Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba E. S. individualioje įmonėje montuotoju, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba E. S. IĮ pagalbiniu darbininku, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., R. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, bendrai veikdamas su D. Ž., D. Ž. tyčia ranka sudavus D. V. smūgius į galvą, pargriovus ant žemės ir koja spyrus į nugarą, galvą, tyčia rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam D. V. į veidą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. V. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizdele ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvomis kairėje kojoje ir dešinės plaštakos IV piršto srityje. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., R. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto su D. V. metu, bendrai veikdamas su S. M., tyčia ranka sudavė smūgius D. V. į galvą, pargriovė ant žemės ir koja spyrė į nugarą, galvą, S. M. rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, veidą, žandikaulį, tuo nukentėjusiajam D. V. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizdele ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvomis kairėje kojoje ir dešinės plaštakos IV piršto srityje. Šiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., R. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, po įvykusio konflikto su D. V., tyčia koja spyrė į kieme stovėjusio D. V. automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį ir priekinį dešinį sparną, dėl ko įlenkė variklio dangtį ir dešinį sparną, tokiu būdu dėl automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo D. V. padarydamas 634,10 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 73-74), jog 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 16 val. su žmona A. M. nuvyko pas L. C. į jos sugyventinio R. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvykus į šventę joje buvo L. C., R. D., D. V., vėliau prisijungė I. Č. su D. Ž.. Visi šventėje gėrė alkoholį. Vakaro metu kieme išgirdo triukšmą, išėjus iš palapinės pamatė, kad kieme D. Ž. su D. V. grūmėsi nukritę ant žemės. Nematė ar jie vienas kitam smūgiavo. Bandė juos skirti, tada jis rankos kumščiu sudavė kelis smūgius D. V., į kurią kūno vietą pataikė neprisimena. Nematė, ar D. Ž. ir D. V. vienas kitam sudavė smūgius. D. V. pabėgo, kieme liko stovėti jo tamsios spalvos automobilis „Mersedes Benz“, valstybinio numerio nežino. D. Ž. supykęs priėjo prie D. V. automobilio ir vieną kartą koja spyrė į automobilio kapotą. Nematė, kad D. Ž. būtų daugiau spyręs į minėtą automobilį. D. V. sugrįžo gal po valandos, tuomet trise, t. y. jis, D. Ž. ir D. V. gražiuoju sutarė, kad sekmadienį apsitars ir atsiskaitys. Sutinka ir pripažįsta, kad D. V. sudavė smūgius, nes gynė D. Ž.. Bendro sutarimo su D. Ž. nebuvo sužaloti D. V.. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl to gailisi.

Apklaustas įtariamuoju D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 91-92), jog 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 22 val., kartu su drauge I. Č. nuvyko pas pažįstamą R. D. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Nakties metu jis su drauge išėjo iš pavėsinės, kieme stovėjusiems D. V. ir R. D. kažką pasakė ir D. V. nieko nesakęs ranka smogė jam į dešinį smilkinį. Dėl suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, atsistojęs rankos kumščiu D. V. sudavė du ar tris smūgius, pataikė į krūtinę ar šoną, į veidą lyg nepataikė. Su D. V. susigrūmė, nukrito ant žemės ir vienas kitam sudavė smūgius, kiek smūgių sudavė D. V. nežino, smūgiavo rankomis ir kojomis. Grumtynių metu D. V. rankomis ir kojomis jam į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau 6 smūgius. Jiems mušantis atėjo S. M., kuris bandė D. V. nuo jo patraukti. Ar S. M. sudavė smūgius D. V., nematė. D. V. atsistojo ir pabėgo. Supykęs jis priėjo prie kieme stovėjusio D. V. automobilio „Mersedes Benz“ ir koja spyrė į automobilio kapotą ir dešinį sparną, taip apgadindamas automobilį. Dėl D. V. padaryto sužalojimo ir automobilio sugadinimo atsiprašė, dėl automobilio sugadinimo 700 Eur turtinės žalos atlyginimo jis su D. V. pasirašė susitarimą, žalą įsipareigojo atlyginti iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Nukentėjusysis D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 41-42), kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 15 val. nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Apie 19-20 val. į sodybą atvyko D. Ž., kuris apie 23.30 val. jam pasiūlė išeiti iš pavėsinės pasikalbėti. Jis atsistojęs nuo stalo paėjo apie 2 metrus, kur stovėjo D. Ž., kuris pradėjo jį žeminti, reikalavo jam perrašyti automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadino necenzūriniais žodžiais. Pradėjus konfliktuoti D. Ž. ranka smogė jam į galvą nemažiau 10 kartų, kas sukėlė fizinį skausmą, tuomet pargriovė ir spardė kojomis į nugarą, galvą, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Jam gulint prisijungė S. M., kuris taip pat rankomis ir kojomis trenkė jam į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai ir kiek kartų sudavė pasakyti negali. Atsistojęs bandė gražiai kalbėti, bet S. M. priėjęs dešine ranka jam smogė į veido kairės pusės žandikaulį. Nuo suduoto smūgio nukrito, o atsistojęs nubėgo pasislėpti. Praėjus 5 minutėms matė, kaip D. Ž. koja spyrė į jo automobilio „Mersedes Benz“ priekinį kapotą, kas į automobilį sudavė antrą smūgį nematė. Automobilį buvo įsigijęs prieš savaitę laiko, kuris buvo be įlenkimų, įbrėžimų. 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 14 val. grįžęs į sodybą pastebėjo, kad įlenktas jo automobilio sparnas ir kapotas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų S. M., D. Ž. prisipažinimo, nukentėjusiojo D. V. parodymų, kaltinamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- liudytoja L. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 49-50), kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., dukters krikštynų šventėje buvo ji su draugu R. D., S. M., D. Ž. ir D. V.. Grįžtant į palapinę ji pamatė ant žemės gulinčius D. V., S. M. ir D. Ž., tai pamačiusi nuėjo į namą. Kiek matė, ant žemės buvo susikibę D. Ž. su D. V., ką darė S. M. nespėjo pamatyti. Būdama namuose girdėjo, kad konfliktas vyko daugiau pusę valandos. Aprimus triukšmui išėjusi į lauką pamatė, kaip D. Ž. praeidamas pro automobilį spyrė į variklio dangtį ir priekinį dešinės pusės sparną. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, nes tuo metu nebuvo ir nematė;

- liudytoja I. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 52-53), kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, su sugyventiniu D. Ž. pas R. D. atvyko apie 19.30 val., ten buvo daugiau svečių. Vakare R. D., D. V. ir D. Ž. išėjo iš palapinės į kiemą parūkyti. Negirdėjo ką jie kalbėjo, tik pasisukusi pamatė, kad D. V. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį D. Ž. į veidą. D. Ž. nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės, tada atsistojo ir prasidėjo muštynės, kurių metu D. Ž. susistumdė su D. V., besigrumdami nukrito ant žemės, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Atbėgęs S. M. pastūmė D. V., šis nukrito ant žemės. S. M. ranka gal vieną kartą užkirto D. V.. Po konflikto D. V. dingo. D. Ž. supykęs kartą įspyrė į D. V. automobilio kapotą. Dėl ko kilo konfliktas tarp D. Ž. ir D. V. nežino;

- liudytojas R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 56-57), kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme šventė dukros krikštynas. Į šią šventę pakviesti atvyko S. M. su žmona A. M., D. V.. Vakare atvyko S. M. bendradarbis D. Ž. su I. Č.. Nakties metu, kiek valandų buvo nežino, D. Ž. prikibo prie D. V., kurį vadino necenzūriniais žodžiais. Pašauktas D. Ž. D. V. nuėjo į kiemą. Jis su S. M. sėdėdami palapinėje girdėjo, kad D. Ž. su D. V. kieme koliojasi ir pamatė, kad D. Ž. ranka sudavė smūgį D. V. į veidą, kuris kirto ranka atgal ir abu susigrūmę nukrito ant žemės. Nematė ar grumdamiesi ant žemės vienas kitam sudavė smūgius, padarė sužalojimų, buvo tamsu. S. M. puolė ginti D. Ž., ar S. M. sudavė smūgius D. V. nematė. Vėliau D. Ž. eidamas pro D. V. automobilį koja spyrė du smūgius, pataikydamas į automobilio kapotą ir dešinį sparną;

- 2018 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 4-5) nurodyta, kad įvykio vieta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokole (b. l. 14-15) nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis "MB (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Asistavita“ remonto sąmatoje Nr. 0828-5099 (b. l. 31) nurodyta, kad automobilio remonto kaina su (duomenys neskelbtini)10 Eur;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39) nurodyta, kad D. V. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minkštųjų audinių sumušimai kairio smilkinio srityje, muštine žaizdele ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairėje kojoje ir dešinės plaštakos IV piršto srityje padarytos mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant rankomis ar spardant. Odos nubrozdinimai ir kraujosruva kairėje krūtinės pusėje padaryti sukandant ir greičiausiai žmogaus dantimis. Odos įbrėžimai dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje išsivystė nuo slystančio kontakto su briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi ir galėjo išsivystyti žmogų velkant ar tiesiog kontaktuojant su briaunuotu paviršiumi.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val. bendrai veikdamas su D. Ž., rankomis ir kojomis sudavė smūgius D. V. į įvairias kūno vietas - veidą, žandikaulį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. V. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), R. D. sodybos kieme, tarpusavio konflikto su D. V. metu, bendrai veikdamas su S. M., tyčia ranka sudavė smūgius D. V. į galvą, pargriovė ant žemės ir koja spyrė į nugarą, galvą, tuo nukentėjusiajam D. V. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis tyčia koja spyrė į kieme stovėjusio D. V. automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį ir priekinį dešinį sparną, dėl ko įlenkė variklio dangtį ir dešinį sparną, tokiu būdu dėl automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo D. V. padarydamas 634,10 Eur turtinę žalą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už D. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamieji, jiems buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jie susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamieji S. M. ir D. Ž. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji sutiko dėl viešųjų darbų bausmės ir jos dydžio (b. l. 95-97, 99, 101-103, 105).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis S. M. teistas, bausmę atlikęs (b. l. 68-69), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67), dirba (b. l. 65), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 62). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. Ž. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. Ž. neteistas (b. l. 82), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 81), dirba (b. l. 80), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nuo 2015 m. liepos 1 d. neįrašytas (b. l. 77). 2018 m. spalio 19 d. D. V. ir D. Ž. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 94), pagal kurį D. Ž. įsipareigojo D. V. atlyginti 700 Eur turtinę žalą iki 2018 m. gruodžio 20 d. Nukentėjusysis D. V. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 107). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų).

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. Ž. paskirti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 180 valandų).

Patvirtinti nukentėjusiojo D. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), susitarimą dėl 700,00 Eur žalos atlyginimo, kuriuo susitarė:

1. D. Ž., gimęs 1992 m. rugsėjo 12 d., gyvenantis J. Brundzos g. 10-3, Prienuose įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 20 d. atlyginti D. V. padarytą 700,00 Eur žalą.

2. D. V., gimęs 1976 m. spalio 14 d., sutinka, kad jam turtinė žala būtų atlyginta iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Išaiškinti S. M. ir D. Ž., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.