Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-07-02 · Byla Nr. N2-235-122/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
N2-235-122/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
M. R.
Advokatai
Rūta Šimkienė
Kategorijos
  • 74.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2- 235-122/2013.Proceso numeris 2-06-3-08420-2012-0.Procesinio sprendimo kategorija 74.2.5.; (S) 77.4.2.;78.2.1.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei L. V., ieškovės atstovui – advokatui Algiui Staškūnui, atsakovui M. R., atsakovo atstovei – advokatei Rūtai Šimkienei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. Š., civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. R., institucijai, teikiančiai išvadą, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jo išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste Lietuvos Respublika, gyvenamąją vietą su jos motina L. V., priteisti iš atsakovo M. R. kas mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki jos pilnametystės bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog nesant su atsakovu santuokoje, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė duktė M.. Po faktinio išsiskyrimo, jie, kaip mergaitės tėvai, 2010 metų vasarą taikos sutartimi buvo įforminę vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo ir kitus klausimus. Ieškovė paaiškino, kad dėl to, jog duktė liktų gyventi su tėvu, sąlygojo ta faktinė aplinkybė, kad, nepavykus bendram gyvenimui su atsakovu, nesenai buvo išvykusi į užsienį ir nebuvo aišku, ar pasiseks gauti darbą ir atrasti šeimai tinkamą gyvenamąją vietą. Su dukra ryšys nenutrūko. Labai dažnai skambindavo, atvykdavo jos atostogų metu, pasiimdavo mergaitę kartu su savimi į Norvegiją. Praėjus dviems metams, iš esmės pasikeitė jos gyvenimo sąlygos ir uždarbis, todėl yra pagrindas pakeisti dukters gyvenamąją vietą. Dukra labai nori vykti pas ją. Tačiau atsakovas gera valia nesutinka išleisti dukters, todėl buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovė mano, jog turi visas tinkamas sąlygas nepilnamečiui vaikui gyventi kartu su motina, normaliai jai augti bei vystytis. Teigė, jog M. bendravimui su tėvu netrukdys. Ieškovė patikino, jog turi nuolatinį gerai apmokamą darbą ir santaupų. Gyvena neregistruotoje santuokoje su Ž. T., kuris yra jai ir jos (iš pirmos santuokos) dukrai K. suteikęs geras gyvenimo sąlygas, visapusiškai rūpinasi visa šeima, taip pat - savo biologine dukra, gyvenančia su savo motina Norvegijoje. Be to, jos sugyventinis išreiškė notarinį sutikimą dėl M. apsigyvenimo jų šeimoje. Ateityje planuoja susituokti ir įsigyti didesnį butą. Dabartiniu metu jos gyvenimo partneriui nuosavybės teise Norvegijoje priklauso apie 100 kv.m trijų kambarių butas. Jame yra visi komunaliniai patogumai bei vaikams skirti kambariai. Tuo tarpu atsakovo butas bus parduotas iš varžytinių ir jiems teks eiti gyventi į jo sugyventinės dviejų kambarių butą. Su tuo ji kategoriškai nesutinka, nes dukrai bus suteiktos netinkamos gyvenimo sąlygos. Teigė, jog jos pajamos taip pat yra ženkliai už atsakovo dabartinės šeimos didesnės. Ji kas mėnesį gauna apie 10 tūkstančių litų, o jos draugas – apie 12-13 tūkstančių litų. Akivaizdu, kad dukrai Norvegijoje bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos. Be to, M. ryšys yra tamprus ne tik su ja, bet ir savo seserimi K.. Seserys nori gyventi pas mamą, mokintis ir augti kartu. Mergaitei ėmus gyventi su ja, vaiko tėvas privalo jai teikti lėšas išlaikymui, kurias prašo iš atsakovo priteisti. Ieškovė nurodė, jog esant dukrai pas tėvą, visus mokesčius, susijusius su mokykla, buitimi apmokėdavo ji. Taip pat M. mokyklines prekes, daiktus ir rūbus superka ji bei organizuoja vaiko atostogų metu įvairias pramogas, keliones. Taigi, esant dukrai pas tėvą, prie jos išlaikymo prisidėdavo daug didesne suma, negu ji prašo priteisti iš atsakovo. Prašo ieškinį visiškai patenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir jo atstovė visiškai su ieškiniu nesutiko ir prašė, kaip neįrodytą, atmesti. Atsakovas paaiškino, kad su ieškove nebuvo susituokęs, bet nuo 2004 metų, t. y. kai M. suėjo trys mėnesiai amžiaus, iki 2010 metų pradžios vedė bendrą šeimos ūkį, įsigijo lygiomis dalimis keturių kambarių butą bei kartu kūrė ateities planus. Tačiau dėl ypač skirtingo požiūrio į bendrą šeimos ir kiekvieno asmens individualybę, vis dažniau įsiplieskiant tarp jų konfliktams, šeima iširo. Ieškovė, susiradusi jai mielą asmenį, palikusi abi mergaites (savo dukrą K. iš pirmosios santuokos savo pirmam vyrui, o jam – M.), išvyko į Norvegiją, todėl nuo 2010 metų sausio 26 d. dukra teko rūpintis ir ją guosti jam vienam. Mažametė pradžioje labai mamos ilgėjosi ir liūdėjo. Vėliau išsiaiškino, jog ieškovė nesiruošia grįžti į Lietuvą, t. y. ketina ateitį sieti su naujuoju draugu, o ne su juo, todėl, sužinojęs apie tokius jos planus, kreipėsi į teismą dėl jų dukters M. gyvenamosios vietos įteisinimo. Teismas, atsižvelgęs į judviejų su ieškove susitarimą dėl dukters M. gyvenamosios vietos, 2010-08-27 patvirtino taikos sutartį. Šia sutartimi yra sutarę, kad dukros interesai geriausiai bus patenkinti, jeigu nepilnametė duktė gyvens Lietuvoje su tėvu. Tokios aplinkybės nepasikeitė ir šiai dienai. Mano, jog paduotas ieškinys yra tapatus prieš tai buvusiam, todėl negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Ieškovė teismui negalėjo pateikti neginčijamų įrodymų, kad dukters interesus geriau užtikrins ji. Yra įsitikinęs, kad ieškovės pateiktieji įrodymai nesudaro pagrindo manyti, kad iš esmės pasikeitė anksčiau buvusios aplinkybės. Teigė, jog mergaitė faktiškai nuo pat pat gimimo gyvena su tėvu ir yra pilnai jo išlaikoma. Ieškovė prie jos išlaikymo prisideda labai minimaliai, t. y. apmoka M. maitinimą mokykloje (apie 100 Lt per mėnesį), nuperka vieną kitą daiktą bei išlaiko ją du mėnesius vasaros atostogų Norvegijoje metu. Visą kitą laiką duktė yra išlaikoma tik atsakovo lėšomis. Atsakovas patikino, kad daug kartų prašė ieškovės prisidėti prie dukters gerbūvio ir išlaikymo: būsto, maisto ne tik mokykloje, gydymo, papildomo lavinimo, bet ieškovė į tai nereagavo. Pabrėžė, kad ieškovė taikos sutarties sąlygų iš dalies nevykdo, todėl svarsto galimybę oficialiai iš jos prisiteisti mergaitei išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad pastoviai mergaite rūpinasi jis, o ieškovė tik keletą kartų ją aplanko ir pasiima dukrą atostogoms. Ieškovė nepagrindė savo dėstomų motyvų, jog vaikui bus saugu gyventi svetimoje, jai nepatinkančio dėdės, su kuriuo mama pastoviai apkalba tėtį, aplinkoje. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad dar negalima laikyti ieškovės dabartinės šeimos stabilia. Ieškovė, apart dalies buto Lietuvoje, už kurį turi rimtų įsiskolinimų, savo gyvenamojo ploto užsienyje neturi, dirba pamainomis, todėl negalėtų pakankamai skirti dėmesio vaikui. Kiek žino, net atostogų metu, M. vakarais paliekama ieškovės vyresniosios dukters priežiūrai. Priminė, jog po suaugusiųjų konflikto mergaitės akivaizdoje, jai reikėjo psichologo pagalbos. M. apie du mėnesius bijojo naktinimis viena užmigti. Teigė, jog jis skatina mergaitę bendrauti su motina bei jos prieš ieškovę nenuteikia. Dukrai bendrauti su motina yra paruošęs visas įmanomas sąlygas. Netikslinga yra keisti nusistovėjusią, mergaitei įprastą gyvenamosios, mokslo bei jos ugdymo vietas. Be to, ieškovė neįrodė, jog iš esmės situacija pasikeitė, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, jog atsakovas nuo pat šeimos iširimo puikiai rūpinasi savo dukterimi. Jų institucija dėl vaikų nepriežiūros jokių nusiskundimų nei iš mergaitės tėvo, nei iš ieškovės nėra gavę. Faktinės aplinkybės pagrindžia, jog tėvas nedraudžia net anaiptol, skatina bendrauti su motina. Nepilnametė šalių dukra išreiškė norą būti su abiem tėvais, tai įrodo, kad yra labai geras ryšys su jais. Mano, jog šiandien nėra prioritetas vaiko tėvų buitinės ir gyvenimo sąlygos. Svarbiausia, koks yra nepilnamečio vaiko tėvų moralinis veidas, rūpinimasis vaiku. Galima drąsiai teigti, kad M. tėtis ir mama - lygiaverčiai. Pastebėjo, jog visiškai normalu, kad šalių antrosios pusės apie tuos, su kuriais gyvena ir myli, kalba gražiai. Taip pat ir šalių duktė, nenorėdama nei vieno iš tėvų įžeisti, susitikusi su antraja puse kalba tai, ką pastaroji nori išgirsti. Be to, labai svarbu ir prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kaip jautėsi pradžioje šalių dukra išvykus motinai ir kaip dabar, gyvendama su tėčiu. Kaip mažametę paveikė suaugusiųjų konfliktas. Čia svarbu kaip jaučiasi mergaitė, o ne jos tėvai. Mergaitė sunkiai išgyveno išsiskyrimą su mama, todėl suprantamas jos noras būti su ja. O kai buvo skriaudžiamas jos mylimas tėtis, išreiškė nuomonę, kad nemyli mamos draugo. Taigi suprantama, kad vaikui reikia abiejų tėvų. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika yra orientuota į ilgesnį nei vienerių metų, vaiko poreikius tenkinančią, aplinką. Mano, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė, dėl ko reikėtų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, o nustačius vaikui gyventi su ja, kas labiau atitiktų nepilnametės interesus. Nurodė, jog nėra byloje pateiktų faktų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi M.. Ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, tapo nesaugi, netinkama ir ją reikia keisti. Atsižvelgiant į mergaitės norus, tai situacija tapo dviprasmiška, nes vaikas iki šiol negali apsispręsti, todėl reikia remtis teismų suformuota praktika. Mergaitė mokosi gerai, lanko būrelius, susitinka su giminaičiais, todėl nereikėtų keisti jos įprastos gyvenimo aplinkos. Tėvai turėtų suprasti kaip vaikui yra sunku, kai gyvena pas vieną iš tėvų, ji nenori jo užgauti, kai gyvena pas kitą – taip pat. M. jau teko pasinaudoti psichologo pagalba, todėl reikėtų tėvams susėsti, pasikalbėti, stengiantis vaiką nuo tokių situacijų apsaugoti, nes matė, kokios mergaitei gavosi pasekmės. Prieš tris metus tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuria M. R. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, nes tai geriausiai atitiko nepilnamečio šalių vaiko interesus. Šiandien paaiškėjo, kad ieškovė su tuo jau nesutinka, bet ir nepagrindė savo teiginių, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų Ž. L. ir Ž. T. parodymus, matyti, kad šalims ne santuokoje yra (duomenys neskelbtini) gimusi duktė M. R. (I tomas b.l. 8). Ieškovė nuo 2012-01-30 apsigyveno Norvegijos Karalystės Tionsbergo (Tonsberg) mieste trijų kambarių bute kartu su draugu Ž. T. ir nepilnamete dukra K. L., gimusia (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.7-11,54). Ieškovė nuo 2011-05-07 ėmė dirbti Tionsbergo miesto viešbučio restoranuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padavėja (I tomas b.l.18-20). Dabartiniu metu dirba pusryčių padavėja (duomenys neskelbtini) viešbutyje ir jos darbo laikas yra nuo 7.00 val.iki 15 val. (I tomas b.l.83-84). Tačiau iš pateiktų įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį matyti, kad ieškovė 2012 metais dirbo viršvalandžius (I tomas b.l.86-94). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu norėjo daugiau uždirbti, todėl pati pasiprašė leisti dirbti papilomai vakarais. Jos žodžiais, iš gaunamų kas mėnesį 18-19 tūkstančių litų darbo užmokesčio, 5000 Lt skiria draugui buto mokesčiams sumokėti, 5-6 tūkstančius maistui, 2-3 tūkstančius išleidžia lėktuvo bilietams į Lietuvą. Paprastai per mėnesį gali sutaupyti iki 3-4 tūkstančių, bet, dabartiniu metu dėl nemokamų atostogų ir kelionių į Lietuvą, pinigų lieka mažiau (I tomas b.l.130-142).

Nekilnojamojo turto agentūros pirkimo sutartis pagrindžia ieškovės teiginius, jog jos sugyventinis yra įsigijęs Norvegijoje Tionsbergo savivaldybėje trijų kambarių butą (I tomas b.l.13-15). Ieškovė, gyvendama kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) su banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus paskola įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.61-64). Nustatyta, kad ieškovė, būdama solidaria banko skolininke, turi sumokėti teismo sprendimu priteistą atsakovui 16716,41 Lt įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2011-05-25 iki visiškos prievolės įvykdymo ir 1405,95 Lt bylinėjimosi išlaidas (I tomas 61-64). Antstolio Aleksandro Selezniovo kontora yra pradėjusi vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė, jog skolininkė L. V. jokio turto, išskyrus dalį buto, apsunkinto hipoteka, iš kurio būtų galima pradėti išieškojimą, neturi, todėl skola dar iki šiol neišieškota (I tomas b.l. 67). Ieškovė nepritarė bendrasavininkio – atsakovo pastangoms išsaugoti butą ir siūlė jį savo nuožiūra parduoti (I tomas b.l.69). Bylos medžiaga pagrindžia atsakovo teiginius, jog bendrasvininkė – ieškovė prie buto išlaikymo neprisideda, nedalyvauja siūlomose banko susitikimuose dėl kredito sąlygų pakeitimo bei nevykdo bankui prisiimtos prievolės, todėl atsakovo mokama paskolos dalis bankui buvo užskaityta, kaip abiejų (I tomas b.l.101, 109-110). Ieškovė teismui patvirtino, jog bute ji senai negyvena, todėl mokesčius turi mokėti tie asmenys, kurie turtu naudojasi - atsakovas ir jo sugyventinė. Tačiau tokių siūlymų ar susitarimų bendraturtė nepateikė (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Ieškovė teigė, jog teismo priteistos skolos nesumokėjo, bet pasibaigus dėl mergaitės gyvenamosios vietos teisminiams procesams, nedelsiant atsiskaitysianti, nes turi pakankamai santaupų (I tomas b.l.70-76, II tomas b.l. 37-44).

Atsakovas su dukra M. R. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę esant (duomenys neskelbtini). Šalių duktė M. R. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) bei yra 2012 metais įstojusi į Klaipėdos (duomenys neskelbtini), kurioje mokamas mėnesinis 55 Lt mokestis. Iš viso per 9 mėnesius – 495 Lt (I tomas b.l.55-56). Pedagogai pažymi, kad mergaitės auklėjimu, mokymuisi rūpinasi tėtis. Dažnai jis ateina į mokyklą pasidomėti M. pasiekimais, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, įvairiuose mokyklos organizuojamose renginiuose ar koncertuose. Taip pat kartu su M. atvyksta į mokykloje organizuojamas Tėvų dienas (I tomas b.l.56). Mergaitė iš mokyklos yra gavusi daug pagyrimų ir diplomų (I tomas b.l.112-117). Šalių duktė tėvo bute turi atskirą kambarį, kuriame yra visi buičiai ir jos ugdymui reikalingi daiktai. Keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena trise: atsakovas M. R., jo sugyventinė Ž. L. ir duktė M. R.. Mergaitė sutaria tiek su tėvu, tiek ir su jo drauge. M., apsilankymo šeimoje metu, vaiko teisių skyriaus atstovei pareiškė savo pageidavimus gyventi ir su tėčiu, ir su mama (I tomas b.l.118). Atsakovas, vykdydamas Taikos sutarties su ieškove sąlygas, duoda notarinius sutikimus dukrai M. R. vykti pas mamą į užsienį (I tomas b.l.57).

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog abu mergaitės tėvai labai jautriai reaguoja ir stengiasi nenukrypti nuo abiejų susitarimų dėl mergaitės viešnagių bei iškilus problemoms ir ginčams, sprendžia klausimus talkinant vaiko teisių apsaugos ir kitoms institucijoms (I tomas b.l.58-60). Teismo medicinos ekspertas savo 2013-02-18 išvadoje patvirtina atsakovo teiginius, jog jam 2013-02-17 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas b.l.145-146). Pagal abiejų 2013-02-17 konflikto šalių (atsakovo M. R. ir ieškovės sugyventinio Ž. T.) pareiškimus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurių metu nustatyta, jog ieškovės sugyventinis Ž. T., matant nepilnamečiui vaikui, kumščiu M. R. smogė į veidą (I tomas b.l.147-150, 167). Dėl šio įvykio, nepilnametė M. R. nuo 2013-03-21 lankėsi pas mokyklos psichologę. Mokyklos socialinė pedagogė taip pat stebėjo situaciją ir mergaitei teikė pagalbą (I tomas b.l.172). Konflikto šalys teismui pateikė pareiškimus dėl susitaikymo, todėl baudžamosios bylos buvo nutrauktos (I tomas b.l.175-176, II tomas b.l.4-16). Kaip matyti, kiekviena iš konflikto šalių, turėjo savus įsitikinimus ir nenorėjo taikiai spręsti jiems iškilusių klausimų (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Liudytojas Ž. T. parodė, jog Norvegijoje dirba ir gyvena jau 11 metų. Jam grįžus į Lietuvą, atsitiktinai susitiko su sena pažįstama L. V.. Iš jos kalbos suprato, kad atsakovas anksčiau prieš ieškovę smurtavo ir kad jai su juo gyvenimo nėra. Jis pasiūlęs atvažiuoti į Norvegiją. Atsakovas, pamatęs jūdviejų su ieškove susirašinėjimą, visaip jį įžeidinėjo. Mano, jog konfliktas tarp jų galėjo įsiplieksti bet kada, nes buvo daug iš atsakovo pusės įvairių grasinimų. Kadangi tuo metu, kai jie atvyko, R. neįsileido į ieškovei taip pat priklausantį butą, jis jį pastūmes, bet nemušęs. Dėl to buvo iškviesta policija. Yra įsitikinęs, kad dalis pykčio yra tai, kad anksčiau su M. buvo pažįstami. Teigė, jog butas jiems nėra aktualus, o L. yra jo moteris, todėl privalo ginti. Patikino, jog su L., jos dukra K. sugyvena puikiai. Pastebėjo, kad M. yra komunikabili, jau yra pramokusi norvegiškai, o kai reikia po atostogų grįžti į namus, verkia. Mergaitė prašosi gyventi su mama ir turėtų gyventi su ja. Dirba viešbutyje vakarais administratoriumi, o L. - rytais. Uždirba pakankamai, todėl susituokus su L., planuoja pirkti didesnį būstą (II tomas b.l.37-44).

Atsakovas nuo 2009 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku nuo 8-17 val. 5 dienas per savaitę bei gauna per 4000 Lt darbo užmokestį (I tomas b.l.41-43). Atsakovo draugė gauna per 3000 Lt atlyginimą (II tomas b.l.22). Atsakovas per 2012 metus buvo 4 kartus komandiruotėse po 2,3 ir vieną kartą 7 dienas (b.l.100). Atsakovas ir jo sugyventinė žalingų įpročių neturi bei jų sveikata gera (II tomas b.l.18-21). Atsakovo gyvenimo partnerei Ž. L. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 23).

Liudytoja Ž. L. patvirtino, jog M. tėvus pažinojo per bendrus draugus dar anksčiau, t. y. prieš 10 metų, kai M. su L. dar gyveno kartu. Kai L. sužinojo apie jų draugystę, prasidėjo agresyvus puolimas, įžeidinėjimai ir laiškai. Taip pat tapo aktyvesnis bendravimas su dukra M.. Paaiškino, kad ji puikiai sutaria su M.. Ne kartą įsitikino jos nuoširdžiu prisirišimu prie jos. Parodė, kad skatina mergaitę bendrauti su mama, nepamiršti mamai parašyti laiško ar pasveikinti ją. Yra įsitikinusi, jog ieškovės žodžiai, kad M. jos nemyli, yra netiesa. Anaiptol, jai M. pasakė, kad nemyli Ž.. Dėl konfliktinio įvykio, kurį matė vaikas, tai tiesa, kad tik atidarius buto duris, T. trenkė M. į veidą, todėl ji iškvietė policiją. Mergaitė cypė, kad muša jos mylimą tėvelį. Mano, jeigu bankas atimtų ieškovės ir atsakovo kartu nusipirktą butą, pradžioje pagyventų jos bute, o vėliau įsigytų didesnį. Teigė, jog jos gaunamas nemažas atlyginimas ir 15 tūkstančių litu bonusų, tai leistų padaryti. V. gerai nepažįsta, todėl jos, kaip mamos, vertinti negali. Tačiau M. R. esąs tėtis iš didžiosios raidės. Per bendrą jų gyvenimą su M. yra buvę buitinių ginčų, bet smurto niekada. Ji žinanti apie M. konfliktus su V., bet mano, jog tai buvo tąsa dėl kažkokių ilgalaikių įvykių. Nurodė, jog ji stengiasi su vaiko mama bendrauti geranoriškai, bet iš jos pusės gauna įžeidinėjimus elektroniniais laiškais bei žinutėmis. Vaiką stengiasi nuo įsiplieskiančių konfliktų apsaugoti bei mergaitei yra sudarytos visos sąlygos tinkamai bendrauti su abiem tėvais (II tomas b.l.37-44).

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad šalių duktė M. R. Klaipėdoje lanko lietuvišką mokyklą, su tėčio drauge Ž. L. sutaria ir to ieškovė negalėjo paneigti (II tomas b.l.24, 40-41). Ieškovė gyvena ir dirba viešbutyje Norvegijoje, o duomenų, apie jos turimą nekilnojamą registruotiną turtą užsienyje, nėra (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui teko labiau rūpintis savo vaiko gerove, nes nuo 2004-01-01 gyvena kartu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-27 patvirtino šalių Taikos sutartį, kuria nepilnametės M. R. gyvenamoji vieta yra nustatyta su jos biologiniu tėvu M. R.. Ieškovė įsipareigojo su vaiku bendrauti Šalių suderinta tvarka, o tėvas bendravimui nekliudyti (I tomas b.l. 39-40).

Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu.

Svarbu paminėti, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Taigi, pakartotinas ginčo sprendimas galimas tik iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms taip, kad sudarytų naują reikalavimo pagrindą; taip pat, jei asmuo, kuriam patikėtas vaikas, jį atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis). Ieškovė tokių faktinių aplinkybių nepateikė bei nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog jos dabartinis gyvenimo draugas turi butą ir gali priimti gyventi dar vieną ieškovės vaiką. Tačiau neaišku, ar šalių dukrai gyvenant pastoviai (ne atostogaujant) su juo, ji jausis saugi. Byloje esanti suaugusių vyrų (atsakovo ir ieškovės sugyventinio) konflikto medžiaga, leidžia daryti išvadą, kad Ž. T. veiksmai ir požiūris į nepilnametį vaiką buvo abejingas, ginantis tik suaugusio žmogaus – ieškovės interesus bei jo paties užgautą savimeilę. Tokiais veiksmais (suduodamas vaiko tėvui matant nepilnamečiui vaikui) šalių dukrai sukėlė moralinį skausmą, nepasitikėjimą ir baimę. Dėl tokių priežasčių, mergaitei buvo suteikta psichologo pagalba. Be to, ieškovės abejingas požiūris į įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena ir jos nepilnametė duktė, nenoras spręsti su banku iškylančių klausimų, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekdama pabloginti atsakovo gyvenimo sąlygas, jas blogina ir dukrai.

Tuo tarpu matyti, kad atsakovas stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir dukters gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos auklėjimu, išmokslinimu, ugdymu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad jis gali ir nori skirti visą savo laiką dukters priežiūrai, auklėjimui ir mokinimui. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad be pašalinių pagalbos, vienai ieškovei, gyvenant svečioje šalyje, pasirūpinti dviem vaikais taptų sudėtinga. Ieškovė nenurungė ankstesnėje civilinėje byloje Nr. N2-4391-618/2010 nustatytų ir vaiko tėvų susitartų faktinių aplinkybių bei sąlygų, kad nepilnamečio jautraus vaiko interesai būtų geriau tenkinami kitoje šalyje, vaikui neįprastoje aplinkoje pas motiną, o ne pas tėvą (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Todėl, pirmiausiai atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnametei būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, nėra tikslinga šalių dukters M. gyvenamąją vietą ateinančiais mokslo metais keisti, nes nustatyta, kad geriau dabartiniu metu jos poreikiai bus patenkinami gyvenant Lietuvoje su tėvu, todėl ieškinio reikalavimai atmestini (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos (1687,97 Lt, I tomas b.l.44, 103) advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteistinos iš ieškovės atsakovui, nes šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos patirtos išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (Civilinio proceso kodekso 88, 93, 98 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

priteisti iš L. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1687,97 Lt bylinėjimosi išlaidų M. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė