad E. B. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinio riešo sąnario srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, kairio kelio sąnario srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje, kairiame žaste ir kairio klubo srityje padarytos 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2009-07-08. Likusios nurodytos poodinės kraujosruvos yra maždaug vienos savaitės senumo Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 5).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2012-10-17 specialisto išvados Nr. G 1436/12(05) matyti, kad E. B. nustatyta poodinės kraujosruvos viršugalvyje, krūtinės ląstoje, abiejuose alkūnėse, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaroje, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 4-6 paros iki apžiūros, į ką nurodo gelsva poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pasisakydamas dėl pareikštų kaltinamajam G. B. kaltinimų ir vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėją įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu.

Nagrinėjamoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo G. B. ir nukentėjusiosios E. B. tarpusavio santykiai yra blogi, tarp jų vyksta skyrybų procesas, be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios įtempti santykiai matyti ir iš teisiamajame posėdyje duotų jų paaiškinimų, į bylą pateiktų dokumentų (įskaitant garso įrašus ir kt.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir akivaizdžiam kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio priešiškumui, kiekvieno jų parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir jais remiamasi tik toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tas pats pasakytina ir apie byloje apklaustų liudytojų, kurių dauguma taip pat palaiko arba kaltinamąjį, arba nukentėjusiąją, parodymų vertinimą.

Kita vertus, vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas taip pat atsižvelgia Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-208/2015 išvadas apie tai, kad nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu ar šiuo metu E. B. būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir jiems priešintis, tačiau nurodomos buvusios neaiškios kilmės apsvaigimo būsenos, kurios galėjo apriboti jos gebėjimą priešintis įtariamiems buvusio sutuoktinio smurtiniams veiksmams, suvokti ar įsiminti tam tikras įvykių aplinkybes. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad E. B. piktnaudžiavo alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, jog ji yra nuo jų priklausoma. Nėra objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad E. B. pagal esamą psichinę būklę būtų įtakojama kitų asmenų. Pagal savo psichikos būklę E. B. galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Pažymėtina, kad asmens duodamų parodymų teisingumo įvertinimas priklauso ne ekspertų, o teismo kompetencijai.

Taigi, šių byloje surinktų faktinių duomenų analizė, įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų taikymas teismo vertinimu, leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis G. B. padarė dvi nusikalstamas veikas.

Kaip minėta, kaltinamasis G. B. neprisipažino kaltu nei dėl vieno jam pareikšto kaltinimo. Tačiau nuoseklūs nukentėjusiosios E. B. parodymai, kuriuos patvirtina byloje esanti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptarta Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 9 d. specialisto išvada Nr. G 2728/09 (01) leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis G. B. 2009 m. liepos 8 d. laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčiniais veiksmais žodinio konflikto metu nukentėjusiajai E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusioji E. B. dėl šios nusikalstamos veikos į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne iš karto, o po trijų metų – 2012 m. spalio mėnesį, neteikia pagrindo manyti (skirtingai nei kitais, vėliau šiame nuosprendyje aptariamais atvejais, kuomet kitų duomenų, išskyrus nukentėjusiosios ir jai artimų asmenų netiesioginius parodymus apie inkriminuojamas nusikalstamas veikas nėra), kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 2728/09 (01) įžanginės ir tiriamosios dalių, E. B. tyrimą atlikusiam specialistui (teismo medicinos ekspertei dr. Jūratei Gincman-Dorošenko) sekančią dieną po įvykio nurodė, kad 2009 m. liepos 8 d. apie 21 val. – 22 val. namuose jos sutuoktinis (kaltinamasis G. B.) ranka sugriebęs už jos dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę ranką, stipriai pastūmė, ko pasekoje ji griuvo ir atsitrenkė į aplinkinius baldus. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad vyras smurtauja pastoviai: stumdo, tranko į aplinkinius daiktus. Nukentėjusioji skundėsi sumuštų vietų skausmu. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji E. B. nurodė apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. lapkričio 9 d. (t. 1, b. l. 96-97), tiek apklausiama teisiamajame posėdyje. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų šioje bylos dalyje nėra. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti papildomą žmogaus kūno tyrimą, kurį atlikus, buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr. G 2409/13(01), kurios teiginiai nepaneigė nei minėtos 2009-07-09 specialisto išvados Nr. G 2728/09 (01), nei nukentėjusiosios E. B. parodymų, bet, priešingai, juos tik patvirtino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 2409/13(01) konstatuota, kad E. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9-iais trauminiais poveikiais. Iš jų ne mažiau 4-ių trauminių poveikių 1-2-jų parų laikotarpyje ir ne mažiau 5-ių trauminių poveikių maždaug prieš savaitę laiko iki nukentėjusiosios apžiūros 2009 m. liepos 9 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 114-116). Šių įrodymų visuma rodo, kad kaltinamojo G. B. veiksmai šioje bylos dalyje teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją). Nors kaltinamasis G. B. nusikalstamą veiką padarė 2009 metais, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas (kuris už nesunkų nusikaltimą tuo metu buvo penkeri metai) jam netaikomas, kadangi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis nutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, kuri konstatuojama šiuo nuosprendžiu.

Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą bei laikydamasis įrodinėjimo taisyklių, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. B. 2012 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties, tyčia, ne mažiau 15 (penkiolikos) kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajai E. B. į įvairias kūno vietas, parbloškė ją ant grindų, paėmęs nukentėjusiąją už plaukų, nutempė ją laiptais žemyn, po ko jis ištempė E. B. iš namo, paliko ją kieme bei užrakino įėjimo duris, savo veiksmais nukentėjusiajai E. B. jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis viršugalvyje, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, dešinėje pėdoje.

Kaltinamasis nepripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, vienok, ši jo pozicija vertintina kritiškai, kadangi nukentėjusiosios E. B. nuoseklius parodymus apie jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus bei padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvūs duomenys – teismo medicinos specialisto išvados. Apie tai, kad kaltinamasis G. B. 2012 m. spalio 13 d. ją sumušė, nukentėjusioji E. B. nurodė jau pačiame pirmame pareiškime Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (t. 1, b. l. 1-3), šias aplinkybes ji patvirtino ir vėliau, apklausiama ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2012 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. G 1436/12(05) matyti, kad E. B. nustatyta poodinės kraujosruvos viršugalvyje, krūtinės ląstoje, abiejuose alkūnėse, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaroje, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 4-6 paros iki apžiūros, į ką nurodo gelsva poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklaustas teisiamajame posėdyje išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas N. R. savo, kaip specialisto išvadą, visiškai patvirtino. Be to, byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti papildomą žmogaus kūno tyrimą, kurį atlikus teismo medicinos ekspertas N. R. pateikė 2013 m. liepos 31 d. specialisto išvadą Nr. pG 1436/12/13 (05), iš kurios matyti, kad E. B. apžiūros metu nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos viršugalvyje, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, dešinėje pėdoje) susiformavo nuo ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Dėl nustatytų sužalojimų E. B. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nežymiu – tiek visumoje, tiek dėl kiekvieno sužalojimo atskirai. Galimybė E. B. susižaloti pačiai savo ranka arba griūvant (krentant) yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija, pobūdis ir kiekis. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji E. B. į įvykio vietą iškviestiems policijos pareigūnams nenurodė, kad patyrė smurtą iš kaltinamojo pusės, tačiau tokio savo elgesio priežastis nukentėjusioji paaiškino duodama parodymus, nurodydama, kad kartu gyvendama baiminosi buvusio sutuoktinio. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, lygiai, kaip nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiąją būtų sužalojęs ne kaltinamasis G. B., bet koks nors kitas asmuo. Todėl byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. B. nukentėjusiajai E. B. tyčia suduodamas smūgius padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kita vertus, kaip jau minėta, vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus teismas jais tiki tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs kiti byloje ištirti įrodymai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji teigia, kad smurtaudamas kaltinamasis ją grasino ir nužudyti, tačiau, kaltinamajam tai neigiant, ir nesant kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pastaruosius nukentėjusiosios parodymus, šios aplinkybės teismas negali konstatuoti. Kartu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija keistina.

Šioje bylos dalyje kaltinamajam G. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl sistemingo E. B. bauginimo naudojant psichinę prievartą), į pareikštą kaltinimą įtraukiant ne tik teismo nustatytą veiką, bet ir 2012 m. rugsėjo 26 d. epizodą dėl nukentėjusiosios E. B. užrakinimo automobilyje „Audi A4“ bei neteisėto nukentėjusiosios E. B. sekimo. Pastarieji du epizodai teisiamajame posėdyje nepasitvirtino. Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės nesikeičia, visi būtinieji ir netgi fakultatyviniai nusikaltimo sudėties požymiai – veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kitos aplinkybės buvo nurodytos kaltinamajam G. B. pareikštame kaltinime, todėl teismo vertinimu, veikos perkvalifikavimas iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (be kita ko, lengvesnę nusikalstamą veiką) nepažeidžia kaltinamojo G. B. teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, tuo pačiu nesuvaržo jo teisės į gynybą. Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje bylos dalyje kaltinamojo G. B. nusikalstami veiksmai iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 1 dalį (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją).

Kaltinamajam G. B. byloje buvo pareikšti kaltinimai ir kitų nusikalstamų veikų padarymu - tuo, kad jis mušdamas sukėlė savo žmonai fizinį skausmą:

jis, 2007 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties, tyčia 1 (vieną) kartą dešinės rankos plaštaka sudavė gulinčiai E. B. į kairįjį skruostą.

Be to G. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė savo žmonai fizinį skausmą:

jis, laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2009-07-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja E. B., be jokios pateisinamos priežasties tyčia ranka sudavė pastarajai ne mažiau 3 (trijų) smūgių į dešinio dilbio, kairio dilbio bei dešinės blauzdos sritis.

Be to G. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė savo žmonai fizinį skausmą:

jis, 2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties, miegamajame kambaryje gulėdamas lovoje, tyčia koja 1 (vieną) kartą spyrė miegančiai E. B. į nugaros sritį, dėl ko pastaroji nukrito nuo lovos ir atsitrenkė į grindis, po ko nukentėjusiajai atsikėlus ir atsigulus į lovą, jis 1 (vieną) kartą tyčia koja spyrė E. B. į juosmens sitį, po ko ji antrą kartą nukrito nuo lovos ir kūnu atsitrenkė į grindis.

Be to G. B. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė savo žmonai fizinį skausmą:

jis, 2012 metų birželio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 19.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties sukėlė konfliktą su E. B., liepė pastarajai eiti laistyti gėles, o šiai nesutikus, paėmė terasoje stovinčias tuščias plastikines talpas, kurias tyčia mėtė į sėdinčią nukentėjusiąją E. B., kurių viena iš talpų jis pataikė nukentėjusiajai į kairės pusės veido sritį.

Be to G. B. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė savo žmonai fizinį skausmą:

jis, 2012 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjo prie dukters lovoje gulinčios E. B., be jokios pateisinamos priežasties, abiem rankom stvėrė nukentėjusiąją E. B. už kūno, t.y. viena ranka už krūtinės, o kita už plaukų, jėga išvertė E. B. ant grindų ir tyčia pastarąją trenkė į grindis.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų visuma nepatvirtina šių kaltinamajam pareikštų kaltinimų. Kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 5 nusikalstamų veikų) grindžiami tik nukentėjusiosios E. B. parodymais ir netiesiogiai – jai artimų liudytojų, pirmiausia motinos R. K. parodymais. Vis dėlto, kaip teismas jau pasisakė anksčiau, esant akivaizdžiai priešiškiems kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiams, šie faktiniai duomenys nėra pakankamai objektyvūs, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti kaltinamojo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Objektyvių duomenų, kurie leistų nukentėjusiosios parodymus laikyti tiek patikimais, kad jais būtų galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, šioje bylos dalyje nesurinkta. Baudžiamojoje byloje (skirtingai, pavyzdžiui, nuo įrodinėjimo civilinėje byloje) teismas negali kaltinamojo kaltės klausimo grįsti tikėtinumo principu (t. y. laikyti, jog labiau tikėtina, kad tam tikros aplinkybės yra nustatytos, negu, kad nenustatytos). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje byloje patikimų įrodymų visumos nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltinamasis G. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis G. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl minėtų 5 nusikalstamų veikų) išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinimai G. B. buvo pareikšti ir tuo, kad jis 2012-09-26 18.00 val., Jeruzalės g. 4, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiąją E. B. užrakino automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko ją užrakintame minėtame automobilyje laikotarpiu iki 2012-09-27 6.00 val. bei tuo, kad jis, 2010 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, be nukentėjusiosios E. B. žinios ir sutikimo įrengė jos naudojamame automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GPS sekimo įrangą „Teltonika“, tokiu būdu ją sekė ir kontroliavo nukentėjusiosios važiavimo maršrutus, jos buvimo vietą iki 2013-01-10, kol pati nukentėjusioji surado minėtą įrangą ir demontavo. Šie kaltinimai kaltinamajame akte nurodyti kaip sudėtinė BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalis. Kaip teismas jau pasisakė anksčiau, kaltinamojo G. B. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu minėtų dviejų kaltinimo epizodų teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, teismas sprendžia, kad kaltinamajame akte jie nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstamos veikos (ar sudėtinės jos dalys). Iš tiesų, teisminio nagrinėjimo metu buvo gauta UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ generalinės direktorės L. G. specialisto išvada, kad nuotolinio valdymo pulteliu užrakinus automobilį Audi A4 (nurodytu kėbulo numeriu), nėra galimybės atidaryti automobilio duris iš vidaus (t. 4, b. l. 42). Tačiau, visų pirma, jokie įrodymai, išskyrus subjektyvias nukentėjusiosios E. B. prielaidas, nepatvirtina, kad minėtame automobilyje Audi A4 ją užrakino ir prekybos centro „Rimi“ aikštelėje paliko būtent kaltinamasis G. B., juo labiau, kad jis tai padarė tyčia. Kaltinamasis G. B. tokius savo veiksmus neigia, o byloje apklausti nesuinteresuoti liudytojai pašaliniai asmenys M. J. ir G. J. patvirtino, kad pati nukentėjusioji 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo neaiškios kilmės apsvaigimo būsenoje ir nesiorientavo aplinkoje, ko iš esmės neneigė ir E. B.. Esant tokiems duomenims, teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo laikyti, kad kaltinamasis G. B. užrakino nukentėjusiąją ir ją paliko vieną užrakintą automobilyje, siekdamas neteisėtų tikslų, nukentėjusiosios įbauginimo, pažeminimo ir pan. Antra, kaltinimo epizodas dėl GPS įrangos „Teltonika“ įmontavimo nukentėjusiosios naudojamame automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepasitvirtino, kitaip tariant, šiuo atveju kaltinamojo G. B. veiksmų, net jei jie tokie būtų, negalima laikyti neteisėtais ir pavojingais baudžiamojo įstatymo prasme. Kaltinamasis G. B. nuosekliai paaiškino, kad GPS įranga minėtame automobilyje buvo sumontuota siekiant nustatyti automobilio buvimo vietą, tame tarpe galimos vagystės atveju. Pats savaime tokios apsaugos įrangos įdiegimas nėra draudžiamas. Be to, tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties, tiek ir BK 295 straipsnyje numatytos sudėties (neteisėto specialios technikos įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti) požymis yra tiesioginė kaltininko tyčia, pagal byloje esančius duomenis kategoriškai ir neabejotinai teigti, kad minėtą įrangą kaltinamasis įdiegė ne automobilio apsaugos tikslais, o sutuoktinės sekimui, nėra pagrindo.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (kurią ji įvertino 6 000 Lt) ir neturtinės žalos (kurią ji įvertino 100 000 Lt) atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta pakankamai patikimų duomenų apie nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą ir jos dydį (pažymėtina, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji serga sunkiomis ligomis, tarp jų pankreatitu, cukriniu diabetu, tačiau tarp šių ligų ir kaltinamojo veiksmų nėra priežastinio ryšio), todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. B. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis G. B. nukentėjusiajai E. B. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, kuriuos visiškai patvirtina šiame nuosprendyje aptartos specialisto išvados, pažymos apie nukentėjusiosios gydymąsi, kiti byloje esantys medicininiai duomenys. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo G. B. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji patyrė didelius suvaržymus, jai buvo reikalingas gydymas, taip pat ir psichologinė pagalba. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę, neigiamos pasekmės nukentėjusiosios psichinei sveikatai jaučiamos iki šiol. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo tyčiniais veiksmais. Kita vertus, kaltinamojo padaryti nusikaltimai įstatymo priskiriami prie nesunkių. Kaltinamojo turtinė padėtis gera. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra ženkliai mažintinas, tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 10 000 Lt (ekvivalentu eurais – 2 896,20 EUR).

Nukentėjusiosios prašymas iš kaltinamojo išieškoti jos turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitas – t. 1, b. l. 155 patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokato padėjėjui sumokėta 2500 Lt, - ekvivalentu eurais 724 EUR ) advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) (dėl veikos, padarytos 2009 m. liepos 8 d.) ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) (dėl veikos, padarytos 2012 m. spalio 13 d.) ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios G. B. paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajai E. B. 2 896,20 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajai E. B. 724 EUR patirtų proceso išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įrenginį „Teltonika“, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. B..

G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl inkriminuotos veikos 2007 m. pavasarį) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl inkriminuotos veikos laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2009-07-02) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl inkriminuotos veikos 2011 metais) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką

G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl inkriminuotos veikos 2012 m. birželio pabaigoje) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl inkriminuotos veikos 2012 m. rugsėjo mėnesį) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.