Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir E. V. pagrįstai išteisino pagal BK 155 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo įžeidimo. Apelianto nurodytas aplinkybes, kad išteisintasis 2008-11-11, UAB ,,i“ patalpose jį įžeidė, pavadindamas apgaviku, turto prievartautoju, aferistu, juoduoju akcininku, paneigia nuosprendyje išdėstyti įrodymai : liudytojų I. G., G. V., paties išteisintojo parodymai, byloje esantys dokumentai. Liudytojas I. G., įvykio metu dirbęs UAB ,,i“ elektriku, teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, t.y. lapkričio 11 d., jam bendrovės direktorės S. B. kabinete nurašant elektros skaitiklių duomenys, į kabinetą užėjo E. V. su žmona, E ant direktorės stalo paliko lapą su kažkokiu tekstu, klausinėjo S. B. apie kažkokią sąmatą, o paskui išėjo. Liudytojas teigė, kad šio išteisintojo apsilankymo pas direktorę jos kabinete nebuvo. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojas suinteresuotas duoti išteisintajam palankius parodymus dėl draugiškų santykių su jo šeima, tačiau jokių artimus liudytojo ir išteisintojo šeimos santykius patvirtinančių duomenų nepateikė. Pats liudytojas nurodė, kad su išteisintuoju jo nesieja jokie giminystės ryšiai, o su jo žmona apskritai neturi jokių ryšių. Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad liudytojas, duodamas parodymus teisme, nurodė tik įvykio dieną, t.y. lapkričio 11, bet nenurodė įvykio metų. Tačiau iš liudytojo aptartų įvykio aplinkybių, kurias iš dalies (dėl išteisintojo ir jo žmonos apsilankymo kabinete) patvirtina liudytojo S. B. parodymai, akivaizdu, kad liudytojas pasakojo būtent apie nagrinėjamo įvykio situaciją. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl to, kad liudytojas esą neteisingai nurodė buvęs atleistas iš UAB ,,I“ elektriko pareigų nukentėjusiojo iniciatyva, nes liudytoją iš darbo atleido bendrovės direktorius G. B., yra nepagrįstos. Byloje esanti darbo sutartis ir prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo patvirtina, kad darbo sutartį su liudytoju jo prašymu 2010-03-31 nutraukė bendrovės direktorius G. B. (144-146 b.l.). Tačiau ši aplinkybė nepaneigia liudytojo parodymų, kad jis iš darbo buvo atleistas nukentėjusiojo iniciatyva, nes nesutiko su nukentėjusiojo prašymu duoti jam palankius, tačiau tikrųjų aplinkybių neatitinkančius parodymus dėl tariamo įžeidimo, nes nukentėjusysis, vienas pagrindinių bendrovės akcininkų, neabejotinai galėjo daryti įtaką personalo formavimo klausimais bendrovės samdomam direktoriui. Liudytojo I. G. parodymai atitinka išteisintojo ir jo žmonos, liudytojos G. V., parodymus, kad jie užėjo į S. B. kabinetą, kuriame tuo metu buvo ir I. G., ten paliko rašytinį paklausimą dėl bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimo ir išėjo. Tuo metu kabinete nukentėjusiojo nebuvo, todėl tarp jų neįvyko joks žodinis konfliktas. Šiuos išteisintojo ir liudytojos parodymus iš dalies patvirtina byloje esantis dokumentas - E. V. 2008-11-11 paklausimas UAB ,,i“ dėl T. K. bendrovei negrąžintos paskolos (102 b.l.). Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos S. B. parodymais, kad įvykio dieną į jos kabinetą atėjęs išteisintasis, supykęs dėl nukentėjusiojo iš bendrovės paimtos paskolos termino pratęsimo, nukentėjusįjį išvadinęs aferistu, juoduoju akcininku, reketininku, varančiu įmonę į bankrotą, nes šie parodymai prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo I. G. parodymams. Vertindamas liudytojos parodymų objektyvumą, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad liudytoja dirba UAB ,,I“ kurios vienas pagrindinių akcininkų yra nukentėjusysis, todėl, būdama darbo ryšiais susijusi su nukentėjusiuoju, suinteresuota patvirtinti jo įvykio versiją. Tačiau S. B. parodymai reikšmingi tuo požiūriu, kad patvirtina, jog nukentėjusysis tik po dviejų metų nuo įvykio, t.y. 2010 m., pasiteiravo apie įvykį, kuomet išteisintasis į bendrovę atnešė dokumentą. Nukentėjusysis tais pačiais metais, t.y. 2010-08-04, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išteisintojo prieš jį esą įvykdyto įžeidimo (1 b.l.). Nukentėjusysis skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nuosprendyje sprendė, kada jam buvo tikslinga kreiptis į teismą dėl išteisintojo veikos, nes tokių teiginių nuosprendyje nėra. Kita vertus, pakankamai ilgas laiko tarpas, kuriuo nukentėjusysis nesikreipė teisinės gynybos, yra reikšmingas vertinant nukentėjusiojo motyvus ir asmenines paskatas. Teismas nuosprendyje pagrįstai susiejo nukentėjusiojo kreipimosi į teismą laiką su byloje esančiais duomenimis, rodančiais, kad jis sutapo su išteisintojo pradėtais rašyti skundais teisėsaugos institucijoms apie nukentėjusiojo galimai nusikalstamas savanaudiškas nusikalstamas veikas. Vykstančių teisinių ginčų dėl didelės vertės turto tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo kontekste nukentėjusiojo po dviejų metų prisimintas išteisintojo įžeidimas suteikia pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu. Teismas nuosprendyje pagrįstai neanalizavo specialisto-lingvisto išvados, nes teismui pripažinus, kad išteisintasis nepasakė jam inkriminuotų žodžių ir jų junginių, nėra pagrindo išsamiau aptarinėti jų įžeidžiančią prasmę.