Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių.

- pagal BK 286 straipsnį – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. 13.30 val. iki 2020 m. balandžio 24 d. 13.50 val. (dvi paros).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. B. priteista 51,01 Eur gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. balandžio 23 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo buto kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, įžūliu elgesiu, grasinimais bei piktybiškai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be jokios priežasties, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą, kumščiu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajai A. J. į veidą, tuo jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, pereinant į kairės akies viršutinį voką bei smilkinio sritį bei stebint pašaliniams asmenims, nusimovęs kelnes rodė savo lytinius organus bei sėdmenis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

1.1. Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. balandžio 23 d., apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo buto kieme, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. M. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. G. reikalavimų, uždėjus jam antrankius ant rankų ir kojų, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui vyriausiajam patruliui A. G., tyčia įkando jam į pirštą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl dešinės rankos IV-ojo piršto kastinės žaizdelės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 286 straipsnyje, dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį skirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šališkas ir neobjektyvus, kadangi jo veiksmai buvo netinkamai inkriminuoti pagal BK 286 straipsnį. Skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis gulėjo pilvu į žemę surakintomis rankomis ir kojomis. Pareigūnas, kuriam neva A. B. įkando į pirštą, laikė jį prispaudęs prie žemės ranka, o kitas ieškojo telefono, nors iš tikrųjų pareigūnas laikė nuteistąjį keliu prispaudęs kaklą taip, kad jis duso. Nuteistasis nurodo, kad jį laikė ne G., o jo kolega, todėl buvo neįmanoma įkasti G.

2.2. Pasak apelianto, pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose susipainiojo, kuris skambino medicininiai pagalbai. Nuteistojo įsitikinimu, jį spaudė G. kolega, o G. tuo metu nebuvo, kadangi jis nuošaliau atsitraukęs kvietė medikus. A. B. manymu kitų liudytojų parodymai taip pat yra šališki, nes klebonas rinko parašus savivaldybei, kad nuteistasis A. B. būtų iškeldintas iš socialinio būsto. Be to, jo kaimynė V. T. yra nukentėjusiojo G. pusseserė. Nuteistojo teigimu, į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai turėjo būti su pirštinėmis, tuomet G. nebūtų įsidrėskęs į ranką. Pažymi, kad į ranką galėjo įsidrėksti tik nuo antrankių, nes apeliantas priešinosi, kad jam juos deda.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje dėl pareigūno sužalojimo nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas grumtynių metu ir tik duodama viena iš prielaidų, kad galėjo būti ir įkandimo požymis. Tačiau byloje nėra pačio įkandimo nuotraukos, o tai, apelianto manymu, yra procesinis pažeidimas, padarytas ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, kaip dar vieną iš pažeidimų apeliantas nurodo tai, kad byloje nėra pareigūnų registratorių, nors jie turėjo būti byloje. Nurodoma, kad registratoriaus vaizdo įrašai nebuvo apžiūrėti, todėl nėra galimybės vertinti situaciją, o tai teismui neleido objektyviai ir nešališkai įvertinti aplinkybes. Anot nuteistojo, fizinio smurto panaudojimo arba grasinimo tuoj pat jį panaudoti šioje byloje nenustatyta. Nei vienas pareigūnas negali aiškiai pasakyti apelianto veiksmų, nenurodo nuteistojo atliktų veiksmų, painiojasi parodymuose. Šūkavimas ir muistymasis, apelianto manymu, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties. Prieštaravimai nepašalinti ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kuris yra motyvuotas abejonėmis, prieštaravimais ir net neaptariant svarbių aplinkybių, kas lėmė klaidingų išvadų padarymą. Tokiu būdu teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą procesą ir teisingą nuosprendį. Nuteistojo teigimu, jo veiksmai šiame epizode galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnyje, požymių.

2.4. Bausmės skyrimo motyvuose teismas, apibūdinamas nuteistojo asmenybę, nurodė, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Nuteistasis pažymi, kad kitą dieną po įvykio buvo tikrinamas ir atsakymas buvo neigiamas. A. B. nurodo, kad šiuo faktu teismas rėmėsi neturėdamas jokių įrodymų, o tai menkina jo asmenybę. Nors teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jis pateikė duomenis apie tai, kad bando pasitaisyti, gydosi nuo alkoholizmo, bendrauja su psichologais, lanko kursus, laukia gydymo nuo hepatito C, bendrauja su priklausomybių gydytoju, tačiau tai nebuvo įvertinta, nors galėjo lengvinti jo padėtį priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepaskyrė nuteistajam gynėjo, nors turėjo jį paskirti, kadangi nuteistasis A. B. yra teisiškai neišprusęs, neišsimokslinęs, kadangi kalėjime labai prastais pažymiais baigė 10 klasių, dėl narkotikų vartojimo nuo 2001 m. iki 2019 m. yra nestabilių emocijų, teisme jaudinosi, bijojo pareigūno G., nes jis vežė apeliantą į komisariatą kaip šunį – ant žemės, surakintomis rankomis ir kojomis. Prieš teismo posėdį pareigūnas rodė nuteistajam A. B. į kurį pirštą neva jis įkando, todėl nuteistasis prisipažino. Tačiau, jeigu teismas jam būtų skyręs advokatą, jam būtų buvę drąsiau ir advokatas būtų radęs tiesą ir A. B. būtų buvęs išteisintas. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytojus teismas neįspėjo jų dėl melagingų parodymų davimo. Todėl apeliantas prašo atlikti byloje įrodymų tyrimą, iškviesti į teismo posėdį visus nukentėjusiuosius ir liudytojus.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išsiaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Tačiau nuteistasis ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje ir šioje dalyje prašo jį išteisinti. Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė BPK pažeidimus, pažeidė jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma A. B. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuri įtvirtinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Minėtos baudžiamojo proceso normos reikalauja, kad bylą nagrinėjantis teismas įvertintų kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padarydamas apibendrinančias išvadas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šis reikalavimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, kuris reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nešališkai, nepažeidžiant teisės į teisingą teismą, apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl A. B. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

7. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti du pasipriešinimo būdai: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441-976/2015).

8. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams rodydamas savo vyrišką lytinį organą ir užpakalį, keikė aplinkinius necenzūriniais žodžiais, provokavo savo veiksmais ir žodžiais muštynes. Taip pat A. J. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, kairės pusės smilkinį matant aplinkiniams, taip sukeldamas A. J. fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-9). Be to, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniu panešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu buvo pradėtas ir pagal BK 286 straipsnį už tai, kad nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. M. ir Alytaus apskritie vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. G. reikalavimų, uždėjus jam antrankius ant rankų ir kojų, panaudojo fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui vyriausiajam patruliui A. G., tyčia įkando jam į pirštą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl dešinės rankos IV-ojo piršto kastinės žaizdos.

9. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. B. savo kaltę, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neigė ir parodė, kad kuomet atvyko policijos pareigūnai, jie dėjo jam antrankius, tačiau jis jiems neįkando į jokį pirštą (1 t., b. l. 168-169). Savo kaltę nuteistasis neigė ir papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 180-181). Tačiau 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad momento, kaip įkando policijos pareigūnui, neprisimena, bet gali būti, kad įkando (2 t., b. l. 126-129). Be visiško nuteistojo prisipažinimo jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, patvirtina nukentėjusiuoju pripažinto policijos pareigūno A. G. tarnybine pranešime užfiksuotos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 38-39), jo apklausos metu užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 110-112). Pažymėtina ir tai, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina policijos pareigūno D. M. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad paties fakto, kaip A. B. įkando A. G. jis nematė, tačiau po to matė, kad A. G. iš piršto bėgo kraujas, jis prašė servetėlės, kad galėtų uždengti bėgantį kraują, o vėliau, kai A. B. jau buvo sulaikytas , A. G. pasakė, kad kuomet jie laikė A. B. prispaudę prie žemės, tuomet A. B. tyčia jam įkando į pirštą (1 t., b. l. 146-148). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas Būdviečio Jėzaus Nazariečio parapijos klebonas G. Č., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kad ant A. G. rankos buvo sužalojimas, t. y. bėgo kraujas, jis matė, kad buvo kraujuota ranka (1 t., b. l. 135-137).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų ir liudytojo G. Č. parodymais. Duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, jog nukentėjusysis A. G. ir jo kaimynė V. T. yra pusbroliai, kitų liudytojų parodymai taip pat yra šališki, kadangi G. Č. rinko parašus savivaldybei, kad nuteistasis A. B. būtų iškeldintas iš socialinio būsto, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 286 straipsnį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde minima V. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta. Be kita ko, savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad A. G. galėjo įsidrėksti, nes apeliantas priešinosi, kad jam dedami antrankiai, tačiau šią jo versiją paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. G. dešinės rankos IV piršto kąstinė žaizdelė galėjo būti padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje. Neatmetama tikimybė, kad padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti kandant dantimis (1 t., b. l. 14). Vien tai, kad byloje nėra pačio įkandimo nuotraukos, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi atliekant objektų tyrimą ekspertui buvo pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kas pagrindžia tai, jog dėl A. G. padaryto sužalojimo šis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, jam padarytus sužalojimus pagrindžia ir anksčiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina ir tai, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. neneigia, jog aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad net ir uždėjus A. B. antrankius už nugaros, jis per kojas persinėrė surakintas rankas, kad antrankiai būtų priekyje, jis aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas, keikėsi, muistėsi, trukdė jam uždėti antrankius, buvo agresyvus, gulintis ant žemės spardėsi, todėl jam antrankiai buvo uždėti ir ant kojų. Be to, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. buvo nustatytas 2,09 promilės girtumas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas ir jame užfiksuotos aplinkybės taip pat patvirtina, kad A. B. elgėsi itin agresyviai, nepaisė aplinkinių, trenkė jį filmuojančiai nukentėjusiajai, o tai tik parodo, kad A. B. buvo priešiškai nusiteikęs aplinkinių atžvilgiu, nepaisė visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, provokavo aplinkinius muštynėms, todėl be jau aptartų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad besipriešindamas sulaikomas A. B. įkando policijos pareigūnui. Todėl apylinkės teismas pagrįstai apelianto veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl skunde minimų procesinių pažeidimų

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kadangi apklausdamas nukentėjusiuosius ir liudytojus neįspėjo jų dėl melagingų parodymų davimo, taip pat neskyrė nuteistajam gynėjo. Atsakant į nuteistojo skundo motyvus visų pirma aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi į pirmąjį teisiamąjį posėdį buvo nutarta kviesti kaltinamąjį, prokurorę, nukentėjusiuosius ir civilinio ieškovo atstovą. Į 2020 m. rugpjūčio 13 d. teisiamąjį posėdį iš kviečiamų asmenų neatvyko tik civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas, gavus jo prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. B. savo kaltės pagal pareikštus kaltinimus nepripažįsta, todėl nėra galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tačiau kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis A. B. sutiko su jam pareikštais kaltinimais, savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus, baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja pasiūlė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir visi proceso dalyviai, tame tarpe ir nuteistasis A. B., sutiko.

12. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami, kas ir buvo padaryta šioje byloje. Apylinkės teismas nusprendęs atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir gavęs proceso dalyvių sutikimą, netyrė visų įrodymų teisiamajame posėdyje, o tik apsiribojo jų išvardinimu, t. y., pirmosios instancijos teismas po nuteistojo apklausos nutarė išvardinti rašytinius byloje esančius įrodymus ir įrodymų tyrimą nutraukė. Taigi, esant aiškioms nusikaltimų veikų padarymo aplinkybėms, pagrįstai buvo nuspręsta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl į teisiamąjį posėdį kviesti liudytojus ir juos apklausti nebuvo pagrindo. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apklausdamas nukentėjusiuosius ir liudytojus neįspėjo jų dėl melagingų parodymų davimo ir nedavė perskaityti priesaikos, tačiau šiuo atveju dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai į teisiamąjį posėdį net nebuvo kviesti. Tuo tarpu nukentėjusieji A. G. ir A. J., nors ir dalyvavo teisiamajame posėdyje, tačiau dėl esminių įvykio aplinkybių apklausiami nebuvo, todėl prisiekti BPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pagrindo.

13. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1-10 punktuose bei 2 dalyje išvardinto sąlygos, kuomet yra pripažįstama, jog gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme yra būtinas, tačiau pagrindų skirti A. B. gynėją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad teismas išaiškino kaltinamajam jo teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, tarp jų ir teisę turėti gynėją. Nuteistasis pareiškė, kad savo teises suprato, tačiau teise prašyti bylos nagrinėjimą atidėti ir sudaryti galimybę susirasti gynėją jis nepasinaudojo.

14. Apelianto skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, dėstydamas bausmės skyrimo motyvus ir apibūdindamas nuteistojo asmenybę nurodė, jog vartoja narkotines medžiagas. Pažymima, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apibūdindamas nuteistojo A. B. asmenybę pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. Seniūnijos charakteristika (2 t., b. l. 54) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu iš medicininių dokumentų (2 t., b. l. 57-58), kuriuose nurodytos aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimų. Jokių aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos byloje esančiuose rašytiniuose duomenyse, pirmosios instancijos teismas nenurodė.

15. Išanalizavus nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visapusišku ir nešališku reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimu. Teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuosprendis motyvuotas, išsamiai ir detaliai išdėstyti teismo argumentai dėl nuteistojo kaltės. Nors nuteistasis A. B. neigia savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai laiko jo pasirinkta gynybine pozicija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti ar keisti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 19 d. pažyma Nr. (12.33) PT-4788 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (3 t., b. l. 31-33). Pažymoje nurodyta, kad A. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 91,26 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie A. B. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš A. B. prašomi išieškoti 91,26 eurai yra nedidelė suma ir A. B. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. B. 91,26 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.