- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 1-3376-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47247-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- N. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla – statybos baigiamaisiais ir apdailos darbais, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2018-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., paskirta 50 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimas 8 mėn.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š., 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 19.22 val., Parko g., ties pastatu Nr. 23B, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis N. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2018-09-30, maždaug po pietų, kai buvo parduotuvėje „Norfa“, jam į mobilųjį telefoną paskambino draugas A., pasidomėjo, ką jis veikia ir pasiūlė atvažiuoti pas šį išgerti. Šis gyvena netoli jo, (duomenys neskelbtini), adreso nežino, tik žino, kaip pas šį nuvažiuoti. Jis sutiko. Išėjęs iš parduotuvės nuėjo prie garažo, kuriame stovi jo sugyventinės I. J. automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Garažas randasi prie pat namo, kuriame jie gyvena. Kišenėje jis turėjo sugyventinės automobilio raktą ir raktą nuo garažo. Jis visada jį turi, nes kartais kai reikia paremontuoja sugyventinės automobilį. Pats teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo, yra tik išlaikęs egzaminus vairavimo mokykloje. Neužeidamas namo ir nieko nesakydamas I., atidarė garažą ir jos automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo pas A.. Pasiėmė A. ir kartu su šiuo jie nuvažiavo į Naująją Vilnią, kur prie parduotuvės „Maxima“, S. Batoro gatvėje, susitiko su A. draugais. Pavažiavo šiek tiek toliau už parduotuvės, tiesiog prie automobilio gėrė degtinę. Pamena, kad išgėrė maždaug po 0,5 l degtinės ant žmogaus. Po kurio laiko jam draugas pasakė, kad jam užteks ir daugiau neįpylė degtinės. Jis supyko ir nutarė nuvažiuoti nusipirkti dar alaus. Kažkokio pro šalį ėjusio vyriškio paklausė, kur yra kokia naktinė parduotuvė, kurioje galima būtų nupirkti alaus. Vyras pradėjo jam aiškinti, bet jis nesuprato ir pasiūlė šiam sėstis į automobilį ir pavažiuoti kartu su juo iki tos parduotuvės. Vyras sutiko ir įsėdo į jo automobilį keleivio vietoje. Pamena, kad jie važiavo Parko gatve ir, kai sustojo prie kitos parduotuvės „Maxima“, tuoj pat prie jo vairuojamo automobilio priėjo ir pasibeldė į jo durelių langą policijos pareigūnas. Pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo dokumentus. Pareigūnai paaiškino, kad buvo gauta informacija, kad prie parduotuvės „Maxima“, S. Batoro gatvėje, jis galimai apgadino transporto priemonę ir išvažiavo iš įvykio vietos. Vėliau to galimai apgadinto automobilio savininkas pranešė, kad jo automobilis neapgadintas ir šis jam pretenzijų neturi, todėl pareigūnai surašė jam administracinio nusižengimo protokolą tik tai už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Pareigūnai taip pat davė jam alkotesterį, į kurį jis pripūtė 2,10 promilių. Jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys tyrimui atlikti. Vėliau jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Gailisi (b. l. 33, 36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad 2018-09-30, apie 19.10 val., atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią S. Batoro g. 43, Vilniuje. Prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje prisiparkavo, išlipo iš automobilio ir ėjo link parduotuvės. Eidamas atkreipė dėmesį į atvažiuojantį link jo automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame garsiai grojo muzika. Būtent dėl garsios muzikos jis ir atkreipė dėmesį į šį automobilį. Automobilis parkavosi priešais jo automobilį. Prie jo vairo matė sėdintį trumpai kirptų plaukų vyrą. Jam praėjus pro besiparkuojantį automobilį, staiga išgirdo smūgio garsą, atsisuko ir pamatė, kad automobilis Toyota užkliudė kitą automobilį Volvo, sidabrinės spalvos. Tai pamatęs, jis sustojo pasižiūrėti, kas vyks toliau. Pamatė, kaip automobilis Toyota pervažiavo į kitą vietą aikštelėje ir ten sustojo, pastovėjo 5 minutes ir pradėjo judėti, šalintis iš įvykio vietos. Jis griebė telefoną, surinko Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Sėdo į savo automobilį ir važiavo paskui Toyota Prius, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Iki policijos pareigūnų atvykimo Toyota Prius iš akiračio pametęs nebuvo. Pareigūnams privažiavus prie automobilio Toyota Prius, jis išvažiavo savo reikalais. Vakare jam paskambino iš policijos ir paprašė parašyti paaiškinimą. Pareigūnai buvo užvažiavę pas jį ir paėmė paaiškinimą (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D. parodė, jog ji šiuo metu dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2018-09-30, apie 19.15 val., patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu T. L., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies gavo pranešimą, kad S. Batoro g. 43, prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, pranešėjas matė, kaip automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Volvo, vairuotojas galimai neblaivus. Bendraujant radijo ryšiu su Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalimi, gavo informaciją, jog minėtas automobilis važiuoja Parko gatve. Važiuojant Parko gatve, pastebėjo stovintį automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 23B, automobilių aikštelėje. Privažiavus prie minėto automobilio, pastebėjo, jog automobilyje yra du asmenys. Priėjus prie automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendraujant su vairuotoju, užuodė, jog iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jų akivaizdoje automobilis pavažiavo į priekį, tada vairuotojo paprašė užgesinti automobilio variklį, ištraukti raktus iš spynos ir duoti jiems, taip pat, kad pateiktų automobilio dokumentus. Išsiaiškino, jog automobilio savininkė yra vairuotojo sugyventinė I. J., o vairuotojas neturi teisės vairuoti tos kategorijos automobilio. Kaip vėliau išsiaiškino, vairuotojo vietoje sėdėjo N. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje sėdėjo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 (sertifikato Nr. 0817640) buvo patikrintas N. Š. blaivumas. Nustatytas 2,10 promilių girtumas. Apie 20.30 val. N. Š. buvo nuvežtas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniuje, po to pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi. Automobilis buvo paliktas įvykio vietoje, taip kad netrukdytų eismui (b. l. 17-18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. parodė, jog automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai, ji prižiūri jo techninę būklę, draudžia jį. Ji jį įsigijo už savo pinigus dar prieš susipažįstant su N. Š.. Su juo gyvena tik 3 mėnesius. Šiuo metu ji į darbą važinėja visuomeniniu transportu, todėl jos automobilis stovi šalia namo esančiame garaže. Raktai nuo garažo ir automobilio būna arba bute, arba pas N.. Ji niekada nedraudė jam imti raktus, nes iki šios dienos buvo tikra, kad teisę vairuoti transporto priemones N. turi. Tik šiandien sužinojo, kad jis tokios teisės neturi ir niekada neturėjo. Vakar ji buvo išvažiavusi ir ką veikė N., kol jos nebuvo namie, ji nežino. Apie 20 val. jis pats paskambino jai ir paprašė atvažiuoti į Parko gatvę ir pasiimti automobilį, pranešė, kad buvo sulaikytas girtas prie vairo. Vėliau jis paskambino ir pasakė, kad važiuotų į Algirdo gatvę. Atvažiavo į komisariatą Algirdo gatvėje, kur jai buvo pasakyta, kad nelauktų, nes tyrėjas dar neatvyko ir niekas be šio negalės atiduoti jai jos automobilio rakto, patarė važiuoti namo. Jos automobilis buvo paliktas Parko gatvėje, ten kur N. ir buvo sulaikytas. Jos automobilis neapgadintas, žala jai nepadaryta, pretenzijų N. jokių neturi (b. l. 23).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 19.30 val., N. Š. nustatytas 2,10 prom. girtumas (b. l. 11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. Nr. T-A 9744/2017(01) nurodyta, kad N. Š. kraujyje, paimtame 2018-09-30, 20.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).
Išraše iš VšĮ Emprekis duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Toyota Prius (2006 m.) vidutinė kaina su PVM yra 3 670 eurų (b. l. 8-9).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., visiškai įrodyta.
Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis N. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. vartojo alkoholį, po ko, būdamas neblaivus, sėdo vairuoti sugyventinės automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojant automobilį Parko gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 2,10 prom. girtumą alkotesteriu. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų V. A., I. D. ir I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, alkotesterio užfiksuotais duomenimis bei specialisto išvada Nr. T-A 9744/2017(01), kurioje nurodyta, kad N. Š. kraujyje rasta 1,82 prom. etilo alkoholio. Ši kaltinamojo N. Š. veika atitinka BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti jam paskirtą arešto bausmę atlikinėti savaitgaliais, nes darbo dienomis turi dirbti. Praradęs klientus neteks vienintelio savo pragyvenimo šaltinio. Taip pat prašo teismo leisti išmokėti automobilio vertę dalimis per dvejus metus (b. l. 52-54).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį N. Š. – teistas aštuonis kartus, administracine tvarka baustas tris kartus, vykdantis individualią veiklą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu N. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo N. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (viso įskaitant 2 dienas).
Kaltinamasis prašė teismo leisti jam paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais, nes darbo dienomis dirba ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. BK 49 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga N. Š. prašymą tenkinti ir leisti jam paskirtą areštą atlikti poilsio dienomis, kad kaltinamasis galėtų tęsti vykdomą individualią veiklą.
BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis N. Š. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi priešingu atveju, kaltinamajam būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos padarymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. N. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, jam nustatytinas 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.
Pagal BK 72 str. turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. N. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – I. J.. Teismas nenustatė BK 72 str. 4 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 str. 5 d. įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamojo N. Š. padarytas KET pažeidimas laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 str. 5 d. numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo priemonė jam skirtina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad automobilio Toyota Prius vidutinė kaina su PVM yra 3 670 Eur. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., ši suma iš kaltinamojo konfiskuotina valstybės naudai. Dėl kaltinamojo prašymo leisti konfiskuojamą sumą mokėti dalimis, teismas pažymi, kad įstatyme nenumatyta galimybė išdėstyti konfiskuojamo turto vertę atitinkančią sumą dalimis, todėl šis kaltinamojo prašymas netenkintinas.
Kaltinamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. Š. skirti bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti N. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirti N. Š. galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 5 d. nustatyti paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., N. Š. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 5 d., iš N. Š. konfiskuoti automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 670 eurų.
Kaltinamajam N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsniu:
Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.
Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, jei nuteistasis pažeidžia jam paskirto arešto atlikimo tvarką, teismas savo sprendimu gali ją pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.