Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas 2016 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2018-08-20 17.50 val. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad automobilio grąžinti neketina, dėl ko apgaule suklaidintas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. S. minėtos sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2018-08-20 iki 2018-08-24 perdavė R. N. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6597,73 eurų vertės, kurio pasibaigus nuomos sutarčiai R. N. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 6597,73 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2018-08-23 16.30 val. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad automobilio grąžinti neketina, dėl ko apgaule suklaidintas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. minėtos sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2018-08-23 iki 2018-08-27 perdavė R. N. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški valstybiniai numeriai), 10000 eurų vertės, kurio pasibaigus nuomos sutarčiai R. N. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - automobilį VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški valstybiniai numeriai), tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 10000 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

H. B. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą: 2018-08-24 apie 20.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 6300 Eur vertės, nepriklauso R. N. ir kad šis automobilį yra tik laikinai išsinuomojęs ir pasisavinęs ar kitaip apgaule užvaldęs, nupirko šį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį iš R. N. už 1000 Eur, tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Šiais savo veiksmais H. B. padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. N. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Dėl 2018-08-20 epizodo parodė, kad išsinuomojo automobilį ir jį pardavė. Išsinuomojo (duomenys neskelbtini), nuomos įmonę surado per reklamą. Pasirašė nuomos sutartį, ja įsipareigojo grąžinti automobilį, sumokėjo pinigus už nuomą, paliko užstatą ir išvažiavo. Automobilio negrąžino, jį pardavė „J.“, servise (duomenys neskelbtini), greitai, už poros valandų. Pažinojo iš matymo tą žmogų. Minėtas žmogus žinojo, kad automobilis išnuomotas, sumokėjo apie 1000 eur. Atidavė jam automobilį, raktą automobilio. Apie 2018-08-23 epizodą parodė, kad taip pat išsinuomojo automobilį, šįkart (duomenys neskelbtini). Pasirašė sutartį, sumokėjo nuomą. Sugalvojo jį parduoti. Sutartyje įsipareigojo grąžinti automobilį nurodytu laiku, tačiau negrąžino. Tą dieną dar važinėjo savais tikslais, vežė draugą į kitą miestą, kad jis nusipirktų automobilį. Po to klausė draugo, ar nereikia automobilio, per buvusį klasioką rado žmogų. Tai buvo H. sūnus. Susitiko Pašilaičiuose, pasiūlė automobilį. Nuvažiavo į Balsius, ten susitiko su H., H. nepažinojo ankščiau, pasiūlė jam automobilį pirkti. Taip ir paaiškino, kad automobilis išnuomotas. Viską susitarė ir nuvažiavo iki bankomato. Tuo momentu labai reikėjo pinigų, negalvojo apie pasekmes, todėl taip pasielgė. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.

Kaltinamasis H. B. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam paskambino sūnus ir pasakė, kad yra mašina, labai pigiai, už 1000 eurų. Galvojo dalimis išrinks ir parduos. R. atvažiavo, jis apžiūrėjo automobilį ir pasiūlė pasirašyti pirkimo- pardavimo sutartį. R. pasakė, kad nenori, nes mašinai uždėtas areštas. Matė dokumentus, kad automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Pirkdamas suprato, kad kažkas negerai. Nuvažiavo iki bankomato, nuėmė pinigus ir R. atidavė 1000 eurų. Po to pradėjo ardyti automobilį. Pamatė saugiklius, kažkas mirksėjo, ištraukė ir atjungė. Automobilio numerius, dokumentus, GPS sistemą išmetė prie Žaliųjų ežerų. Automobilį paliko pas kaimyną, nes pas jį vietos nebuvo. Dabar gailisi, kad taip pasielgė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamieji R. N. ir H. B. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. jis parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir dirba savo ofise, kuris yra (duomenys neskelbtini). 2018-08-20 apie 09.00 val., jam paskambino (Nr. (duomenys neskelbtini)) asmuo, kuris prisistatė kaip R. ir pageidavo išsinuomoti automobilį iš jo įmonės. Tuo metu kai jis paskambino jie turėjo vienintelį laisvą automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis jam ir pasiūlė, o jam tiko, todėl jis paprašė jį rezervuoti, ką jis ir padarė. 2018-08-20 apie 17.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko asmuo vardu R., kuris atrodė jaunai apie 20 metų, liekno kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų plaukų, o kitų požymių jis neatsimena, bet galėtų jį atpažinti. Asmuo vardu R. pateikė asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą išduotus R. N. vardu. Pateiktus dokumentus jis patikrino per Regitros ir VRM sistemoje esančias patikras, kad įsitikinti, kad dokumentai yra galiojantys. Pasižiūrėjus į atėjusį asmenį ir dokumentuose esančias nuotraukas, asmuo visiškai sutapo ir jam jokių abejonių nekilo. Po dokumentų patikros jis paruošė nuomos sutartį, kurią R. N. pasirašė, o jis jam įteikė minėto automobilio raktelius ir automobilio dokumentus ir vėliau jie kartu išėjo į kiemą ir atliko automobilio apžiūra. Apžiūrėjęs automobilį R. N. jokių pretenzijų neturėjo, todėl sumokėjo 180 eurų už nuomą ir paliko 200 eurų užstatą, (jeigu automobilis būtų apgadintas) ir išvažiavo. 2018-08-21 ryte įjungęs kompiuterį, pamatė seklys.lt sistemoje, kad išnuomoto automobilyje WV Passat, (duomenys neskelbtini) įmontuota GPS sekimo sistema yra atjungta 2018-08-20 apie 22.46 val., Maumedžių g. Vilniuje. GPS sekimo sistemoje matė, kad išvažiavęs iš jo ofiso (duomenys neskelbtini) R. N. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur automobilis stovėjo apie 4 valandas. Jis buvo nuvykęs į tą vietą, kur automobilis stovėjo 4 valandas ir pastebėjo, kad ten yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau trijų įmonių atstovai atsisakė jam parodyti vaizdo įrašus. R. N. automobilį turėjo grąžinti 2018-08-24 apie 17.50 val., tačiau to nepadarė, o kai buvo atjungta GPS sistema, jis suprato, kad automobilis buvo pavogtas, todėl su pareiškimu kreipėsi į policiją ir bandė pats rasti automobilį. (1 t., b. l. 64-65)

2018-08-28 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. S. savanoriškai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio VW Passat nuotrauką. (1 t., b. l. 66-67)

2018-08-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis S. S. parodė, kad asmuo pavaizduotas nuotraukoje Nr. 4 yra R. N., kuris 2018-08-20 iš jo išsinuomavo automobilį. (1 t., b. l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) užsiima automobilių nuoma. Beveik visi įmonės automobiliai dėl saugumo turi sekimo įrangą, pagal kurią galima nustatyti tikslią automobilio buvimo vietą. 2018-08-23 16.30 val., jis, kaip direktorius, atstovaudamas savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė automobilio nuomos sutartį su piliečiu R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, kurių kopijas pateikė policijos pareigūnams. Šį asmenį matė pirmą kartą, anksčiau pas juos jis niekada automobilių nesinuomojo. Asmuo iš jų įmonės išsinuomojo automobilį VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Latvijos valstybiniais numerių ženklais, 2014 m. laidos, baltos spalvos. Automobilį jis turėjo grąžinti 2018-08-27, 16.30 val., tačiau jau 2018-08-24 jie su automobiliu prarado ryšį, nes jame buvo įrengta sekimo įranga ir jau tuo metu bandė susisiekti sutartyje to asmens nurodytais telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad automobilis yra pavogtas, jis kreipėsi į policiją ir įmonės darbuotojas, nuvykęs su policijos pareigūnais į vietą, kur paskutinį kartą buvo užfiksuotas signalas, pamatė ten gulinčias pirštines ir išardytų automobilių detales, todėl jie suprato, kad šioje vietoje galėjo būti išmontuota automobilio sekimo įranga. Tai adresas (duomenys neskelbtini). Įmonei padaryta turtinė žala apie 10000 eurų (t. 1, b. l. 36). Papildomai apklaustas V. K. parodė, kad automobilis VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei grąžintas, tačiau jis buvo apgadintas. Automobilio salone buvo išardyta visa priekinė panelė, nutraukti elektros laidai. Tai akivaizdžiai buvo padaryta siekiant ištraukti automobilyje buvusią sekimo įrangą. Automobilis buvo sudaužytas, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 538,76 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad prieš savaitę jam paskambino senas pažįstamas R. N., su kuriuo kažkada mokėsi, ir paprašė nuvežti jį prie Vilniaus autobusų stoties iš (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir kartu su savo mergina E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežė jį į stotį, jis pasakė, kad jam reikės pasiimti kažkokį automobilį. Praėjus kuriam laikui R. atvažiavo į tą vietą, kur jie jį išleido (IKI parduotuvės aikštelė) automobiliu VW Tauran baltos spalvos, jo valstybiniai numeriai prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir buvo latviški. Ant numerių rėmelio matė užrašą (duomenys neskelbtini). R. pasakė, kad automobilį išsinuomavo, nesakė kokiu tikslu, o jis jo neklausė, galvojo, kad jis dirbs tuo automobiliu kaip taksistas. Po to jie paliko jo automobilį prie stoties ir paprašė, kad R. nuvežtų juos iki Jonavos nupirkti automobilį E. R. sutiko. Jie nuvažiavo į Jonavą ir nupirko automobilį, nauju automobiliu grįžo su E. į Vilnių, o R.s grįžo VW Tauranu. Kitą dieną jam vėl paskambino R. ir pasakė, kad jis tuoj iki jo atvažiuos, jis tuo metu buvo Balsiuose. Jis atvažiavo su savo mergina M., kuri šiuo metu laukiasi vaiko, ir pasakė, kad nori parduoti VW Tauran. Jis paklausė kaip jis parduos išnuomotą automobilį, pasakė, kad, kaip nors parduos, o vėliau, kai jam skambins iš automobilių nuomos įmonės, jis pasakys, kad automobilį išardė ir vėliau po truputį antstoliai išskaičiuos iš jo atlyginimo už tą automobilį. Jis pats nesutiko pirkti automobilio, bet tuo metu pažiūrėjo kas iš jo pažįstamų šiuo metu yra „Messengeryje“, pamatė, kad prisijungęs E. B., paskambino jam ir pasakė, kad žmogus pigiai parduoda automobilį, gal jis norėtų nusipirkti jį. Susitarė, kad atvažiuos prie E. namų, adresu (duomenys neskelbtini). E. išėjo iš namų su savo tėvu, kurio vardo nežino. R. parodė jiems automobilį, o jis tuo tarpu paprašė E., kad jis jį nuvežtų iki namų pasiimti jo automobilio. E. jį nuvežė, o R. su M. ir E. tėvu liko prie namų. Kai jis sugrįžo su savo mašina iki E. namų, R. su tėvu jau buvo sutarę dėl automobilio pirkimo-pardavimo. R. paprašė nuvežti jį iki „IKI“ parduotuvės Balsiuose, kur jam turėjo E. tėvas nuimti pinigų iš bankomato už automobilį. Iki „IKI“ parduotuvės važiavo jis su R. ir M., o E. tėvas važiavo savo automobiliu Opel. Nepastebėjo, kad tas tėvas būtų neblaivus, be to, jis vairavo automobilį, todėl negalėjo būti išgėręs. Tėvas su R. nuėjo iki bankomato, po kiek laiko jie grįžo ir padavė pinigus (t. 1, b. l. 55).

2018-08-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, R. N. atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 3. Tai yra asmuo, kuriam jis pardavė automobilį VW Tauran. Jį atpažino iš veido bruožų aprašytų apklausoje, pamena jo veidą, nes jį matė visai nesenai. Nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotas H. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-144).

2018-08-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, jame užfiksuotas įtariamojo R. N. parodymų patikrinimas dėl automobilio VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški) pardavimo vietos. Parodymų patikrinimo metu nustatyta, kad nuvažiavus iki prekybos centro, esančio Žaliųjų g., Vilniuje, įtariamasis parodė toliau važiuoti tiesiai link Sodų bendrijų. Už prekybos centro nuvažiavus apie 1,5 km. įtariamasis parodė pasukti į dešinę į (duomenys neskelbtini), pavažiavus apie 50 metrų, įtariamasis parodė pasukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini), pavažiavus dar apie 300 metrų tiesiai neasfaltuotu keliu, po kaire įtariamasis parodė baltųjų plytų namą numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilį nupirkęs asmuo nuvažiavo tuo automobiliu į tuo pačiu adresu esantį garažą (t. 1, b . l. 145-148).

2018-08-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimi, J. A., gim. (duomenys neskelbtini) pateikė pas jį garaže stovėjusį automobilį VW Tauran, VIN: (duomenys neskelbtini), baltos spalvos (t. 1, b . l. 24-25).

2018-08-30 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas objektas yra automobilis VW Tauran, baltos spalvos. Automobilis stovi garaže (duomenys neskelbtini), ant automobilio nėra išorinių pažeidimų arba matomų defektų, automobilis yra be valstybinių numerių, VIN numeris yra paslėptas, o tiksliau, tarp priekinio stiklo ir VIN numerio įdėtas kampinio šlifuoklio diskas. Automobilis buvo uždengtas medžiaginiu užvalkalu, kai buvo atidarytas garažas. Atidarius automobilį matosi, kad prie vairuotojo sėdynės, priešais ją esančiame skyrelyje po vairu, kuris skirtas elektros saugikliams, atidarytas ir išardytas. Matosi, kad tam tikri laidai yra nukirpti arba nupjauti. Skyrelio apsauga (plastikinis dangtelis) gulėjo prie keleivio priekinės sėdynės (t. 1, b. l. 26-32).

2018-08-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, V. K. savanoriškai pateikė kvito kopiją, automobilio nuomos sutarties kopiją ir asmens dokumentų kopijas (t. 1, b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. N. pareikštus kaltinimus dėl apgaule savo naudai įgyto UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turto. Apklaustas teisme kaltinamasis savo kaltę dėl šių padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Paaiškino, kad abiem atvejais sudarydamas automobilių nuomos sutartis išsinuomotų automobilių grąžinti neketino. Abu automobilius pardavė praėjus nedaug laiko nuo jų išsinuomojimo. R. N. kaltę ir nusikaltimų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo H. B., liudytojų V. K., A. B., S. S. parodymai, parodymo atpažinti protokolai, automobilių nuomos sutartys, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, kad R. N. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), jo kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino H. B. pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamu būdu gauto UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto įgijimo. Apklaustas teisme kaltinamasis savo kaltę dėl šios padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jam paskambino sūnus E. ir pasakė, kad jo pažįstamas siūlo pigiai įsigyti automobilį. Apie tai, kad automobilį įsigyja neteisėtai numanė, kadangi parduodantis asmuo (R. N.) vengė pasirašyti pirkimo- pardavimo sutartį, be to, vėliau ardydamas įsigytą automobilį, aptiko jame sumontuotą įtartiną įrangą bei ją išmontavęs išmetė. Taip pat patvirtino matęs automobilio dokumentus, pagal kuriuos automobilis nepriklausė R. N. H. B. kaltę ir nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo R. N., liudytojo A. B. parodymai, parodymo atpažinti protokolas, automobilio apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, kad H. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta.

Dėl R. N. skirtinos bausmės

Teismas sprendžia, kad byloje nustatyta kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, tarp abiejų veikų nedidelis laiko tarpas. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, nurodė vykdantis individualią veiklą, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 1 kartą, bausmės vykdymas buvo atidėtas, atidėjimo sąlygų nepažeidė, tačiau pasibaigus minėtam terminui neužilgo padarė naujas dvi nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 122-127), duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre byloje nėra. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. N. už kiekvieną nusikaltimą skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, tačiau mažesnį nei vidurkis. Bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas: R. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018-08-29 15.30 val. iki 2018-08-31 11.08 val. (t. 1, b. l. 132-133) ir nuo 2019-03-05 13.50 val. iki 2019-03-06 14.00 val. (t. 2, b. l. 187-191).

Tačiau teismas įvertina tai, kad nusikalstamas veikas R. N. padarė būdamas jauno amžiaus, teismo posėdyje nuoširdžiai gailėjosi, teigė supratęs savo elgesio pasekmes. Įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Dirba – užsiima individualia veikla, jo teigimu gyvena kartu su sugyventine, kartu augina 6 mėnesių vaiką. Dėl to teismas mato galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslą.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl H. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

H. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis, civilinio ieškovo atstovas ir prokurorė prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi nurodė, kad kaltinamasis su juridinio asmens atstovu susitaikė, civilinį ieškinį atlygino, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

H. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su juridinio asmens atstovu, savo noru atlygino padarytą žalą. Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. kitokio pobūdžio veikas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimu padarytą žalą atlygino. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis H. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir juridinio asmens atstovui susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad dėl kaltinamojo H. B. veiksmų buvo pradėtas baudžiamasis procesas, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi jam neskiriama bausmė, nėra teistumo, veiką jis nurodė padaręs savanaudiškais tikslais (norėjęs pigiau nupirkti automobilį ir išardyti jį dalims), H. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – artima minimaliam dydžiui 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatytina sumokėti per 3 mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį 538,76 eurų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49). Byloje yra UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo V. K. 2019-03-08 prašymas atleisti H. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame nurodoma, kad H. B. visiškai atlygino padarytą turtinę žalą (540 eurų) ir pretenzijų jam neturi (t. 2, b. l. 203). Žalos atlyginimo faktą V. K. patvirtino ir žodžiu teismo posėdyje. Dėl to procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 6597,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 77-85). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo patirta žala dėl išnuomoto ir negrąžinto automobilio VW Passat, kurio vertė viso sudaro 6597,73 eurus. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais, kaltinamasis R. N. jį pripažino ir pasižadėjo atlyginti, todėl visiškai patenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – automobilio atšvaitas ir pirštinių pora, perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, esančiam adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, ir kvapo pėdsakas, paimtas nuo pirštinių, kuris perduotas saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai, esančiai Minsko pl. 45, Vilniuje, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299, 303 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, minėtas bausmes subendrinti ir R. N. paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. N. paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į R. N. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-08-29 15.30 val. iki 2018-08-31 11.08 val. (dvi paras) ir nuo 2019-03-05 13.50 val. iki 2019-03-06 14.00 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą R. N. atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant R. N. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, per 1 metus ir 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą 6597,73 eurų turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. N. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

H. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su juridinio asmens atstovu, ir baudžiamąją bylą H. B. nutraukti.

Paskirti H. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor bankas.

H. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. N. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 6597,73 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio atšvaitą ir pirštinių porą, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, esančiam adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, ir kvapo pėdsaką, paimtą nuo pirštinių, kuris perduotas saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai, esančiai Minsko pl. 45, Vilniuje, sunaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.