Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-189 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnes ir E. M. paskirtas laisvės atėmimas 19 metų, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį – 1 laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendį, E. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų, konfiskuojant visą jo turtą. Nuteistasis E. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartimi E. M. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartimi E. M. kasacinis skundas atmestas.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi E. M. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto, 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, apėmimo būdu subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes E. M. nustatyta nauja bausmė – laisvės atėmimas 19 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir E. M. nustatyta nauja subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Nutarta E. M. laikyti pavojingu recidyvistu.

Bausmės vykdymo pradžia – 2001-12-03, bausmės vykdymo pabaiga – 2021-12-03, 3/4 laisvės atėmimo bausmės E. M. atliko 2016-12-03, neatliktos bausmės dalis 2017-10-26 buvo 4 metai 1 mėnuo 7 dienos.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017-10-26 Vilniaus pataisos namuose, 2017-10-26 protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-189 nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija Skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, asmuo įvykdė Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasikeitė nuteistojo mąstymas ir elgesys, yra nuolat užimtas pataisos namuose – dirba, įgijo pagrindinį išsilavinimą, dvi specialybes, sėkmingai baigė ne vieną programą, skirtą priklausomybių gydymui, padengė ieškinį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis yra pažeidęs režimo reikalavimus, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą, todėl darytina išvada, kad E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo E. M. skundą nepateikė.

Nuteistojo E. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-189 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 15 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad E. M. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš asmens byloje esančios 2017-10-24 Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-158 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad E. M. priklauso žemai rizikos grupei – 28 balai (iš jų 25 balai – statiniai, 3 balai – dinaminiai. Pažymėtina, kad nors E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau, kaip jau ir minėta, tai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijoje nuteistasis E. M. buvo svarstomas pakartotinai 4 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Paskutinį kartą E. M. Komisijoje buvo svarstytas 2017-04-06 ir Komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau teismai nepritarė Komisijos sprendimui, nes atsižvelgė į sunkų nusikaltimą, asmens pavojingumą, didelę neatliktos bausmės dalį, teisingumo principo neįgyvendinimą, todėl Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti darbą pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis visiškai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo ir 2017-10-03 užbaigė socialinės reabilitacijos programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, tęsia darbą sandėlininku. E. M. bendravimo problemų neturi, moka išklausyti, dalyvauja pokalbyje, bendrauja nuoširdžiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų. Nors E. M. prieš 15 metų padarytas nusikaltimas ir smurtinis, tačiau visą bausmės atlikimo laiką niekada nebuvo pasireiškusi agresija, pykčio nevaldymas ar impulsyvūs veiksmai. Iš psichologinės pusės pažymėtina, kad nuteistasis puikiai suvokia savo problemas, jų priežastis, žino, kaip tai įveikti. Nuteistojo ateities planai labai aiškūs ir konkretūs. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nepalaiko, diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu nestebima, priežiūrą vertina palankiai, supranta bausmės paskirtį, yra linkęs bendradarbiauti su personalu, supranta poreikį puoselėti visuomenės pripažintas vertybes bei išsako norą būti pilnateisiu visuomenės nariu. E. M. sąmoningai atsisakė žalingų įpročių, per įkalinimo laikotarpį sėkmingai baigė ne vieną programą, skirtą priklausomybių gydymui, per bausmės atlikimo laiką niekada nebuvo užfiksuotų alkoholio vartojimo atvejų, narkotinių medžiagų teigia nevartojantis, psichologinė tarnyba duomenų neturi. E. M. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra priskirtas lengvajai grupei, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, paskutinį kartą – 2016-10-25 už gerą elgesį bei sąžiningą darbą buvo skirta padėka. Taip pat, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, E. M. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Nuo 2015-11-13 iki 2015-12-18 dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose. Nuo 2015-07-01 iki 2015-08-19 dalyvavo programoje „Įžanginė grupė“, lankė AA susirinkimus, taip pat išklausė 8-ių užsiėmimų kursą apie priklausomybės ligas „Kai galiu, nenoriu, o kai noriu, nebegaliu“. 2016-03-16 dalyvavo programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Taip pat nuteistasis nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, lankosi pataisos namų koplyčioje. Nuo 2016-08-17 iki 2016-10-19 dalyvavo bei sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą. Nuteistasis pateikė 2016-09-08 pažymėjimą, kuriuo Vilniaus teologijos koledžas, bendradarbiaudamas su Biblijos lyga Lietuvoje, pažymi, kad E. M. baigė vienerių metų 7 kursų programą „Krikščioniškas gyvenimas“. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę E. M. įgijo elektros įrenginių remontininko ir avalynės gamintojo specialybes, Vilniaus pataisos namuose praktiškai visą laiką dirbo, šiuo metu dirba įstaigos ūkio skyriuje sandėlininku, gauna atlyginimą, nuostatos į darbą teigiamos, motyvuotas dirbti laisvėje, supranta darbo naudą, be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina ir broliais, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, kas rodo teigiamas nuteistojo galimybes integruotis į visuomenę. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog E. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Skundžiamo nutarimo, Socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad E. M. anksčiau teistas 3 kartus, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygų nepažeidė, tačiau taip pat jam vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Ir atkreiptinas dėmesys, kad E. M. nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir būtent lygtinio paleidimo metu. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, kaip matyti, atliko aktyvų vaidmenį, pats pasiūlė broliui įvykdyti nusikaltimą, paskutinės nusikalstamos veikos pasižymi išskirtiniu pavojingumu, du nusikaltimai smurtiniai, iš kurių vienas sukėlė neatstatomas pasekmes – dėl savanaudiškų paskatų buvo nužudytas žmogus, iš anksto planuoti, E. M. pripažintas pavojingu recidyvistu, jo padaryti nusikaltimai sunkėjo. Bausmę įkalinimo įstaigoje E. M. atlieka trečią kartą. Visa tai rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės E. M. teigiamo poveikio nepadarė. Nors Skundžiamame nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog E. M. pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu E. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, dėl ko teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, be to, jis ir dabar teigia, jog nusikalto dėl finansinio trūkumo ir negalvojo, kad nusikaltimas turės tokias pasekmes ir nukentėjusysis mirs, kas atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Nors E. M. nurodė, jog nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė dėl finansinio trūkumo, tačiau pažymėtina, kad būdamas laisvėje jis dažniausiai dirbo, turėjo galimybę legaliu būdu užsidirbti, tačiau pasirinko finansinius tikslus įgyvendinti būtent nusikalstamu būdu. Pažymėtina ir tai, kad pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai, finansinės skolos nurodomi kaip vieni iš kaltinamajam E. M. būdingų kriminogeninių veiksnių. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad E. M. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo E. M. elgesys nebuvo nepriekaištingas – režimo reikalavimus pažeidė dešimt kartų, šešis kartus buvo nubaustas drausmine nuobauda, keturi kartus apsiribota pokalbiu. Be to, šiuo atveju labai svarbu pažymėti, kad E. M. šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, skirtą 2017-10-25, tai yra dieną prieš jo lygtinio paleidimo klausimo svarstymą Komisijoje, už draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų turėjimą jam uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Skirtos nuobaudos nuteistasis neskundė, o byloje duomenų, kad nuobauda jam būtų paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nėra. Nors asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, atsižvelgiant į ankstesnius duomenis matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo ankstesnio įvertinimo nepasikeitė, taigi visgi dar nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo (mažinant būtent dinaminius veiksmus, kurių yra dar 3), kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į E. M. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą yra būtina išnaudoti absoliučiai visas galimybes mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant E. M. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Skundžiamas nutarimas netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį E. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo E. M. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-189, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.