Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-189-719/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
1S-189-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Valdas Bivainis
Kategorijos

Teisėja Kristina Latožienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-189-719/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas – V. V. – gynėjo advokato Valdo Bivainio skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. vasario 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nesurinkus pakankamai duomenų, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 4 d. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p., 214 str. 1 d.). Šį nutarimą V. V. gynėjas advokatas V. Bivainis apskundė aukštesniajam prokurorui, kuris 2015 m. sausio 22 d. nutarimu skundo netenkino. Pastarąjį nutarimą gynėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi gynėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą – ikiteisminį tyrimą nutraukti V. V. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Jis dėsto apie baudžiamojo proceso paskirtį, apie prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigas, cituoja skundžiamą nutartį ir teigia, kad V. V. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl ikiteisminio tyrimo metu negalėjo būti nustatyta neginčijamų jo kaltės įrodymų. Taip pat mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažametės išžaginimo turi būti tęsiamas toliau ir turi būti nustatytas tikrasis kaltininkas. Atsižvelgdamas į tai gynėjas mano, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl to, jog nebuvo surinkta pakankamai V. V. kaltę patvirtinančių duomenų ir atsisakant tęsti ikiteisminį tyrimą buvo pažeista baudžiamojo proceso paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos ikiteisminio tyrimo medžiagoje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. medžiagos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Taip pat prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma proceso šalių pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pvz., atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje surinktais duomenimis.

Aukštesniajam teismui pateiktą skundą gynėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui bei aukštesniajam prokurorui pateiktus skundus. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui ar aukštesniajam prokurorui, gynėjas savo skunde nenurodė. Tiek žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje, tiek ir aukštesnysis prokuroras savo nutarime nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, pakankamai išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo procesinius sprendimus. Tiek žemesniojo teismo, tiek aukštesniojo prokuroro argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes nagrinėjant gynėjo skundus buvo patikrintas duomenų liečiamumas, leistinumas, jų pakankamumas, tarpusavio ryšys ir įvertinti visi medžiagoje esantys duomenys kaip jų visuma. Visi žemesniojo teismo ir aukštesniojo prokuroro argumentai bei motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti jų procesiniuose sprendimuose, aukštesnysis teismas su jais sutinka, todėl jų nekartoja.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad iš esmės sutikdamas su prokurorų nuomone dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš V. V. gynėjas teigia, kad šis ikiteisminis tyrimas turi tęstis toliau tam, kad būtų nustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo nutrauktas BPK 212 str. 1 ar 2 p. numatytais ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindais, paprastai ikiteisminis tyrimas toliau nebetęsiamas tais atvejais, kai nustatoma, jog, be kita ko, iš viso nėra atitinkamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių arba ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie tokius požymius. Šiuo konkrečiu atveju tokių duomenų, t. y. duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, medžiagoje yra, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik prieš V. V., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl tiriamos nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas gynėjo skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė medžiagoje esančius duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas – V. V. – gynėjo advokato Valdo Bivainio skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas