Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad nepanaudojo valdžios savo vaiko interesams, t. y 2015-11-16, apie 18.50 val., auginanti ir auklėjanti mažametę dukrą L. L., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Kretingos m., būdama girta (1,27 promilės), neužtikrino savo dukros L. L. teisių ir teisėtų jos interesų bei pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996-03-14 Nr. 1-1234 III sk. 21 str. 1 d., IX sk. 56 str. 1 d., taip pat galimai pažeidė CK 3.155 ir 3.159 str. 3 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 181 str. 1 d.

Akcentuoja, kad teismas vertindamas jos veiksmus nenustatė ir neįvardijo jos netinkamo elgesio faktų, išskyrus tai, kad jai buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. Mano, kad šis faktas, atsižvelgiant į tai, kad ji vartojo spirituotus vaistus, dar neįrodo, kad ji elgėsi netinkamai vaiko akivaizdoje. Teismas taikė nuobaudą tik jai ir neįsigilino į tai, kas iš tiesų kaltas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad R. L. savavališkai bandė įeiti į buvusios sutuoktinės namus, taip pažeisdamas asmens teises į privačią nuosavybę. Namie nebuvo jokio konflikto, tačiau jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie kartu su R. L., jo advokatu įsiveržė į jos privačią erdvę, žinodami, kad namuose yra mažametis vaikas. L. L. manymu, tai R. L. veiksmai sukėlė neigiamas emocijas ir padarė psichologinės žalos nepilnametei L. L.. R. L. pasirinko nepriimtiną santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnametei dukrai baimę, stresą, taip pažeisdamas jos interesus. R. L. elgesys yra netoleruotinas. Teismas, darydamas išvadas dėl ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, neištyrė ir netinkamai nustatė, kurio iš tėvų elgesys iš tiesų padarė neigiamą įtaką nepilnametei dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė ginčija administracinio teisės pažeidimo padarymą, teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino bylos aplinkybių viseto, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ji padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apygardos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais L. L. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remdamasis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. L. įvykio dieną negalėdamas patekti į namus, kur gyveno L. L. ir jo dukra L. L., ir norėdamas įsitikinti, kad dukrai viskas gerai, kartu su advokatu ir policijos pareigūnu per balkono duris įėjo į namą. L. L. su dukra buvo rastos miegamojo lovoje. L. L. gulėjo su drabužiais, šalia gulėjo dukra, verkė, buvo išsigandusi. Kambaryje jautėsi alkoholio kvapas. Kilo žodinis konfliktas tarp sutuoktinių. Tiek R. L., tiek L. L. buvo nuspręsta alkotesteriu patikrinti blaivumą. R. L. buvo blaivus, o L. L. pasitikrinti blaivumą atsisakė. 21.57 val. L. L. sutiko pasitikrinti blaivumą ir jai nustatytas 1,27 promilės girtumas.

Apeliantė neneigia, jog įvykio dieną gėrė vyną, tačiau mano, kad dėl spirituotų vaistų poveikio, patirto streso, išgerto vyno, momentiškai alkoholio matuoklis užfiksavo didesnę alkoholio koncentraciją ir šis faktas dar neįrodo, kad ji elgėsi netinkamai vaiko akivaizdoje. Nurodo, kad ji jokių veiksmų, kurie galėjo daryti neigiamą įtaką vaikui, neatliko. L. L. manymu, tai R. L. veiksmai sukėlė neigiamas emocijas ir padarė psichologinės žalos nepilnametei L. L.. Būtent R. L. pasirinko nepriimtiną santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnametei dukrai baimę, stresą, taip pažeisdamas jos interesus.

Pažymėtina, jog nustatant ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius iš esmės nėra svarbu nustatyti asmenį, pradėjusį konfliktą, o būtina nustatyti, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, reikiamu metu nepanaudojo tėvų valdžios arba ją panaudojo priešingai vaiko interesams. Vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 19.34 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kretinga. Jiems atvykus juos pasitiko R. L. su savo advokatu R. L. ir piliečiu K. M.. R. L. pasakė, kad lauš namo balkono duris, kad įsitikintų, kad su dukra L. L. viskas gerai. Priėjęs prie balkono durų R. L. jas pastūmė ir jos atsidarė, tada į namą įėjo pirmas R. L., paskui jis ir advokatas R. L.. R. L. įjungė šviesą ir nuėjo visi prie miegamojo kambario durų, jas atidarę pamatė gulinčią lovoje L. L., apsirengusią drabužiais, ir šalia jos dukrą, kuri gulėdama lovoje verkė, buvo išsigandusi. Jis paklausė, ar viskas gerai, ir L. L. pasakė, kad gerai. Kilo konfliktas tarp sutuoktinių. Pareigūnas pažymėjo, jog miegamojo kambaryje jautėsi alkoholio kvapas ir buvo mažametė dukra, todėl R. L. paprašė abiem alkotesteriu nustatyti blaivumą. R. L. buvo blaivus, o L. L. atsisakė pasitikrinti blaivumą, nors akivaizdžiai buvo matyti, kad pastaroji yra neblaivi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. L. L. sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu 21.57 val., buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,27 promilės) (b. l. 5). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas kaip liudytojas parodė, jog įvykio dieną buvo du iškvietimai. Pilietis, prisistatęs namo savininku, nurodė, kad negali patekti į savo namus, nes jo vaiko mama neatidaro durų. Atvykus pirmą kartą niekas durų nedarė, nors šviesa kambaryje degė. Mano, kad buvusieji viduje turėjo girdėti beldimą. Pasiūlė kviesti gaisrinę ir laužti duris. R. L. tokio pasiūlymo atsisakė ir jie išvyko. Atvykus į įvykio vietą antrą kartą prie namų rado R. L., jo advokatą R. L.. R. L. paaiškino, kad šiuo metu vyksta skyrybos su žmona, ji geria, vartoja vaistus, todėl bijo, kad namuose nebūtų nutikusi kokia nelaimė, nes dukra į skambučius neatsiliepia. beldė į duris, tačiau jų niekas neatidarė. R. L. stumtelėjo balkono duris ir jas atidarė. Pirmas į namą įėjo R. L.. Įėję į miegamojo kambarį pamatė gulinčią moterį ir šalia jos verkiančią mergaitę. Moteris lovoje gulėjo apsirengusi rūbais, buvo matyti, kad yra neblaivi. Suprato, kad yra neblaivi, iš jos nerišlios kalbos, paraudusių akių, svirduliavimo, alkoholio kvapo. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet ji atsisakė. Pastaroji išsikvietė savo advokatą. Prie jo ji jokių vaistų nevartojo. Žinojo apie skyrybų procesą, supranta, kad moteris galėjo nenorėti matyti vyro, tačiau policijos pareigūnus ji turėjo įsileisti. Jis į vidų ėjo su ginklu, nes ginklas jam yra išduotas ir jis yra atsakingas už savo ginklą, todėl niekur jo palikti negali. Pareigūnas pažymėjo, kad vaikas pradėjo verkti ne todėl, kad pamatė jį su ginklu, mergaitė verkė dar prieš jį pamatydama. Jiems užėjus į namą, vaiko akivaizdoje vyko tėvų konfliktas, sutuoktiniai pykosi, o vaikas tai girdėjo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas policijos pareigūnas V. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantę, tokių duomenų nepateikė ir pati L. L.. Policijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl jie laikytini patikimais. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad apeliantė nesutinka su priimtu sprendimu ir įrodymų vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Nors pažeidėja teigia, kad prieš vaiką ji nevartojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, tačiau pažymėtina, kad neturi esminės reikšmės tai, prieš ką buvo nukreiptas konfliktas, svarbiausia tai, jog apeliantė, būdama neblaivi, dalyvavo konflikte su sutuoktiniu vaiko akivaizdoje ir toks apeliantės elgesys padarė neigiamą poveikį vaikui, nes vaikas dėl tokio tėvų elgesio buvo išsigandęs. Taigi apeliantė, tokiu savo elgesiu rodydama savo mažametei dukrai netinkamą pavyzdį ir nesudarydama jai saugios aplinkos, sukėlė jai baimę ir toks jos elgesys traktuotinas kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

L. L. teigia, kad tokioje situacijoje ji atsidūrė dėl sudėtingų asmeninio gyvenimo aplinkybių, tai yra sudėtingos skyrybų bylos, kurioje buvo sprendžiama ne tik turto padalijimo klausimai, bet ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jautė nuolatinę įtampą, stresą, sutriko sveikata, buvo paskirti vaistai, mažinantys kraujo spaudimą, širdies lašai, kurie savo sudėtyje turi 70 procentų alkoholio. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepanaikina atsakomybės pagal ATPK 181 str. 1 d.

Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstus pažeidėjos argumentus, kad alkoholio matuoklis užfiksavo didesnę alkoholio koncentraciją, t. y. 1,27 promilės, dėl spirituotų vaistų poveikio, patirto streso, išgerto vyno. Tokie apeliantės argumentai paneigti byloje esančių duomenų visuma, tai yra liudytojų parodymais, alkotesterio užfiksuotais rodmenimis (1,27 promilės), be to, ir pati pažeidėja neneigia su drauge gėrusi vyną. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastaroji bausta už vairavimą išgėrus, už tai, kad viešoje vietoje, būdama girta, šlitinėjo ir nesiorientavo vietoje, tuo įžeisdama žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte užfiksuota, kad 2015-07-17 Kretingos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate buvo gautas L. L. pranešimas (jai buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas), kad jos vyras konflikto metu pavartojo prieš ją smurtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šie duomenys patvirtina, kad L. L. turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo.

L. L. manymu, R. L. pasirinko nepriimtiną santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnametei dukrai baimę, stresą, taip pažeisdamas jos interesus. R. L. elgesys buvo netoleruotinas. Teismas, darydamas išvadas dėl ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, neištyrė ir netinkamai nustatė, kurio iš tėvų elgesys iš tiesų padarė neigiamą įtaką nepilnametei dukrai. Pažymėtina, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas L. L. ir būtent L. L. byloje esančių duomenų visuma pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1d. L. L. nesugebėjo užtikrinti vaiko interesų, tai yra nepanaudojo motinos valdžios, kad užkirstų kelią susidariusiai situacijai, kurioje dalyvavo ir vaikas.

Atsižvelgus į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. L. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181 str. 1 d., pažeidėjos kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti bylą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimą nepakeistą ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.