- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-1563-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11191-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- R. E. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui R. E. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. Ž., A. Ž. ir U. Ž. laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį po 160 Eur periodinėmis išmokomis. Prašymą grindė tuo, jog atsakovas tinkamai neprisideda prie vaikų išlaikymo, o jos galimybės užtikrinti visų vaikų poreikius yra ribotos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-14 nutartimi tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. E. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Ž., A. Ž. ir U. Ž. po 120 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2016-04-14) iki įsiteisės teismo sprendimas. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomą aplinkybę, kad, atsakovui tinkamai neprisidedant prie vaikų išlaikymo, jai vienai sunku užtikrinti visų vaikų poreikius, taip pat atsižvelgęs į tai, kad vaiko poreikių ir jo interesų pakankamam užtikrinimui būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas teismo sprendimas.
Teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį atsižvelgė į Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur, į tai, kad nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, bei, kad atsakovas turi tris išlaikytinius, būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, iš tėvo priteisė laikiną išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. E. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams N. Ž., A. Ž. ir U. Ž. priteisimo atmesti arba skundžiamą nutartį pakeisti – sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį iki 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas dirba UAB „Irventa plius“. Jo pajamos gautos 2016 metais buvo: už sausio mėnesį – 269,40 Eur, už vasario mėnesį – 296 Eur, už kovo mėnesį – 296 Eur. Iš viso per pirmus tris šių metų mėnesius atsakovas gavo 861,40 Eur pajamų. Taigi, vidutinės atsakovo pajamos yra – 287,13 Eur per mėnesį. Atsakovo žiniomis, ieškovė per mėnesį uždirba apie 1 600 Eur, t. y. jos pajamos yra daugiau nei 5,5 karto didesnės už atsakovo. Ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo, todėl ji turėtų proporcingai savo turtinei padėčiai didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – sūnų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7191-11/04 atsakovas yra įsipareigojęs mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Priteisus po 120 Eur kas mėnesį, bus pažeista R. Ž. teisė į išlaikymą. Atsakovas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, geranoriškai vykdė ir iki nutarties priėmimo. Tam, kad galėtų skirti lėšas vaikų išlaikymui, atsakovas atsisakė nuomojamo buto ir šiuo metu gyvena su savo tėvais. Vaikų išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą 2015 m. gruodžio mėn. pervedė 200 Eur. 2016 m. kas mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui į ieškovės sąskaitą perveda po 225 Eur, t. y. po 75 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo 2016-04-14 nutartį. Nurodo, kad, sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo, turi būti vertinamas ne tik atsakovo gaunamas darbo užmokestis, bet ir turimas turtas bei tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad jo turimas turtas (kilnojamas bei nekilnojamas turtas, turimos banko sąskaitose lėšos) bei gaunamas darbo užmokestis neleistų jam teikti teismo priteisto išlaikymo. Atsakovas taip pat nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado kito ar geriau apmokamo darbo, siekė kitos veiklos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą, neturėjo pareigos iš esmės vertinti atsakovo turtinę padėtį pagrindžių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisto laikino išlaikymo pagrįstumo, taip pat neturi pareigos iš esmės vertinti atsakovo turtinės padėties, tuo labiau kai atsakovas į bylą nepateikė kitų jo turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo trims nepilnamečiams vaikams po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos (2016-04-14) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Tais atvejais, kai tėvai bendro šeimyninio gyvenimo negyvena, tėvas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis geranoriškai vykdo pareigą teikti išlaikymą vaikams, t. y. kas mėnesį perveda po 75 Eur kiekvienam vaikui, todėl ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Atsakovo pridedami dokumentai patvirtina, kad jis 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais trijų vaikų išlaikymui mokėjo 200-225 Eur, t. y. apie 75 Eur vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo skiriama vaikų išlaikymui suma yra ženkliai mažesnė nei pusė minimalios algos. Atsakovas nenurodo, kad jis turi sveikatos problemų, dėl ko negalėtų išlaikyti savo vaikų. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą, užtikrinantį tik minimalius vaikų poreikius, ir priešingai nei teigia, atsakovas, nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, bei neatleido ieškovės nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Atsakovas atskirajame skunde prašo teismo, netenkinus jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, sumažinti išlaikymui priteistą sumą. Nurodo, jog skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo, todėl ji turėtų proporcingai savo turtinei padėčiai didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat nurodo, kad jis turi dar vieną išlaikytinį, kuriam kas mėnesį moka periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur išlaikymą, todėl skundžiama nutartimi pažeidžiami ir šio vaiko teisėti interesai. Kaip jau buvo minėta, nepilnamečių vaikų apsauga bei gynimas yra prioritetinis. Minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti skiriama pinigų suma neturėtų būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga (325 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė prašė teismo kiekvieno iš vaikų išlaikymui priteisti po 160 Eur kas mėnesį, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas turi tris išlaikytinius, priteisė kiekvienam vaikui po 120 Eur kas mėnesį, kas negali būti laikoma nei neteisinga, nei neproporcinga suma. Aplinkybės, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį bei, kad apelianto oficialus gaunamas darbo užmokestis yra iš esmės nesiekia minimalios algos dydžio, savaime negali sudaryti pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Juo labiau, kad atsakovas kitų duomenų apie turimą/neturimą turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan.), išskyrus gaunamą darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tai sudaro pakankamą pagrindą tikimybei, kad apeliantas galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Pažymėtina, jog atsakovas yra darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti geriau mokamą darbą, tikslu išlaikyti visus keturis savo nepilnamečius vaikus bei save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi savo vaikų atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirai dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.