- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- AS-63-509-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių teritorinei muitinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) 2008 m. liepos 15 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-389 „Dėl V. M. skundo“ ir įpareigoti atsakovą panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 7SM34-313/10000050760; apie 2006 m. gruodžio 14 d. pranešimo apie įsiskolinimą, kaip galimai suklastoto dokumento, panaudojimą pranešti prokurorui. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimas nei pareiškėjui, nei jo atstovui nebuvo įteiktas, sprendimas buvo gautas faksu 2008 m. balandžio 21 d., kai pareiškėjo advokatas kreipėsi į atsakovą. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalis numato, jog tais atvejais, kai dokumentų įteikti mokesčių mokėtojui neįmanoma, t. y. mokesčių mokėtojas ar jo atstovas nerandamas, mokesčių administratorius privalo skelbti pranešimą apie priimtą sprendimą vietos ir centriniame dienraščiuose ir tik tuo atveju laikytina, kad sprendimas įteiktas tinkamai. Pabrėžė, kad sprendimo įteikimas pareiškėjo šeimos nariui nėra laikomas tinkamu įteikimu, juolab, pilnamečio pareiškėjo motina nėra laikoma jo šeimos nariu. Nurodė, kad sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. liepos 4 d. pareiškėjas buvo išvykęs dirbti į Daniją ir tai jam objektyviai sukliudė sužinoti apie priimtą sprendimą bei jį laiku apskųsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas 2008 m. gegužės 26 d. gauto pareiškėjo skundo dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu priėmimo klausimą, 2008 m. birželio 16 d. nutartyje išsamiai išanalizavo aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui. Atsakovas 2008 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 3B-4.5-4972 nurodė, kad sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku, kuris paštui perduotas 2007 m. rugsėjo 26 d., ir pridėjo siuntų sąrašo ir lydraščio kopijas. Pažymėjo, kad iš Vilniaus apskrities centrinio pašto 2008 m. birželio 11 d. atsakymo Nr. 3-4504-(16.12-16) matyti, jog registruota siunta 2007 m. spalio 2 d. pasirašytinai įteikta pareiškėjo motinai E. M. . Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas asmeniui sąžiningai naudotis priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti procesu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas jo nurodytu adresu. Akcentavo, kad pareiškėjas jo skundo Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėjimo laikotarpiu išvykdamas į užsienio valstybę, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, turėjo galimybę dar 2007 m. susirasti kvalifikuotą atstovą, jį įpareigodamas savo vardu atlikti procesinius veiksmus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti pripažintos objektyviomis bei pakankamomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nutartimi neišsprendė 2008 m. liepos 15 d. prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas teismas privalo atnaujinti skundo padavimo terminą ir spręsti skundo priėmimo klausimą arba atsisakyti atnaujinti terminą, tačiau teismas tiesiog atsisakė priimti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo suinteresuoto paduoti skundą subjekto valios, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises. Įrodinėjimo našta dėl termino pateikti skundą praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti ir nurodytos termino praleidimo priežastys, teismo manymu, negali būti pripažintos objektyviomis bei pakankamomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų visumą: prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi konstatavo, jog skundžiamas atsakovo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-389 buvo pasirašytinai įteiktas pareiškėjo motinai 2007 m. spalio 2 d. pareiškėjo nurodytu adresu, o pareiškėjo skundas teismui išsiųstas paštu tik 2008 m. gegužės 21 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą (b. l. 25). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu apskųsta nebuvo, įsiteisėjo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyta, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas jo nurodytu adresu (ABTĮ 58 str. 2 d.).
Pabrėžtina, kad teismų praktikoje tinkamu dokumentų įteikimu adresato šeimos nariui pripažįstama tuomet, kai dokumentas įteikiamas ir jame pasirašo pilnametis kartu su adresatu gyvenantis šeimos narys. Todėl skundžiamo sprendimo įteikimas pareiškėjo nurodytu adresu jo motinai, kai ši priėmė siuntą ir pasirašė registruotos pašto korespondencijos siuntos įteikimo lydraštyje, laikytinas tinkamu akto įteikimu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių. Pareiškėjas turėjo realią galimybę susirasti atstovą, kuris padėtų realizuoti jam priklausančias procesines teises (ABTĮ 49 str. l d.) iki jo nurodytos išvykimo į užsienį datos. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas visą laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. liepos 4 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, kadangi byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina, o kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį faktą byloje, nėra. Tai, kad skundas nebuvo paduotas laiku lėmė subjektyvūs pareiškėjo sprendimai, o ne nuo jo valios nepriklausančios priežastys. Todėl darytina išvada, kad teisę į teisminę gynybą apribojo pats pareiškėjas, nesilaikydamas įstatymu numatytos teisės į teisminę gynybą realizavimo tvarkos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti pripažintos objektyviomis bei pakankamomis atnaujinti praleistą terminą, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Tai, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, ar tenkina pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, ar jį atmeta, nelaikytina esminiu proceso normų pažeidimu, nes iš nutarties turinio matyti teismo nutarimas, kas iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.