Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

1) 1991 m. gruodžio 5 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 1996 m. sausio 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams ir 6 mėnesiams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant įsidarbinti arba dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per šešis mėnesius;

3) 1996 m. spalio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams be baudos su turto konfiskavimu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1996 m. sausio 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams be baudos su turto konfiskavimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje;

4) 1996 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu šešiems metams ir šešiems mėnesiams be baudos su turto konfiskavimu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su dalimi neatliktos bausmės pagal 1996 m. spalio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams be baudos su turto konfiskavimu, atliekant bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. 2003 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta perkvalifikavus veiką į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams;

5) 2003 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) 2004 m. gruodžio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y., 500 (penkių šimtų Lt) dydžio bauda;

7) 2005 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2006 m. vasario 13 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, A. P. 2005 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. spalio 14 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y., 500 (penkių šimtų Lt) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y., 500 (penkių šimtų Lt) dydžio bauda; 2006 m. birželio 13 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi 2004 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. P. paskirta keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y., 500 (penkių šimtų litų) dydžio bauda, kuri Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pakeista vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant A. P. neatlygintinai atlikti 24 valandas viešųjų darbų;

8) 2005 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

9) 2006 m. liepos 17 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės nuosavybėn 250 Lt, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės nuosavybėn 200 Lt, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės nuosavybėn 300 Lt, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2006 m. birželio 13 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y., 500 (penkių šimtų Lt) dydžio bauda, kuri Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. ir 2006 m. vasario 28 d. nutartimi visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2005 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai atlikti 24 valandas viešųjų darbų ir paskirta galutinė subendrinta bausmę – laisvės atėmimas vieneriems metams ir viešieji darbai vienam mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai atlikti 24 valandas viešųjų darbų;

10) 2007 m. kovo 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis už tris nusikalstamas veikas, prie Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos griežčiausios aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

11) 2009 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 1 d. (dvi paros), vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, pritaikius baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. 2011 m. lapkričio 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi A. P. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir vykdoma 2009 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 1 d. (dvi paros).

12) 2013 m. spalio 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką, tai yra, laikotarpius nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d., nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d., nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., ir nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 16 d. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ten pat, teistas dvylika kartų, teistumas neišnykęs, slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent,

A. P., 2013 m. rugsėjo mėn. 5-9 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Dūkšto mieste, Dūkšto seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje, pro užrakintas duris įsibrovęs į geležinkelio stotyje esantį sandėliuką, pagrobė sniego valytuvą „Husqarna 8024 STE“, kainuojantį 3980 Lt., padarydamas akcinei bendrovei „Ignalinos geležinkeliai“ 3980 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

A. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo pradžioje (tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti ir pranešime apie įtarimą nurodyta diena), apie 20 val. vaikščiodamas palei Dūkšto geležinkelio stotį, pamatė šiek tiek pravertas sandėliuko duris. Prie sandėliuko durų stovėjo dviratis ir butelis. Todėl nusprendė jas plačiau atidaryti ir apsižvalgyti. Įėjęs į vidų pamatė šalia durų stovintį sniego valytuvą „Husqarna“ ir nusprendė jį pavogti. Sniego valytuvas buvo oranžinės spalvos, su ratukais, todėl jį nusivarė iki autobusų stotelės, esančios netoli geležinkelio stoties, ir paslėpė už gyvatvorės. Paskambinęs pažįstamam S. (pavardės nežino), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kaime, pasakė, jog „prasuko vieną reikaliuką“ ir turi gerą daiktą, kurį nori parduoti. S. sutiko padėti. Pridūrė, kad šiuo metu yra Vilniuje ir atvažiuos po kelių valandų. Apie 22 val. A. P. atėjo prie autobusų sustojimo aikštelės, kur už gyvatvorės buvo paslėpęs sniego valytuvą. Netrukus nepažįstamo jaunuolio vairuojamu automobiliu „VW Passat“ atvažiavo S.. A. P. su S. įkėlė sniego valytuvą į automobilio bagažinę. A. P. pasakė S., kad nenori sniego valytuvo pardavinėti vietoje. Už sniego valytuvą S. davė A. P. 600 litų. Pinigus davė keletą kartų įvairiomis sumomis dviejų savaičių laikotarpiu. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kam buvo parduotas sniego valytuvas „Husqarna“ - nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Taip pat kaltinamasis A. P. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką - svetimo turto pagrobimą, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l.21-22) paaiškino, kad dirba Dūkšto geležinkelio stotyje darbininke. 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 8 val. 30 min. atėjusi į darbą ir nuėjusi į sandėliuką, kuriame laikomi įvairūs buitiniai daiktai, pastebėjo, kad nėra sniego valytuvo „Husqarna 8024 STE“, kuris stovėjo šalia sandėliuko durų. Įsilaužimo žymių nebuvo. Durys buvo atrakintos ir vėl užrakintos. Jos manymu sniego valytuvas galėjo būti pagrobtas 2013 m. rugpjūčio 13 d.- rugsėjo 9 d. laikotarpiu, nes rugpjūčio 13 d. sniego valytuvas dar buvo. Sandėliuko durys buvo visada rakinamos. Raktą nuo sandėliuko turėjo ji, o jos atostogų metų (nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki rugsėjo 6 d.) – ją pavaduojanti D. V..

Liudytojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l. 70) paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo pradžioje (tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti ir rugsėjo 5 d.) jam paskambino pažįstamas A. P., kuris pasakė, kad turi kažkokį daiktą, kurio pavadinimas „Husqvarna“, pasiteiravo, ar gali padėti jį realizuoti. S. N. pažadėjo padėti. Nutarė susitikti. Tą pačią dieną, apie 22 val. S. N. savo broliui priklausančiu automobiliu „VW Passat“ su draugu R. N. atvažiavo į autobusų stovėjimo aikštelę, esančią šalia Dūkšto geležinkelio stoties, kaip ir buvo susitarę. Netrukus pasirodė A. P. ir pasakė, kad tas daiktas padėtas netoli autobusų sustojimo aikštelės, prie gyvatvorės. S. N. priėjo prie gyvatvorės ir pamatė raudonos spalvos motorinį sniego valytuvą su užrašu „Husqvarna“. Kai A. N. pasiteiravo, iš kur sniego valytuvas, A. P. atsakė, kad tai ne jo (S. N.) reikalas ir problemų nebus. S. N. su A. P. sniego valytuvą įkėlė į automobilio „VW Passat“ bagažinę. Tą pačią dieną sniego valytuvą S. N. su R. N. nuvežė į Vilnių ir padėjo pastarojo gyvenamojo namo rūsyje. Po dviejų savaičių sniego valytuvą S. N. pardavė kažkokiam savo pažįstamam, atrodo, už 1500 litų. Tą pačią dieną S. N. davė S. N. 1400 litų. S. N. A. P. davė 600 litų už sniego valytuvą, kol jis dar nebuvo parduotas. S. N. nežinojo, kad sniego valytuvas vogtas.

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l. 24) paaiškino, kad parodė, kad gyvena Vilniuje. 2013 m. vasaros pabaigoje ar rugsėjo pradžioje draugas S. N. paprašė nuvežti jį į Dūkšto miestą, nes tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo. S. N. pasakė, kad paims sniego valymo traktorių, kurį kažkam turi atiduoti už skolą. Jiedu atvažiavo prie Dūkšto autobusų stotelės. S. N. su jam nepažįstamu vyru įkėlė į automobilį sniego valytuvą. Tuo metu R. N. stovėjo netoliese ir rūkė. Po to jis su S. N. pernakvojo Moliakalnio kaime. Ryte sniego valytuvą nuvežė į Trakus ir paliko R. N. motinos namuose. Po kurio laiko R. N. paskambino pažįstamam A. (pavardės nežino) ir pasiūlė pirkti sniego valytuvą. Su pastaruoju susitiko prie „Maxima“ bazių Vilniuje. Už sniego valytuvą R. N. gavo 1500 litų. Nežinojo, kad sniego valytuvas vogtas.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l. 25) paaiškino, kad 2013 metų rudenį (tikslios datos neprisimena) jam paskambino iš matymo pažįstamas vilnietis R. ir pasiūlė už 1500 litų pirkti sniego valytuvą „Husqarna“. Kadangi kaina buvo prieinama ir sniego valytuvas jam buvo reikalingas, susitarė su R. susitikti Vilniaus mieste prie „Maxima“ bazės. 2013 m. rugsėjo mėnesį (tikslios datos neprisimena), kaip ir buvo susitarę, susitiko su R. ir vyru, vardu S. (pavardės nežino). Apžiūrėjęs sniego valytuvą, gedimų nepastebėjo, todėl ji ir nupirko, atrodo, už 1500 litų. Pinigus padavė R.. A. B. nežinojo, kad sniego valytuvas vogtas, nes R. apie tai jam nieko nesakė. A. B. padaryta 1800 litų turtinė žala .

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2014 m. balandžio 17 d. liudytojas A. B. pateikė tyrėjai sniego valytuvą „Husqarna 8024 STE“, kurį jis nupirko iš vyro, vardu R. (b.b.l. 26 ).

Daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad 214 m. gegužės 5 d. liudytojo A. B. tyrėjai pateiktas sniego valytuvas „Husqarna 8024 STE“ buvo apžiūrėtas (b.b.l. 27-29).

2014 m. gegužės 9 d. sniego valytuvas „Husqarna 8024 STE“ pagal pakvitavimą buvo grąžintas akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (b.b.l. 30).

Įvertinęs kaltinamojo A. P. parodymuose, liudytojų D. K., R. N., A. B., S. N. parodymuose, daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. P. 2013 m. rugsėjo mėn. 5-9 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Dūkšto mieste, Dūkšto seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje, pro užrakintas duris įsibrovęs į geležinkelio stotyje esantį sandėliuką, pagrobė sniego valytuvą „Husqarna 8024 STE“, kainuojantį 3980 Lt. A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d., nes slapta pagrobė svetimą turtą.

Dėl bausmės skyrimo.

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p.).

A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika (Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis), priskirtina apysunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (A. P. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (kaltinamasis A. P. nedirba, teistas dvylika kartų, už analogiškas nusikalstamas veikas asmens nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą –2009 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs tik 2013-08-06), todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, tai laikoma nusikaltimų recidyvu. Be to, šiuo metu A. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose pagal kitą, 2013 m. spalio 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendį), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir mano, jog kaltinamajam A. P. už padarytą nusikaltimą skirtina Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl A. P. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. spalio 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. paskirta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalį, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas t.y. laikotarpiai nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d., nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d., nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 16 d. (pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Baudžiamojoje byloje A. B. yra pareiškęs 1800 litų dydžio civilinį ieškinį (b.b.l. 19), prašydamas šią sumą priteisti iš kaltų asmenų. Nustatyta, jog kaltinamasis A. P., 2013 m. rugsėjo mėn. 5-9 dienomis iš geležinkelio stotyje esančio sandėliuko pagrobtą sniego valytuvą „Husqarna 8024 STE“, pažįstamam S. N., kuris kartu su R. N. minėtą sniego valytuvą už 1500 litų pardavė A. B.. A. P. iš S. N. gavo 600 litų. Taigi, pagrobtą sniego valytuvą „Husqarna 8024 STE“ A. B. įsigijo ne iš sniego valytuvą pagrobusio A. P., o iš nieko apie vagystę nežinojusių trečiųjų asmenų R. N. ir S. N., kuriems kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti (b.b.l. 67-68).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-6.291 straipsniai) ir kt. Teismas pažymi, kad į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t.y. tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Taigi baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiami tik deliktinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose.

A. B. reikalavimas priteisti 1800 litų sumą, t.y. išlaidas, patirtas perkant sniego valytuvą iš liudytojų S. N. ir R. N., yra išimtinai civilinio pobūdžio ir nėra prilygintina tiesiogiai nusikaltimu ieškovui padarytai žalai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo A. B. reikalavimas dėl 1800 litų priteisimo paliktinas nenagrinėtu, kartu išaiškinant civiliniam ieškovui, jog tai neužkerta jam teisės dėl šios sumos priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. spalio 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. paskirta trejų metų ir trijų mėnesių bausme ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą trejiems metams ir septyniems mėnesiams.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką t.y. laikotarpius nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d., nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d., nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 16 d. (pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį).

A. B. civilinį ieškinį dėl 1800 litų priteisimo palikti nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui, jog tai neužkerta teisės dėl šios sumos priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.